Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Mantas Petruškevičius   |   2012-06-20

Pabaigos pradžia ar pradžios pabaiga Graikijai?

  
Pabaigos pradžia ar pradžios pabaiga Graikijai? Graikai šįkart suteikė galimybę už reformas pasisakančioms partijoms formuoti daugumą.

Praėjusį sekmadienį visos Europos akys buvo nukreiptos į Graikijoje vykusius naujojo parlamento rinkimus. Šį kartą rinkėjų valia ir pasirinkimas valdančiąją koaliciją patikėti formuoti vieniems ar kitiems turėjo milžiniškos įtakos tiek bendros valiutos euro, tiek visos Europos Sąjungos ateičiai.

Nemaža dalis žmonių iš įvairių Senojo žemyno kampelių sekmadienį buvo trumpam nukreipę savo žvilgsnius nuo Europos futbolo čempionato kovų ir viena akimi sekė rinkimų Balkanų pusiasalyje eigą. Galima drąsiai teigti, jog nuo rinkimų rezultatų Balkanuose iš esmės priklausė euro, kaip stabilios valiutos, tolesnis likimas, mat dvi partijos favoritės deklaravo kardinaliai priešingas idėjas ir porinkiminius veiksmų planus.
Rinkimų rezultatai pradžiugino didžiąją dalį Europos (taip pat ir ekonominės) Sąjungos projektu tikinčių atsakingų piliečių, taip lengvai nepasiduodančių dažniausiai per krizes į viešumą išlendantiems radikalių marginalų ir kitų rėksmingesnių politinių tipažų kliedesiams apie ekonominės sąjungos tykantį krachą.
 
Nugalėję dešiniųjų politinių pažiūrų „Naujieji demokratai“ pagrindiniu prioritetu įvardijo būtinybę tęsti tarptautinių organizacijų skiriamą finansinės paramos programą ir pasirinkti mažesnę blogybę iš dviejų, kuri, nors ne iš karto ir skausmingai, tačiau užtikrintai turėtų pastatyti Graikijos ekonomiką ant augimo kojų. Tuo metu „Naujųjų demokratų“ oponentai, „Syriza“ partija, deklaravo idėjas ir pastangas kuo greičiau nutraukti Europos Sąjungos didžiųjų šalių bei kitų tarptautinių organizacijų skiriamą paramą, taip pat nacionalizuoti bankus, sustabdyti privatizacijos projektus, bet vis dėlto likti ES.
 
Paskelbus galutinius sekmadienį Graikijoje vykusių rinkimų rezultatus, parlamento daugumą patikėta formuoti dešiniųjų „Naujosios demokratijos“ partijai, surinkusiai 29,7 proc. balsų. Antroje vietoje liko „Syriza“ su 26,9 proc.; trečioje – pagrindinė kandidatė sudaryti valdančiąją daugumą su nugalėjusia „Naująja demokratija“ – socialistinė „Pasok“ partija. Atrodo, jog šį kartą ideologiniai prieštaravimai bus bent trumpam pamiršti, o pagrindiniu dešiniųjų ir kairiųjų koalicijos bendro darbo vardikliu taps tarptautinių organizacijų teikiamos finansinės paramos įsisavinimas ir tolesnių taupymo sąlygų priėmimas.
 
Siekdama užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir išlikti euro zonoje Graikija ir toliau turės vykyti būtinąsias taupymo priemones: paspartinti vangų mokesčių surinkimo mechanizmą, liberalizuoti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, padėsiančius lengviau įsidarbinti, taip pat penktadaliu, iki 600 eurų, sumažinti minimalų atlyginimo dydį, trečdaliu apkarpyti valstybinio aparato išlaidas bei iki 2020-ųjų valstybės skolą sumažinti iki 116 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir kt.
 
Parlamento rinkimuose nugalėjus „Naujosios demokratijos“ partijai, Europa tikisi, jog manifeste pristatytos programos bus stengiamasi imtis kuo greičiau ir kaip įmanoma efektyviau. Tačiau iki tol Graikijos dar laukia ilgas trijų dienų kelias, per kurį šalis privalo suformuoti valdančiąją koaliciją. Nesugebėjus to padaryti, lauktų dar vieni, jau tretieji rinkimai per pastaruosius keletą mėnesių, kurie iš esmės jau taptų referendumu dėl Graikijos ateities euro zonoje.
 
Didžiosios pasaulio finansų rinkos ir jų dalyviai, niekuomet nepaliekantys kritiškai neiššifravę nei mažiausios politikų viešosios komunikacijos detalės tikrosios reikšmės, dažnai pasakytos tarp eilučių, kol kas taip pat dar atsargiai vertina rinkimų Graikijoje rezultatus. Nors euras dolerio atžvilgiu po savaitgalio šiek tiek ir sustiprėjo, tačiau vangokai naujieną sutikę pagrindinių Europos akcijų biržų didieji dalyviai dar laukia, kuo pasibaigs valdančiosios koalicijos formavimo darbai Balkanuose.
Nederėtų užmiršti, kaip iki šiol vykę taupymo programų įgyvendinimo planai buvo sutikti pačių graikų. Ir po šių rinkimų praėjus mėnesiui kitam, tikėtina, gali prasidėti naujos protestų bangos, ne tokio tikėtino scenarijaus atveju – netgi suklibėti naujosios valdančiosios daugumos pamatai. Juolab kad tik 40 proc. graikų balsavo už tolesnę Europos finansinę pagalbą priimti pasiruošusias partijas. Kad ir kaip būtų, kad ir kam graikai patikėtų valdžios vairą, kaip ir šiandien, tektų rinktis iš dviejų blogybių. Viena iš jų dar gerokai destabilizuotų likusios Europos ekonomikas.
 
Žinoma, labiausiai nukentėtų didžiosios euro zonos šalys bei pagrindiniai finansiniai donorai, Vokietija ir Prancūzija, tačiau neprognozuojamos tolesnės krypties banga smogtų ir visoms likusioms ES šalims. Didelės įtakos tolesni scenarijai taip pat turės Jungtinei Karalystei, kurioje įsikūrusios tarptautinės verslo korporacijos bei dalis bankinio sektoriaus turi tiesioginių sąsajų su šia Balkanų šalimi.
 
Simboliška, kad Europos futbolo čempionato ketvirtfinalyje susitiks Vokietija ir Graikija. Už kuriuos žaidėjus sirgsite jūs?
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Euro zonos krizė, Rinkimai, Graikija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Londone atlikta apklausa, kaip sostinės gyventojai norėtų būti vadinami: britais ar anglais. Rezultatai nustebino: 43 proc. respondentų atsakė, kad norėtų būti vadinami lenkais.
*****