Būdama vos 15-os Sh. Begum, su dviem draugėmis pabėgo iš Londono ir prisidėjo prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, o dabar nori grįžti namo su savo naujagimiu, antradienį sakė jos šeimos advokatas.

Sh. Begum šeimos advokatas Tasnime'as Akunjee socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad jie yra „labai nusivylę“ Vidaus reikalų ministerijos ketinimu atimti iš jos pilietybę ir kad svarsto „visus teisinius būdus“.

 

Televizija ITV pranešė, kad Vidaus reikalų ministerija nusiuntė laišką Sh. Begum motinai, kuri jį gavo antradienį. Laiške šeima informuojama apie sprendimą, kurį Sh. Begum dar gali apskųsti. Vėliau tai pačiai televizijai Sh. Begum sakė, kad ministerijos sprendimas „sudaužė jai širdį“, o Britanijoje gyvenanti jos šeima mėgins užginčyti šį sprendimą. Mergina taip pat užsiminė mėginsianti prašyti prieglobsčio savo vyro tėvynėje Nyderlanduose.

 

Britanijos Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu informuoja, kad iš Bangladešo kilusi Sh. Begum gali prašyti šios šalies pilietybės.

 

„Siekdamas apsaugoti šalį, (vidaus reikalų sekretorius) gali atimti iš žmogaus Britanijos pilietybę, jei jis nelieka be pilietybės“, – nurodė Vidaus reikalų ministerija, kurią citavo naujienų agentūra „Press Association“. Ministerija pridūrė, kad individualių atvejų nekomentuos.

 

Sh. Begum šiuo metu yra pabėgėlių stovykloje Sirijos šiaurės rytuose, į kurią, kaip ir šimtai kitų su IS susijusių žmonių, pabėgo nuo kovų šalies rytuose.

 

Savaitgalį ji pagimdė savo trečią vaiką ir paprašė britų pareigūnų pademonstruoti „užuojautą“ ir leisti jai auginti savo kūdikį Britanijoje, nors neišreiškė apgailestavimo, kad prisidėjo prie IS.

Sirijoje ištekėjusi mergina anksčiau susilaukė dviejų vaikų, tačiau abu jie mirė, tikriausiai nuo ligų ir prastos mitybos.

 

„Bijau, kad jis šioje stovykloje gali net mirti. Manau, kad daug žmonių turėtų užjausti mane, dėl visko, ką patyriau, išvykdama nežinojau, į ką įsitraukiu“, –sakė Sh. Begum.

 

Tačiau pirmadienį duodama interviu transliuotojui BBC ji teroro aktą Mančesterio arenoje palygino su kariniais smūgiais IS bastionams ir pavadino jį „atpildu“.

 

 

Merginos atvejis iliustruoja dilemą, su kuria susiduria daugelis Europos šalių: ar griūvant IS „kalifatui“ leisti grįžti namo džihadistams bei IS šalininkams ir juos teisti, ar saugumo sumetimais jų nebeįsileisti.

 

Europos šalys neapsisprendžia, ką daryti su Sirijoje kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) sulaikytais kovotojais užsieniečiais. SDF perspėja, kad iš Sirijos išvedus JAV karius, jos gali nebepajėgti saugoti savo kalėjimų.

 

Britanijos vyriausybė pirmadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą priimti Sirijoje sučiuptus įtariamus džihadistus iš JK. JAV vadovas Britaniją, Prancūziją, Vokietiją ir kitas sąjungininkes Europoje spaudė „atgal priimti daugiau kaip 800 IS kovotojų“, kuriuos amerikiečiai sučiupo Sirijoje, ir „juos teisti“.

 

Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May atstovas sakė, kad šie kovotojai turėtų būti teisiami ten, kur įvykdė savo nusikaltimus.

 

ŠALTINIS: alfa.lt