Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com/BNS   |   2017-02-23

Mokslininkų atradimas – kelias į „žemišką“ gyvybę kitose planetose

  
Mokslininkų atradimas – kelias į „žemišką“ gyvybę kitose planetose
© Yotube.com
Mokslininkai toliau aiškinsis, ar septyniose atrastose planetose egizstuoja gyvybė.
Jeigu Žemė skrietų taip arti Saulės, kaip atrastos planetos, ji būtų pragariškas ugnies kamuolys.

Mokslininkai atrado septynias maždaug Žemės dydžio planetas, kurios sukasi aplink vieną nedidelę žvaigždę. Tai gali reikšti, kad egzistuoja nežemiška gyvybė už Saulės sistemos ribų.

Atrastos septynios planetos yra maždaug vienodo dydžio ir masės, kaip ir Žemė. Beveik neabejojama, kad jos sudarytos iš uolienų, o trys jų patenka į zoną, kurioje gali būti skysto vandens.
Itin svarbu, kad jos yra gana arti Žemės, o šios egzosistemos centrinis šviesulys – blyški ir itin vėsi raudonoji nykštukė TRAPPIST-1 (populiarūs pavadinimai planetoms dar nėra parinkti), esanti Vandenio žvaigždyne, suteikia astronomams galimybę tyrinėti kiekvienos planetos atmosferą ir ieškoti tikėtinų cheminių pėdsakų, liudijančių apie tikėtiną gyvybinę veiklą.
 
„Žengėme itin svarbų žingsnį stengdamiesi surasti gyvybę anapus. Iki šiol neturėjome tinkamų planetų, kad tai išsiaiškintum. Dabar turime tinkamą taikinį“, – per spaudos konferenciją sakė studijos bendraautorius Amaury Triaud‘o, dirbantis D. Britanijos Cambridge (Kembridžo) universitete.
 
Dauguma naujai atrastų planetų atrodo skriejančios „vidutinėje zonoje“ – ne per karštoje, kad vanduo išgaruotų, bet ir ne per šaltoje, kad visas vanduo virstų ledu.
 
Šis atradimas papildo gausėjančius įrodymus, kad mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra dešimtys milijardų pasaulių, nepanašių į mūsiškį, ir kad jų yra daug daugiau nei manyta anksčiau.
 
Tarsi saulėlydis
 
Jeigu Žemė skrietų taip arti Saulės, ji būtų pragariškas ugnies kamuolys.
Tačiau TRAPPIST-1 spinduliuoja daug mažiau energijos, todėl jos planetų paviršiaus temperatūra, priklausomai nuo atmosferos sudėties ir fizinių charakteristikų, galėtų būti nuo nulio iki 100 laipsnių Celsijaus, mano mokslininkai.
 
„Yra mažiausiai vienas molekulių derinys, kurio gana gausus buvimas sakytų mums, kad ten esama gyvybės, o tikimybė būtų 99 procentai“, – pažymėjo studijos pagrindinis autorius Michael‘is Gillon‘as, Belgijos Lježo universiteto profesorius.
 
Pavyzdžiui, tam tikras metano, deguonies arba ozono ir anglies dvideginio santykis beveik neabejotinai būtų nulemtas biologinių veiksnių.
 
„Deja, niekada nebūsime 100 proc. įsitikinę, nebent aptiktume iš už mūsų Saulės sistemos ribų (pasiųstą) ten esančių protingų (būtybių) žinią“, – pridūrė mokslininkas.
 
Pasak A. Triaud, nuo trijų vidinių planetų – TRAPPIST-1 D, E arba F – paviršiaus – atsivertų išties žadą atimantis žvaigždės ir jos sistemos vaizdas.
 
Raudonosios nykštukės diskas būtų 10 kartų didesnis negu mūsiškės saulės, jos spalva būtų persiliejanti nuo „sodraus raudonio“ iki lašišos spalvos, aiškino mokslininkas.
 
„Vaizdas būtų gražus: šviesos būtų apie 200 kartų mažiau negu saulės šviesos Žemėje vidurdienį, – pridūrė jis. – Atrodytų tarsi saulėlydžio pabaiga.“
 
 
  

Žymos: Mokslas, Saulė, Žemė, gyvybė, Planetos, Astronomija, Astrofizika

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Depresija – kai nusiperki lanką, kad pataisytum figūrą, o jis tau „kaip tik“...
*****