Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Česlovas Iškauskas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-09-30

Latvijos rusakalbiai – ant balto žirgo...

  
Latvijos rusakalbiai – ant balto žirgo... Lat­vi­jai šian­dien ypač svar­bu įgy­ven­din­ti vyk­dy­tos eko­no­mi­nės po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mą.

Po parlamento rinkimų kaimyninėje Latvijoje šios šalies rusakalbiai neslepia pasitenkinimo. Kas iš tiesų jų laukia? Ar šalis nutols nuo bedugnės krašto? Ar Latvija nepasisuks veidu į Maskvą?

Nors ru­sa­kal­bių ma­žu­mai at­sto­vau­jan­tis San­tar­vės cen­tras lai­mė­jo dau­giau­siai – 31 man­da­tą, bet pri­au­gin­ti tik­rą­jį po­li­ti­nį svo­rį jiems teks ieš­ko­ti ko­a­li­ci­jos part­ne­rių. Su kuo jie eis obuo­liau­ti? Klau­si­mas net­gi ne toks: kas su ru­sa­kal­biais su­tiks skin­ti kar­čius kri­zės vai­sius?
Bu­vu­sio pre­zi­den­to Val­džio Zat­le­ro va­sa­rą su­kur­ta Re­for­mų par­ti­ja (22 vie­tos) ir tre­či­ą­ją vie­tą už­ėmęs Val­džio Domb­rov­skio cen­tro de­ši­ny­sis blo­kas „Vie­ny­bė“ (20 man­da­tų) taip pat sieks vie­ny­tis tar­pu­sa­vy­je, nes jų ir pro­gra­mos bu­vo ar­ti­mos. Po jų se­ka va­di­na­mie­ji na­cio­na­lis­tai – kon­ser­va­ty­vus Na­cio­na­li­nis al­jan­sas „Vis­kas – Lat­vi­jai!“, „Tė­vy­nei ir lais­vei“ bei ju­dė­ji­mas „Už Lat­vi­jos na­cio­na­li­nę ne­pri­klau­so­my­bę“, ku­rie drau­ge iš­ko­vo­jo 14 vie­tų, o Ža­lių­jų ir vals­tie­čių są­jun­ga – 13 man­da­tų. Tad ir su jais teks skai­ty­tis.
 
San­tar­vės cen­tras pa­gal sa­vo po­li­ti­nes nuo­sta­tas la­biau­siai at­si­plė­šęs nuo vi­sų ki­tų par­ti­jų, ir jam vie­nam tik­rai bū­tų ne­leng­va su­da­rant Vy­riau­sy­bę. Par­ti­jos ly­de­ris Ry­gos me­ras 34–erių Ni­las Uša­ko­vas, ge­gu­žę va­da­vę­sis iš mir­ties Ber­ly­no kli­ni­ko­se, ne­ga­lė­jo tin­ka­mai da­ly­vau­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je, bet da­bar ku­pi­nas at­sar­gaus op­ti­miz­mo.
 
Be­je, ver­ta pri­min­ti, kad per­nai spa­lį vy­ku­siuo­se ei­li­niuo­se 10–ojo šau­ki­mo Sa­ei­mos rin­ki­muo­se „Vie­ny­bė“ tu­rė­jo 33, San­tar­vės cen­tras – 29, ža­lie­ji ir vals­tie­čiai – 22, o Na­cio­na­li­nis al­jan­sas ir „Už ge­res­nę Lat­vi­ją“ – 8 de­pu­ta­tų man­da­tus. Tuo­met ra­šė­me, kad taip bu­vo iš­reikš­ta pa­ra­ma prem­je­ro V.Domb­rov­skio griež­tų re­for­mų kur­sui. Jam te­ko su­da­ry­ti ko­a­li­ci­nę vy­riau­sy­bę ir tęs­ti griež­tą eko­no­mi­kos po­li­ti­ką.
 
Kri­zės pro­švais­tės
Švie­sa tu­ne­lio ga­le lyg ir nu­švi­to. Ra­šy­čiau su klaus­tu­ku, bet tai – tie­sa.
 
V.Domb­rov­skio vy­riau­sy­bė nu­ma­tė treč­da­liu su­ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das. Lat­vi­ja, kaip ir Lie­tu­va, ti­kė­jo­si biu­dže­to de­fi­ci­tą su­ma­žin­ti tiek, kad jis ati­tik­tų Mast­rich­to kri­te­ri­jus, lei­džian­čius 2014 –ai­siais įsi­ves­ti eu­rą. Bet, kaip pa­žy­mė­jo pran­cū­zų žur­na­las „Le Croix“, įsi­drą­si­nęs prem­je­ras pa­tiks­li­no: jei pla­nas bus griež­tai vyk­do­mas, įsto­ji­mas į eu­ro zo­ną bus įma­no­mas dve­jais me­tais anks­čiau, t. y. 2012–ai­siais.
 
Taip kai­my­nai, ku­rių vos ne­iš­ti­ko Grai­ki­jos li­ki­mas, ke­ti­no nu­šluos­ty­ti no­sį lie­tu­viams...
Lat­vi­jo­je, ku­rios eko­no­mi­ka per kri­zę su­si­trau­kė la­biau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je – be­veik 25 proc., iš tik­rų­jų bu­vo pa­si­ro­dę at­si­ga­vi­mo žen­klų, ir ša­lies eko­no­mi­ka kiek ūg­te­lė­jo, bet ne­dar­bo ly­gis per­nai vis dar sie­kė 19 pro­cen­tų. Tie­sa, kaip ra­šo JAV ana­li­ti­nis lei­di­nys „Strat­for“, da­bar jis tė­ra 12 proc., bet tarp 15–24 m. jau­ni­mo vis dar per­li­pa 32 proc. kar­te­lę. Per­nai ša­lies BVP smu­ko 18 pro­cen­tų, o šie­met – jau 20 proc. „Wi­ki­pe­dia“ duo­me­ni­mis, pa­gal šį ro­dik­lį Lat­vi­ja pa­sau­ly­je yra kaž­kur ties vi­du­riu, o pa­gal BVP kie­kį vie­nam gy­ven­to­jui – 52–oje vie­to­je.
 
Kas su­drums­tė van­de­nį?
 
Gal V.Domb­rov­skio vy­riau­sy­bė ir bū­tų tę­su­si re­for­mų kur­są. Bet štai šie­met ge­gu­žės 26–ąją lyg griaus­ti­nis iš gied­ro pa­va­sa­ri­nio dan­gaus nu­griau­dė­jo rūs­tus pre­zi­den­to Val­džio Zat­le­ro spren­di­mas: jei Vy­riau­sy­bė ne­nu­trauks ša­lies oli­gar­chų ki­ši­mo­si į po­li­ti­nius pro­ce­sus, jis pa­leis Sa­ei­mą.
 
Mat Sa­ei­ma at­si­sa­kė iš­duo­ti Ko­vos su ko­rup­ci­ja biu­rui (KKB) lei­di­mą pa­da­ry­ti kra­tą pas vie­ną tur­tin­giau­sių Lat­vi­jos žmo­nių, par­la­men­ta­rą Ai­na­rą Šle­se­rį, o jau po ke­le­to die­nų V.Zat­le­ras pa­si­pik­ti­nęs pa­skel­bė apie spren­di­mą pa­leis­ti Sa­ei­mą. „Toks par­la­men­to nu­ta­ri­mas ro­do, kad jis ge­rai jau­čia­si me­lo ap­lin­ko­je“, – pa­brė­žė ša­lies va­do­vas. Re­fe­ren­du­me dau­giau kaip 90 proc. rin­kė­jų pa­reiš­kė, kad par­la­men­tą rei­kia pa­leis­ti ir su­reng­ti nau­jus rin­ki­mus.
 
Gal­būt V.Zat­le­ras ko nors ne­ap­skai­čia­vo, o gal anie oli­gar­chai jį įvei­kė, kad jam ar­ti­miau­sia „Vie­ny­bė“ šie­met par­la­men­te ne­te­ko net 13 vie­tų, o štai ru­sa­kal­biai pa­dė­tį pa­ge­ri­no dviem man­da­tais. Ga­lų ga­le tai jau pra­ei­tis, ir Ry­go­je ve­da­mos sku­bios de­ry­bos dėl ko­a­li­ci­jų, o rin­kė­jai tik da­bar ati­džiau įsi­klau­so į par­ti­jų pa­ža­dus.
 
Nuo­mo­nių skir­tu­mų be­veik nė­ra
 
Štai pra­ne­ša­ma, kad Re­for­mų par­ti­jos ir „Vie­ny­bės“ blo­ko at­sto­vai yra iš es­mės su­ta­rę tęs­ti pra­dė­tas re­for­mas ir siek­ti, kad Lat­vi­jos biu­dže­to de­fi­ci­tas 2012 m. su­da­ry­tų ne dau­giau kaip 2,5 proc. BVP. Tai leis­tų Lat­vi­jai siek­ti na­rys­tės eu­ro zo­no­je 2014 m. Ta­čiau San­tar­vės cen­tras skel­bia no­rus įgy­ven­din­ti „so­cia­liai orien­tuo­tą po­li­ti­ką“, tai yra di­din­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas ir de­fi­ci­tą bei per­žiū­rė­ti Lat­vi­jos su­si­ta­ri­mą su tarp­tau­ti­niais sko­li­nin­kais. Nors tai ir aiš­kus po­pu­liz­mas, tei­gia „Strat­for“, ta­čiau to­kios nuo­sta­tos šian­die­ni­nia­me be­si­tę­sian­čių eu­ro zo­nos sko­lų kon­teks­te ga­lė­tų lem­ti nau­ją Lat­vi­jos eko­no­mi­kos su­iru­tę. Ge­ras ar blo­gas žen­klas tai, kad be ki­tų rin­ki­muo­se pir­ma­vu­sių par­ti­jų pa­ra­mos įgy­ven­din­ti šias nuo­sta­tas var­gu ar bus įma­no­ma.
 
Lat­vi­jai šian­dien ypač svar­bu įgy­ven­din­ti vyk­dy­tos eko­no­mi­nės po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mą. Bet ko­kios abe­jo­nės dėl nau­jos ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų tęs­ti de­fi­ci­tą ma­ži­nan­čią po­li­ti­ką ir vėl ga­lė­tų lem­ti pa­lū­ka­nų nor­mų di­dė­ji­mą bei dis­ku­si­jas dėl na­cio­na­li­nės va­liu­tos at­ei­ties (įtam­pa Lat­vi­jos fi­nan­sų rin­ko­se su­stip­rė­jo 2009 m. va­sa­rą iš­ki­lus dis­ku­si­joms dėl su­tar­ties są­ly­gų su Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du (TVF) ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­kei­ti­mo ga­li­my­bių). O nau­ja su­iru­tė, ypač blo­gė­jant pa­sau­lio eko­no­mi­niam kli­ma­tui, be abe­jo­nės, ap­sun­kin­tų Lat­vi­jos eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo ten­den­ci­jas, ra­šo por­ta­lo „Del­fi.lv“ ap­žval­gi­nin­kas.
 
Apie oku­pan­tus ir oku­pa­ci­ją – at­sar­giai...
 
Ru­sa­kal­bių po­li­ti­kų blo­ko ly­de­ris jau ne­ven­gia ir gin­čy­ti­nų po­li­ti­nių kal­bų. „Reg­num“ por­ta­las pa­brė­žia, kad po par­ti­jų at­sto­vų kon­sul­ta­ci­jos po­li­ti­nės jė­gos San­tar­vės cen­tras lyderis Ni­las Uša­ko­vas pa­reiš­kė, jog nau­jo­sios Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės de­kla­ra­ci­jo­je rei­kia aiš­kiai įra­šy­ti, jog Lat­vi­jo­je oku­pan­tų nė­ra. V.Zat­le­ro par­ti­ja šiai idė­jai ne­pri­eš­ta­rau­ja, nes juk ne­svars­to­ma, ar bu­vo pa­ti oku­pa­ci­ja, ar ne.
 
Mat po pir­mo­jo San­tar­vės cen­tro ir Val­džio Zat­le­ro de­ry­bų tu­ro abie­jų po­li­ti­nių par­ti­jų po­li­ti­kai pa­da­rė iš­va­dą, kad es­mi­nių ne­su­ta­ri­mų eko­no­mi­kos ir po­li­ti­nių re­for­mų klau­si­mais tarp šių po­li­ti­nių jė­gų nė­ra. „Ne­ga­li­me nei pri­pa­žin­ti, nei ne­pri­pa­žin­ti to, kas įvy­ko 1940 me­tais. San­tar­vės cen­tras nė­ra aler­giš­kas žo­džiams, ku­riais bū­tų ga­li­ma api­bū­din­ti is­to­ri­jos įvy­kius – „oku­pa­ci­ja“, „anek­si­ja“ ar „in­kor­po­ra­ci­ja“, – sa­kė N.Uša­ko­vas.
 
Ne­pai­sant su­ta­ri­mų, mi­nė­to­sios dvi par­ti­jos skir­tin­gai ver­ti­na bū­ti­ny­bę su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl eu­ro įve­di­mo. V.Zat­le­ras ma­no, kad re­fe­ren­du­mas tie­siog nu­kreip­tų vi­suo­me­nės dė­me­sį nuo dar­bų, ku­riuos, no­rint pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, at­lik­ti bū­ti­na.
 
San­tar­vės cen­tras sa­vo par­ti­jos pro­gra­mo­je sa­ve įvar­di­ja kaip kai­ri­ą­ją so­cial­de­mok­ra­ti­nę par­ti­ją, ta­čiau jos eko­no­mi­nės pa­žiū­ros la­biau links­ta į cen­trą. „Mū­sų nuo­mo­nės dėl tei­sin­gu­mo klau­si­mų taip pat su­tam­pa“, – sa­kė V.Zat­le­ras, ku­rio par­ti­ja ant­ra­die­nį de­rė­jo­si su „Vie­ny­bės“ par­ti­ja.
 
Sa­vai­tės pra­džio­je Lat­vi­jos prem­je­ro kan­di­da­tū­ra ap­ta­ri­nė­ja­ma dar ne­bu­vo. Į tą vie­tą ga­li pre­ten­duo­ti ir pats N.Uša­ko­vas, tu­rįs pa­tir­ties Ry­gos me­ro pos­te, bet ga­li lik­ti ir tas pats V.Domb­rov­skis, ku­rio ryž­tin­ga re­for­mų po­li­ti­ka pa­dė­jo Lat­vi­jai nu­tol­ti nuo „grai­kiš­ko­sios“ be­dug­nės kraš­to.
 
At­ro­do, tai, kad nu­ga­lė­to­jų par­ti­ja vis la­biau dai­ro­si į Ru­si­ją, ma­žai ką jau­di­na. „Del­fi.lv“ pa­skel­bė ko­men­ta­rą, įro­dan­tį, kad Ru­si­jos ka­pi­ta­las vis la­biau ver­žia­si į Lat­vi­ją, ap­im­da­mas vis di­des­nius pra­mo­nės, lai­vy­bos, ban­ki­nin­kys­tės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plo­tus, bet da­bar lat­viams vis­kas tin­ka, kas pa­dė­tų iš­si­ropš­ti iš pas­ku­ti­nės vie­tos tarp Bal­ti­jos ša­lių.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Išklausęs manęs mano psichologas užsirašė pas savąjį...