Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Laura Kirvelytė   |   ATGIMIMAS   |   2013-04-09

Karo šmėkla skurdui pridengti

  
Karo šmėkla skurdui pridengti

Neprognozuojamasis Pchenjanas tarptautinei bendruomenei uždavė galvosūkį – rimtai svarstyti ar ignoruoti jo karinius užmojus?

Pastarąsias kelias savaites įtampa Korėjos pusiasalyje pasiekė aukščiausią tašką. Prieš tai grasinęs suduoti branduolinį smūgį Vašingtonui, kovo 30 d. Pchenjanas prabilo apie karo padėtį su kaimyniniu Seulu, artimu JAV sąjungininku. Dar daugiau, balandžio 1 d. Šiaurės Korėjos Parlamentas patvirtino šalies ambicijas tapti branduoline valstybe, o jau po dienos buvo pranešta apie 2007 m. uždaryto „Yongbyon“ branduolinio reaktoriaus veiklos atnaujinimą.
Tokia įvykių seka priminė tarptautinei bendruomenei, jog šioji turinti reikalų su neprognozuojamu ir nustatytoms taisyklėms nepaklūstančiu veikėju. Šiaurės Korėja jau triskart yra išbandžiusi branduolinį ginklą. Paskutinis toks bandymas užfiksuotas vasario 12 d., tačiau ekspertai negali pasakyti, kokio tipo ginklas buvo bandomas. Šiaurės Korėjos branduolinę programą taipogi buvo pavykę pristabdyti tik kartą 2007 m. ir tik labai trumpam – nepaisydama tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo ir sankcijų, Šiaurės Korėja tęsia urano ir plutonio sodrinimą.
 
Abejotini pajėgumai
 
Kovo pabaigoje Pchenjanas vienu po kito svaidėsi grasinimais suduoti branduolinį smūgį JAV strateginiams objektams. Vis dėlto ekspertai linkę manyti, kad tokiam smūgiui Šiaurės Korėja neturi reikiamų pajėgumų. Pasak VU TSPMI docento Tomo Janeliūno, net ir teoriškai, remiantis turima informacija, Šiaurės Korėjos raketos gali pasiekti tik Aliaskos teritoriją. Ar praktiškai raketų tikslumas būtų toks, kaip numanoma, dar nežinia. Be to, galimybes sėkmingai įvykdyti smūgį apribotų ir JAV priešraketinės sistemos galimybės numušti šias raketas.
 
Savaitės pradžioje Šiaurės Korėja pranešė atnaujinanti prieš šešerius metus sustabdyto „Yongbyon“ reaktoriaus veiklą ir pirmą kartą viešai pripažino, kad reaktorius bus naudojamas branduolinio ginklo gamybai. Panašu, kad branduolinės valstybės ambicijoms Pchenjanas teikia labai daug svarbos – šalies lyderis Kim Yong Unas pareiškė, kad branduolinis ginklas – efektyvi atgrasymo priemonė, leidžianti didžiausią dėmesį skirti šalies vidaus problemoms ir susikoncentruoti ties ekonomikos augimu. Ir šiuo pareiškimu Šiaurės Korėjos lyderis iškart padarė dvi grubias klaidas. Visų pirma, Pchenjanui nėra ko atgrasinti, nes jo niekas pulti nesirengia. Priešingai, praėjusią savaitę pati Šiaurės Korėja grasinimais suduoti prevencinį smūgį gausiai „apdalijo“ JAV ir Pietų Korėją. Antra, Šiaurės Korėjos kelias branduolinės galybės link yra priešingas ekonominės plėtros keliui, nes labai brangi branduolinė programa „suris“ ne tik esamos, bet ir keleto ateinančių kartų lėšas, o neefektyvi planinė ekonomika tik dar smarkiau klampina ir taip vargstančią valstybę. T.Janeliūno nuomone, Šiaurės Korėjos karinė retorika labiau susijusi su lyderio pastangomis įtvirtinti savo statusą šalies viduje, ypač – tarp kariškių. Kitų priemonių, kaip sutelkti paramą sau ir visuomenėje tęsti „vienintelio ir nenugalimo“ vado mitą, jis tiesiog neturi.
 
JAV tikisi geriausio, bet ruošiasi blogiausiam
 
Nors Vašingtonas tvirtina, kad Šiaurės Korėjos grasinimai tėra viso labo blefavimas, JAV yra linkusios apsidrausti nuo galimų tarptautinės bendruomenės išsišokėlės išpuolių. Dar kovo viduryje, praėjus mėnesiui po Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo išbandymo, JAV Pentagonas pareiškė apie planus dislokuoti 14 papildomų raketų gaudyklių Aliaskoje. Stiprindama antiraketinės gynybos potencialą Aliaskoje, JAV siekia apsaugoti ne tik save, bet ir savo strateginius partnerius regione – Japoniją, kur dislokuotas radaras, ir Pietų Korėją. Be to, pasak T.Janeliūno, priešraketinės gynybos arsenalo Aliaskoje stiprinimas ilgesnio laikotarpio perspektyvoje gali būti skirtas ir Kinijos keliamoms galimoms grėsmėms mažinti.
Šiaurės Korėjai paskelbus karą kaimyninei Pietų Korėjai, JAV taip pat ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Nors JAV žvalgyba jokių mobilizacijos požymių Šiaurės Korėjoje neužfiksavo, Vašingtonas sustiprino savo karinės technikos dalyvavimą Pietų Korėjoje vykstančiose karinėse pratybose. JAV taipogi pareiškė netoleruosianti Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės iškilimo, todėl tikėtina, kad panašios įtampos tarp Vašingtono ir Pchenjano kils dar ne kartą.
 
Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye pareiškė vertinanti Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę labai rimtai. Pasak jos, Seulas į bet kokį Pchenjano išpuolį yra pasirengęs atsakyti. Tuo tarpu Kinija, ilgametė Šiaurės Korėjos advokatė regione, pasisakė prieš įtampos Korėjos pusiasalyje eskalavimą ir pareiškė smerkianti abiejų pusių karingą retoriką ar provokacinius veiksmus viena kitos atžvilgiu. Be to, Pekinas Pchenjano branduolinės programos suintensyvinimą pavadino vertu apgailestavimo žingsniu. Taigi plačiais branduoliniais „mostais“ Pchenjanas rizikuoja netekti paskutinių savo sąjungininkų ir juda izoliacijos link. Tačiau tai tarptautinei bendruomenei lengviau sukalbamos Šiaurės Korėjos dar nežada.
 
 
 
  

Žymos: JAV, Karas, Pasaulis

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daugybę šimtmečių turistus masinanti Italija, praleidus joje beveik pusę metų, parodo visai kitokį savo veidą – ne fasadinį, skirtą apgauti tuos, kurie ateina ir išeina, bet tą tikrąjį – raukšlėtą, nugairintą kaitrios pietų saulės, dažnai išspaudžiantį grėsmingų mimikų. Kai išmoksti jas skaityti, mintyse dėliojasi taisyklės, dažniausiai stipriai prasilenkiančios su lietuvių logika.