Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Konstantinas Rečkovas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-03-15

Nauja silpstančio V.Putino era

  
Nauja silpstančio V.Putino era V. Putino epochos valdymo požymiu tapo visuotinis žmonių nepasitikėjimas Rusijos teisėsaugos sistema

Kaip ir buvo prognozuota, Rusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei demokratiniai. Oficialiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, V. Putinas milžiniška persvara prieš komunistų kandidatą G. Ziuganovą laimėjo pirmajame ture.

Šios pergalės „kietasis vaikinas“ V. Putinas troško taip stipriai, kad iš palengvėjimo net pirmą kartą viešai apsiašarojo. Kaipgi klostėsi V. Putino ir Rusijos santuoka?
2000-ųjų išvakarėse pirmasis Rusijos prezidentas B. Jelcinas pareiškė, kad anksčiau laiko atsistatydina iš pareigų ir skiria jauną, karjeros laiptais sparčiai kopiantį valdininką V. Putiną laikinai eiti Prezidento pareigas. Šis KGB pulkininkas stebėtinai greitai tapo populiariausiu Rusijos politiku. Patvorinė, o neretai ir nacionalpopulistinė V. Putino retorika, šlovinanti stiprios valdžios valstybę, griežtos rankos būtinybę ir visuomenės konsolidaciją, sužavėjo nemažai nuo laisvės pavargusių Rusijos piliečių.
 
Antrasis karas Čečėnijoje
 
Vos atėjęs į valdžią V. Putinas pradėjo antrąjį karą Čečėnijoje. Kurstydamas visuomenėje neapykantą čečėnams, būtent V. Putinas sulaužė 1996-aisiais Chasavjurte pasirašytą Rusijos ir Čečėnijos taikos ir tarpusavio įsipareigojimų sutartį bei davė įsakymą „kiliminiam bombardavimui“, per kurį žuvo tūkstančiai civilių. Iki šiol federalinių jėgų struktūrų remiamos Čečėnijos vietininko R. Kadyrovo pajėgos faktiškai vykdo čečėnų tautos genocidą, nebaudžiamai žudo ir terorizuoja Čečėnijos gyventojus.
 
Gana ryškiu V. Putino epochos valdymo požymiu tapo visuotinis žmonių nepasitikėjimas Rusijos teisėsaugos sistema – milicija, prokuratūra, teismais. Rusijos piliečiai netiki, kad gali sąžiningai apginti savo interesus teisme. Beje, Putino ir Medvedevo valdymo laikotarpiu Rusija tapo piliečių bylų prieš valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme lydere – daugiau nei penktadalis visų kreipimųsi ateina būtent iš šios šalies, o 90 proc. jau išnagrinėtų bylų Rusija pralaimėjo.
 
V. Putino pasiūlyta teismų reforma faktiškai naikina vienintelę instituciją šalyje, galinčią vykdyti teisingumą – nepriklausomą teismą. Naujasis įstatymų paketas „Dėl teisėjų statuso Rusijos Federacijoje“ neapibrėžia teisėjo tarnybinio nusižengimo kriterijų, o tai leidžia valdžiai be problemų šalinti iš darbo arba šantažuoti teisėjus. Nemažai teisėjų, bijančių prarasti savo darbą, taip priverčiami priimti palankius valdantiesiems sprendimus.
 
„Basmaninis“ teisingumas
Žymiausiu teisinio nihilizmo ir baudžiamosios teisės naudojimo politiniam susidorojimui pavyzdžiu tapo vadinamoji „Jukos“ byla. Teigiama, kad vos tik atėjęs į valdžią V. Putinas pasiūlė šalies turtingiausiems verslininkams neformalų sandorį – valstybė nesikiš į jų verslo reikalus, o oligarchai mainais į tai bus lojalūs valdantiesiems ir atsiribos nuo šalies politinio gyvenimo. Tačiau vienas iš milijardierių, naftos perdirbimo įmonės „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis nesutiko su tokiais reikalavimais ir ėmė finansuoti dešiniųjų opozicinių partijų Dešiniųjų jėgų sąjungą ir „Jabloko“ veiklą.
 
Netrukus M. Chodorkovskis buvo suimtas, jam pareikšti kaltinimai dėl didelio masto vagystės ir mokesčių nemokėjimo. Iš karto prasidėjo jo turto perėmimas. „Jukos“ nusavino valstybė, o M. Chodorkovskis ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas buvo įkalinti devyneriems metams (2010 m. pareiškus naujus kaltinimus, šis terminas buvo pratęstas iki 14 m.). Šią bylą nagrinėjo Basmano rajono teismas, tapęs teisinio nihilizmo simboliu – teisingumas Rusijoje dažnai vadinamas „basmaniniu“.
 
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pripažino M. Chodorkovskį ir P. Lebedevą politiniais kaliniais.
 
Be to, V. Putinas atrišo rankas mokesčių inspekcijai, kuri gavo teisę savavališkai skirti privačioms įmonėms mokesčių dydį. Ši priemonė ypač smogė nelojaliam režimui smulkiajam ir vidutiniam verslui, dūstančiam nuo nepagrįstų rinkliavų.
 
Žodžio laisvė – tylėti?
 
V. Putino dėka Rusijoje faktiškai nebeliko žodžio laisvės ir teisės gauti objektyvią informaciją. Už informaciją apie realią padėtį šalies regionuose, ypač provincijoje, ir kritiką valdančiųjų atžvilgiu be jokio gailesčio naikinamos žiniasklaidos priemonės.
 
2001-aisiais viso pasaulio akivaizdoje (CNN žurnalistams pavyko užtikrinti tiesioginę transliaciją) įvyko susidorojimas su nepriklausoma televizija NTV, išdrįsusia nepaklusti Kremliaus cenzūrai – milicijos ypatingosios paskirties padalinių pareigūnai šturmavo studijos pastatą ir išvijo jame dirbusius žurnalistus. Televizija buvo perleista iš Kremliaus valdomam dujų monopolininkui „Gazpromui“.
 
Tuometinis opozicinis Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas tada sakė: „Sutrypta ne tik mūsų šalies laisvė, o ir bet koks supratimas apie civilizuotą plėtrą.“ 2004 m. žmogaus teisių gynėjų organizacija „Freedom House“ priskyrė Rusijai 147 (iš 193) vietą pagal žodžio laisvę. Grasinimai, persekiojimai, suėmimai, kratos tapo Rusijos nepriklausomo žurnalisto ar opozicijos aktyvisto darbo sinonimais.
Kremlius monopolizavo visus centrinius ir regioninius televizijos kanalus, ir juose nuolat šlovinamas V. Putinas, jo partija „Vieningoji Rusija“ ir jos politikai, smerkiami kitaminčiai, paniekinamai vadinami Rusijos priešais, parsidavėliais, Amerikos agentais. Iki šiol nemaža dalis rusų, ypač gyvenančių provincijoje ir neturinčių galimybės gauti informacijos iš interneto ar kitų alternatyvių žiniasklaidos priemonių, naiviai tiki šia propaganda.
 
***
 
V. Putino „reformos“
  • Nemažai laiko V. Putinas skyrė ir valdžios partijai „Vieningoji Rusija“ sukurti. 2003-iaisiais vykusiuose parlamento rinkimuose (vadinamuose „pirmaisiais nelaisvais“, kadangi Kremlius pradėjo taikyti administracinį resursą ir rinkimų klastojimą) ši partija užsitikrino geriausią rezultatą, o opozicinių dešiniųjų partijų Dešiniųjų jėgų sąjunga bei „Jabloko“ atstovai nepateko į Dūmą. Per metus „Vieningajai Rusijai“, perviliojusiai į savo frakciją nemažai nepriklausomų ar kitoms politinėms jėgoms atstovaujančių deputatų, pavyko suburti konstitucinę daugumą. Taip buvo pradėta uzurpuoti politinė valdžia Rusijoje.
  • V. Putino antrosios kadencijos metais vyko masinis valdžios centralizavimas ir išplėstų savivaldos teisių naikinimas. Jo iniciatyva buvo galutinai panaikinti tiesioginiai gubernatorių rinkimai, o gubernatorių skyrimo teisė atiteko prezidentui. Be to, buvo panaikinta nuostata, pagal kurią gubernatoriai automatiškai tapdavo aukštutinių parlamento rūmų – Federacijos tarybos nariais ir atstovaudavo savo regionui.
  • Taip pat nauja Dūmos rinkimų tvarka panaikino vienmandates apygardas, su kuriomis opozicija siejo galimybes laimėti bent kelis mandatus regionuose, ir uždraudė partijoms burtis į rinkimų blokus. Buvo priimtas naujas nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojantis įstatymas, reikalaujantis iš jų visapusiškos atskaitomybės valdžios organams ir sudarantis galimybes lengviau jas panaikinti, o naujas politinių partijų įstatymas padidino minimalų partijos narių skaičių nuo 10 000 iki 50 000 žmonių.
  •  

  

Žymos: Atgimimas, Rusija, Vladimir Putin, Konstantinas Rečkovas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Anglijos karalius pašaukia lietuvį, anglą, rusą ir sako:
– Atsineškit po savo geriausią ginklą.
Lietuvis atsineša pistoletą, anglas automatą, o ruso kaip nėra, taip nėra. Anglijos karalius sako:
– Dabar susikiškit ginklus į užpakalį.