Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, DELFI.lt   |   2019-06-02

Penki faktai, kurių nežinojote apie Černobylio katastrofą ir jos padarinius

  
Penki faktai, kurių nežinojote apie Černobylio katastrofą ir jos padarinius
© facebook nuotrauka

1986 metais – prieš daugiau nei tris dešimtmečius – nugriaudėjo sprogimas Černobylio branduolinėje jėgainėje.



Nors dauguma žmonių puikiai žino populiariausią istorijos versiją ir esminius faktus (tragedija įvyko dėl žmogiškosios klaidos, sprogus reaktoriui radiacija pasklido po visą Europą), įdomiausias detales žino ir papasakoti gali tik nedaugelis. Mokslo žinių portalas livescience.com pateikia faktų apie Černobylį, kurių galbūt nežinojote.
1) Panašumai su Hirošima
 
Kai 1986 metų balandžio 26 dieną sprogo vienas iš Černobylio branduolinės jėgainės reaktorių, aplinkui buvo apie 30 tūkst. žmonių. Visi jie gavo maždaug 45 biologinius rentgeno ekvivalento vienetus (jais matuojama radiacijos dozė).
 
Panašiai tiek, kiek gavo atominės bombos sprogimą 1945 metais Hirošimoje išgyvenusieji. Tokia informacija pateikiama Kalifornijos universiteto fizikos profesoriaus Richardo Mullerio knygoje „Physics for Future Presidents: The Science Behind the Headlines“.
 
Nors 45 biologiniai rentgeno ekvivalento vienetai ir nesukelia ūminio radiacijos sindromo (jis pasireiškia gavus maždaug 200 vienetų), tokia spinduliuotė maždaug 1,8 proc. padidina vėžio riziką, teigia R. Mulleris. „Tai reiškia, kad galime kalbėti apie papildomas 500 mirčių nuo vėžių“.
 
Nepaisant to, remiantis 2006 metų skaičiavimais iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), siejamos su Jungtinėmis Tautomis, aukų skaičius žymiai didesnis. TATENA analizavo bendrą radiacijos paplitimą. Skelbiama, kad radiacija pasiekė ne tik visą Europą, bet ir Jungtines Valstijas.
 
Esą, kaupiamoji tragedijos Černobylyje radiacijos dozė siekia apie 10 mln. biologinių rentgeno ekvivalento vienetų, o tai papildomi 4 tūkst. mirties nuo vėžio atvejai, rašo R. Mulleris.
2) Didžiausias pavojus praėjo per kelias savaites
 
Pirminis sprogimas buvo milžiniškas, tačiau ateinančios kelios savaitės atnešė palengvėjimą. Apie radiaciją galima galvoti kaip apie į šonus pasklidusį šrapnelį sprogus bombai – jis pavojingas tik sprogimo akimirką.
 
Kaip sprogstantis muilo burbulas, kiekvienas atomo branduolys sprogsta ir paskleidžia radiaciją vieną kartą. Praėjus vos 15 minučių po Černobylio reaktoriaus sprogimo, „radioaktyvumas nuo pirminio padidėjimo sumenko ketvirtadaliu.
 
Po vienos dienos – iki vienos penkioliktosios, o dar po trijų mėnesių – iki mažiau nei 1 proc. pirminio pliūpsnio“, – rašo R. Mulleris. „Bet ir šiandien jos likę. Didžioji radiacijos dalis kone iš karto išgaravo kaip dūmas, o žmonėms žalos atnešė tik pasklidusi arčiausiai žemės“, – rašoma knygoje.
 
3) Mirė dešimtys ugniagesių
 
Černobylio branduolinės elektrinės reaktoriaus sprogimas ne tik į aplinką išmetė didžiulį radiacijos debesį, bet ir sukėlė gaisrą jėgainėje. Kovoti su liepsnomis ten pasiųsti ugniagesiai gavo labai didelę radiacijos dozę, dešimtys nuo jos mirė. Minėtieji ugniagesiai kiekvienas gavo po daugiau nei 1 kvadrilijonų gamos spindulių.
 
Ką tai reiškia? Gama spinduliai – giliai įsismelkianti radiacija, kurią skleidžia branduoliniai ginklai, vadinamosios purvinosios bombos ir atominių jėgainių reaktorių sprogimai. Tai tarsi itin aktyvūs rentgeno spinduliai. Viename biologiniame rentgeno ekvivalento vienete yra maždaug 10 trilijonų gama spindulių, savo knygoje pažymi mokslininkas.
 
Žmogus, kurio organizmas gauna maždaug šimto biologinio rentgeno ekvivalento vienetų radiacijos, to gali ir nepastebėti, nes mūsų organizmas gali žalą neutralizuoti ir asmens sunkiai nesusargdindamas. Kalbant apie du šimtus biologinių rentgeno ekvivalentų, žmogų gali ištikti ūmus apsinuodijimas radiacija.
 
Pacientai, kuriems skiriama chemoterapija, kartais patiria tokio pobūdžio negalavimų, pasireiškia tokie šalutiniai poveikiai kaip plikimas, pykinimas ir vangumas (pykinimas iš dalies jaučiamas dėl to, jog organizmas karštligiškai bando neutralizuoti radiacijos sukeltą žalą, taigi apleidžia kitas funkcijas, pavyzdžiui, virškinimo, rašo R. Mulleris).
 
300 biologinių rentgeno ekvivalentų gavę žmonės, negavę skubios medikų pagalbos, pavyzdžiui, kraujo perpylimo, gali mirti.
 
4) Reaktoriui trūko esminės saugos priemonės
 
Černobylio atominėje elektrinėje nebuvo imtasi itin svarbios saugos priemonės – reaktoriai nebuvo apsaugoti specialiu apsauginiu gaubtu. Minėtasis apsauginis gaubtas – dujoms nepralaidus apvalkalas, gaubiantis branduolinį reaktorių.
 
Šis apvalkalas dažniausiai yra kupolo formos, jis gaminamas iš plienu sutvirtinto betono, o pagrindinė jo užduotis – izoliuoti atomo branduolio dalijimosi produktus, kurie incidento metu gali patekti į aplinką, teigia Jungtinių Valstijų branduolinės kontrolės komisija. Jeigu Černobylyje būtų buvę tokių apsauginių gaubtų, kaip teigiama R. Mullerio knygoje, „incidentas galėjo apsieti ir be aukų“.
 
5) Ten klesti gyvūnija ir augalija
 
Po sprogimo iš Černobylio teritorijos buvo evakuoti žmonės. Vos tik pasišalino žmonės, gamta lengviau atsikvėpė. Šiuo metu draudžiamoje zonoje gyvenančių briedžių, stirnų ir šernų skaičius panašus į netoliese esančiuose neužterštuose draustiniuose fiksuojamus skaičius, atskleidė 2015 metais darytas tyrimas.
 
Ypač puikiai sekasi vilkams, kurių populiacija Černobylyje net septynis kartus viršija vilkų skaičių kaimyniniuose rezervatuose.
 
„Tai tikrai nereiškia, kad radiacija naudinga laukinei gamtai. Bėda ta, kad žmogaus veiklos, įskaitant medžioklę, žemės ūkį ir miškų kirtimą, daro žymiai didesnę žalą“, – sako Portsmuto universiteto aplinkosaugos profesorius Jimas Smithas.
 
Nepaisant to, kiti mokslininkai pažymi, kad laukinės gamtos aktyvumas Černobylyje menkesnis nei kituose saugomuose Europos regionuose, o tai reiškia, kad ten radiacija vis dar daro savo juodą darbą.
  

Žymos: Černobylys, radiacija, prypetė, Penki faktai, Hirošima

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vedybinis šampanas: vyras geria, žmona putoja…