Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Renata Skardžiūtė–Kereselidzė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-10-06

Lenkai stengiasi kreipti Europą į Rytus

  
Lenkai stengiasi kreipti Europą į Rytus ES pirmininkaujanti Lenkija siekia, kad bendrijos lyderiai daugiau dėmesio skirtų rytų regionui.

Kiek Europos Sąjungai yra svarbi Rytų Europa, parodys Varšuvoje vykstantis viršūnių susitikimas. Pažvelkime į Lenkijos pastangas priminti, kad Europa plyti ir už Europos Sąjungos sienų.

Ry­tų Eu­ro­pos žvilgs­niai krypsta į Var­šu­vą. Ten su­si­rin­kę aukš­ti ša­lių at­sto­vai kal­basi, kaip at­gai­vin­ti ES ir jos ry­ti­nių kai­my­nių ben­dra­dar­bia­vi­mą. Nors ben­dra­dar­bia­vi­mas vyks­ta ne vie­ne­rius me­tus, eko­no­mi­nė kri­zė smar­kiai su­ma­ži­no ES pa­ra­mą ir ga­li­my­bes. Įvy­kiai Šiau­rės Af­ri­ko­je taip pat ati­trau­kė ES dė­me­sį.
Tai ver­čia su­ne­rim­ti Ry­tų Eu­ro­pos ša­lis. Ir ne be rei­ka­lo: po Ru­si­jos–Gru­zi­jos ka­ro 2008-ai­siais ir val­džios pa­si­kei­ti­mo Uk­rai­no­je NA­TO per­spek­ty­vos čia ge­ro­kai nu­to­lo. Kai JAV pa­skel­bė at­nau­ji­nan­čios šil­tus san­ty­kius su Ru­si­ja, ES li­ko vie­nin­te­lė, ku­ri ga­lė­tų bent kiek at­sver­ti Mask­vos įta­ką re­gio­ne. Tie­sa, klau­si­mas, kiek po­li­ti­nės va­lios tam tu­ri ES, ku­rios di­džio­sios na­rės – Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja – pa­lai­ko la­bai šil­tus san­ty­kius su Ru­si­ja.
 
Eu­ro­pos Są­jun­gai pir­mi­nin­kau­jan­ti Len­ki­ja sie­kia įkvėp­ti nau­jos gy­vy­bės pri­ge­su­siai Ry­tų Eu­ro­pos kai­my­nys­tės po­li­ti­kai. Praėjusią savaitę Var­šu­vo­je vyko vie­nas svar­biau­sių ren­gi­nių, skir­tų ES ry­šiams su Ry­tų Eu­ro­pos kai­my­nė­mis. Į jį yra pa­kvies­ti Ar­mė­ni­jos, Azer­bai­dža­no, Bal­ta­ru­si­jos, Gru­zi­jos, Mol­do­vos ir Uk­rai­nos bei ES ša­lių at­sto­vai. Tačiau baltarusiai neatvyko. 
 
Į pie­tus ar į ry­tus?
 
Prieš dve­jus me­tus įkur­ta pro­gra­ma bu­vo su­tik­ta kaip žen­klas, kad ES iš­lai­kys sa­vo dė­me­sį ry­ti­nėms kai­my­nėms. Ne pa­slap­tis, kad tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių nė­ra ben­dros nuo­mo­nės, ku­rią kryp­tį pa­si­rink­ti ir kaip ben­dra­dar­biau­ti su tre­čio­sio­mis ša­li­mis. Pie­ti­nės ša­lys, tu­rė­ju­sios ko­lo­ni­jų Af­ri­ko­je, na­tū­ra­liai links­ta į pie­tus, Is­pa­ni­ja ir Por­tu­ga­li­ja yra už­mez­gu­sios glau­džius ry­šius su Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­li­mis, o nuo­la­ti­nė ES plėt­ra į ry­tus pri­ar­ti­na Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bes.
 
Vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui be­si­ren­gian­tis Ro­ma­nas Kuznia­ras, Len­ki­jos pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mams, ES part­ne­rys­tę su Ry­tų Eu­ro­pos ša­li­mis įvar­di­jo kaip tam tik­rą Len­ki­jos mi­si­ją. „Dėl sa­vo pa­dė­ties mes ga­li­me pa­ska­tin­ti vi­są ES plė­to­ti ry­šius su šio­mis ša­li­mis – pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tis ir pa­dė­ti joms vie­ną die­ną įsto­ti į ES. Gal­būt ne vi­soms iš kar­to, bet mū­sų Ry­tų kai­my­nės yra Eu­ro­pos ša­lys, tad joms tu­rė­tų bū­ti pa­siū­ly­ta ES per­spek­ty­va. De­ja, mū­sų lai­ky­se­na ne­su­lau­kia dau­gu­mos ES ša­lių pa­lai­ky­mo“, – dės­tė R. Kuznia­ras. Eko­no­mi­nė kri­zė taip pat jaut­riai pa­lie­tė ES už­sie­nio po­li­ti­ką, nes, ma­žė­jant fi­nan­si­nėms ga­li­my­bėms, ten­ka griež­čiau ap­si­spręs­ti dėl svar­biau­sių sri­čių.
 
Ta­čiau be­ne dau­giau­siai ES už­sie­nio po­li­ti­ką vei­kia šių me­tų įvy­kiai Šiau­rės Af­ri­ko­je, ir dau­ge­liui ES ša­lių pri­ori­te­tas yra bū­tent pie­tuo­se. Tūks­tan­čiai pa­bė­gė­lių, bėg­da­mi nuo ne­ra­mu­mų, at­vy­ko į Eu­ro­pą, o se­nuo­sius re­ži­mus nu­ver­tu­sioms ara­bų ša­lims rei­kės pa­gal­bos ir eko­no­mi­nės pa­ra­mos. To­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis Ry­tų Eu­ro­pos ša­lims ga­li tek­ti pri­min­ti apie sa­ve, kad ne­bū­tų nu­stum­tos že­myn Briu­se­lio dar­bo­tvarkėse. „To­dėl ir or­ga­ni­zuo­ja­me šį ren­gi­nį, kad pri­min­tu­me sa­vo part­ne­rėms ES, jog Eu­ro­pa yra čia, už du­rų, o ne ki­ta­pus Vi­dur­že­mio jū­ros“, – tvir­ti­no R. Kuznia­ras.
Ry­tų fron­te nie­ko nau­ja
 
Pra­ėjo tre­ji me­tai nuo Ru­si­jos įsi­ver­ži­mo į Gru­zi­ją ir dve­ji nuo to lai­ko, kai ES pra­dė­jo sa­vo Ry­tų Part­ne­rys­tės (RP) pro­gra­mą 2009-ai­siais. Pro­gra­ma bu­vo su­gal­vo­ta dar prieš ka­rą, bet jos įgy­ven­di­ni­mas pa­spar­tin­tas sie­kiant už­tik­rin­ti Gru­zi­ją ir jos kai­my­nes, kad ES ne­leis Ru­si­jai įtvir­tin­ti sa­vo „įta­kos zo­nos“ re­gio­ne. Ir vis dėl­to, ne­pai­sant di­de­lių tiks­lų, RP bu­vo skir­tas tik ne­di­de­lis biu­dže­tas – dau­giau­sia tech­ni­niams pro­jek­tams įgy­ven­din­ti.
 
Dėl šios ir ki­tų prie­žas­čių ES yra var­giai ma­to­ma Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se. Di­des­nei po­li­ti­nei veik­lai rei­kia kur kas di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo, kaip ir stip­res­nės po­li­ti­nės va­lios. Kad pas­ta­ro­sios trūks­ta, ro­do vien tai, jog skel­biant RP pro­gra­mos pra­džią Pra­ho­je 2009-ųjų ge­gu­žę An­ge­la Mer­kel bu­vo vie­nin­te­lė iš pa­grin­di­nių ES ša­lių ly­de­rių. ES at­sto­vy­bės Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se spe­cia­liai sten­gia­si ne­si­vel­ti į po­li­tiš­kai jaut­rius klau­si­mus ir ne­bū­ti per­ne­lyg ma­to­mos, siek­da­mos ne­su­pyk­dy­ti Ru­si­jos. Tad lie­ka smul­kes­ni pro­jek­tai, hu­ma­ni­ta­ri­nė pa­gal­ba, pa­ra­ma ša­lių ins­ti­tu­ci­joms – vi­sa tai lei­džia ES pri­si­dė­ti prie sa­vo kai­my­nių plėt­ros, bet ne­pa­da­rys jos reikš­min­ga re­gio­ni­ne ga­lia.
Kol kas ne­aiš­ku, ką iš tie­sų su­teiks Ry­tų part­ne­rys­tės at­nau­ji­ni­mas Var­šu­vo­je. Bet pa­si­rink­tas šū­kis –
 
„Dau­giau už dau­giau“ – ro­do, kad bus siū­lo­ma di­din­ti pa­ra­mą toms ša­lims, ku­rios įgy­ven­di­no dau­giau re­for­mų, ir taip jas pa­ska­tin­ti.
 
Kaip re­a­guo­ja pa­čios ša­lys
 
Kaip tei­gia Eu­ro­pos už­sie­nio ry­šių ta­ry­bos ana­li­ti­kas An­drew Wil­so­nas (En­driu Vil­so­nas), ES ga­lė­tų nu­veik­ti dau­giau plė­to­da­ma part­ne­rys­tę su sa­vo kai­my­nė­mis, bet RP pro­gra­ma vis dar ieš­ko, kaip pa­siek­ti sa­vo tiks­lus. Pats Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­nas yra ga­na su­dė­tin­gas ir vei­kia­mas įvai­rių in­te­re­sų, įsi­se­nė­ju­sios ko­rup­ci­jos, et­ni­nių kon­flik­tų. Jis kar­tais at­ro­do įstri­gęs „per­ei­na­ma­ja­me de­mo­kra­tizacijos lai­ko­tar­py­je“.
Bal­ta­ru­si­ja, vi­suo­met ba­lan­sa­vu­si tarp part­ne­rys­tės ir izo­lia­ci­jos, pir­ma pa­te­ko į po­li­ti­nę ak­la­vie­tę po rin­ki­mų 2010-ųjų gruo­dį, o dar šią va­sa­rą pra­si­dė­jo eko­no­mi­nė kri­zė.
 
Uk­rai­na dar ne taip se­niai ti­kė­jo­si pa­si­ra­šy­ti nau­ją­jį aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mą ir šių me­tų pa­bai­go­je pla­čios ap­im­ties lais­vo­sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mą (PALPS). Ta­čiau šie pla­nai, pra­si­dė­jus po­li­ti­zuo­tu lai­ko­mam bu­vu­sios prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko teis­mui, ga­li su­griū­ti. Tai bū­tų ypač skau­du Len­ki­jai, ku­ri sie­kė su­tar­ti­mi su Uk­rai­na vai­ni­kuo­ti sa­vo pir­mi­nin­ka­vi­mą ES.
 
Įša­lęs Mol­do­vos kon­flik­tas su de fac­to at­ski­lu­sia Pad­niest­re, at­ro­do, kiek ju­da į prie­kį – bu­vo pa­skelb­ta, kad po il­gos per­trau­kos bus at­nau­jin­tos kon­flik­tuo­jan­čių pu­sių de­ry­bos. Ta­čiau, kaip „At­gi­mi­mas“ prog­no­za­vo dar bir­že­lio mė­ne­sį, šio ne­di­de­lio lai­mė­ji­mo bu­vo ga­li­ma lauk­ti, kai Ber­ly­nas pa­siū­lė Mask­vai įsi­jung­ti į Mol­do­vos ir Pad­niest­rės kon­flik­to spren­di­mą kar­tu su ES. Di­de­lę įta­ką per kon­flik­tą tu­rin­čiai Ru­si­jai ne­bu­vo su­dė­tin­ga pa­dė­ti at­nau­jin­ti de­ry­bas (apie tai bu­vo pra­neš­ta bū­tent Mask­vo­je). Ta­čiau po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai tai ver­ti­na dau­giau kaip ban­dy­mą pa­ro­dy­ti, kad Vo­kie­ti­ja ir Ru­si­ja ga­li sėk­min­gai ben­dra­dar­biau­ti. Ar tai bus nau­din­ga pa­čiai Mol­do­vai, nie­kas ne­si­ryž­ta spė­lio­ti.
 
Tuo tar­pu Kau­ka­zo ša­lių pa­dė­tis yra la­bai ne­vie­no­da. Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no įtam­pa pas­ta­ruo­ju me­tu iš­au­gu­si, ir ti­ki­my­bė, kad įša­lęs kon­flik­tas dėl Kalnų Ka­ra­ba­cho ga­li at­si­nau­jin­ti, di­des­nė nei per dau­ge­lį me­tų. Di­džiau­sią en­tu­ziaz­mą Va­ka­rams ro­dan­ti Gru­zi­ja iš pra­džių lai­kė­si kiek nuo­ša­liau nuo Ry­tų Part­ne­rys­tės pro­gra­mos ir ES siū­lo­mų prie­mo­nių. Vie­na iš prie­žas­čių bu­vo ypač li­be­ra­lus kur­sas, ku­riuo 2003-iai­siais Tbi­li­sis pa­su­ko po va­di­na­mo­sios Ro­žių re­vo­liu­ci­jos. „Sin­ga­pū­ro mo­de­liu“ se­kan­ti Gru­zi­ja lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad vals­ty­bė tu­rė­tų kuo ma­žiau kiš­tis re­gu­liuo­da­ma ver­slą, ki­taip nei sie­kia­ma pa­gal griež­tus ES rei­ka­la­vi­mus. Il­gą lai­ką tai truk­dė su­si­tar­ti dėl pre­ky­bos su­tar­ties su ES, bet JAV pa­lai­ky­mas ir NA­TO per­spek­ty­va Gru­zi­jai lei­do jaus­tis ra­miai.
 
Ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu M. Sa­a­kaš­vi­lis ge­ro­kai su­švel­ni­no to­ną ir pa­spar­ti­no kai ku­rias ES no­ri­mas re­for­mas. Tad ga­li bū­ti, kad ne Uk­rai­na, o bū­tent Gru­zi­ja pa­si­ra­šys pre­ky­bos su­si­ta­ri­mą su ES ir taps Len­ki­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo sėk­mės pa­vyz­džiu.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Tas nemalonus jausmas, kai vakare pareini namo, o internete – nieko naujo, nes viską jau peržiūrėjai darbe...