Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-12-22

Rubikonas peržengtas: ar tikrai britai tarė ne?

  
Rubikonas peržengtas: ar tikrai britai tarė ne? Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy (kairėje) buvo itin nepatenkintas D.Camerono veto.

Britiškas užsispyrimas ir specialių išlygų reikalavimas sukėlė iki šiol neregėtą priešpriešą Europos Sąjungoje – 26 ES narės pritaria naujoms ES biudžeto taisyklėms, siūlomoms bandant gelbėti eurą, o Londonas pasirinko neva teisaus, bet kiek sutrikusio opozicionieriaus kelią.

Gruodžio 8–9 dienomis Briuselyje vykęs Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimas baigėsi kai kurių apžvalgininkų iš anksto prognozuotu susidūrimu.
Intensyvios naktinės derybos neprivertė Didžiosios Britanijos pakeisti savo nuomonės – premjeras Davidas Cameronas paprašė išskirtinio papildomo protokolo, suteikiančio tam tikrų išlygų dėl finansinių paslaugų reguliavimo, skirto tik Didžiajai Britanijai, tačiau euro zonos lyderiai atmetė jo pasiūlymą. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy aiškino: „Mes negalėjome to priimti, nes galvojame priešingai, jog dalis pasaulio negandų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo.“ „Jeigu sutiktume su išlyga Jungtinei Karalystei, kiltų klausimas dėl didelės dalies labai reikalingo mūsų atlikto darbo siekiant sureguliuoti finansų institucijas“, – pridūrė jis.
 
ES lyderiams pavyko susitarti dėl gelbėjimo fondo (Europos stabilumo mechanizmo) aukščiausios ribos – ji sieks 500 milijardų eurų. Lyderiai taip pat susitarė išnagrinėti klausimą dėl dvišalių Tarptautinio valiutos fondo 200 mlrd. eurų paskolų suteikimo. 150 milijardų eurų iš šios sumos suteiks euro zonos valstybės, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėtų daugiau galių kovoti su Europos skolų krize.
 
Skelbiama, kad bus kuriamas naujas „fiskalinis paktas“, dar vadinamas „auksine taisykle“. Struktūrinis deficitas, skaičiuojamas atmetus unikalius veiksnius, tokius kaip skolų grąžinimas arba ekonomikos ciklo poveikis, negalės viršyti 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalims, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, bus taikomos „automatinės pasekmės“, nebent jas blokuos galingųjų šalių grupė. Taip pat diskutuota dėl privataus sektoriaus dalyvavimo ir pripažinta, kad anksčiau sprendžiant Graikijos krizę priimtas sprendimas, privertęs privačius investuotojus sutikti su Atėnų skolų nurašymu, davė neigiamų rezultatų ir nebus „naudojamas“ ateityje. Naujosios sutarties taisyklių laikymąsi prižiūrėtų Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas.
 
Europa taupys
 
Tiesa, Briuselyje pasirašyta „sutartis sutartyje“ negarantuoja, kad pavyks išgelbėti eurą. Sutartyje įsipareigojama taupyti ir laikytis finansinės disciplinos, bet neaišku, ar tai padės per trumpą laiką sukaupti daug pinigų, ar išplatinti bendras obligacijas. Daugelis sprendimų dabar priklausys nuo Europos centrinio banko ir didžiausios ES ekonomikos – Vokietijos sprendimų, kuri, atrodo, diktuos ES ateities politiką ir ekonomiką.
 
Nesutikdama eiti koja kojon su kitomis ES valstybėmis, Didžioji Britanija šiuo metu jaučiasi laimėtoja, tačiau ateityje jos interesai gali smarkiai nukentėti. Finansinio reguliavimo susitarimai tarp 17 euro zonos šalių ar 23 euro -„plius“ pakto narių šiuo metu reiškia tik taupymą ir euro gelbėjimą, o vėliau gali reikšti laisvesnį pinigų judėjimą, tam tikrus mokesčius arba jų nebuvimą, darbo jėgos mobilumą ir kitus gana svarbius sprendimus, kuriems Didžioji Britanija nebeturės jokios įtakos.
Jaučiasi teisūs
 
Londono konservatyviųjų pažiūrų dienraštis DAILY TELEGRAPH išspausdino Londono mero Boriso Johnsono komentarą, kuriame jis rašo, kad britai jaučiasi gan išsigandę, nes BBC visą savaitgalį kalė į galvas, jog Jungtinė Karalystė dabar bus izoliuota. Visi elgiasi taip, lyg D. Cameronas, vetuodamas naująją ES sutartį, padarė kažką išskirtinio visai epochai, lyg būtų ištraukęs iš akmens legendinį Ekskaliburą ar kokį trišakį iš užančio. Anot mero, reikėtų nepamiršti, kad nuo Margaret Thatcher iki Tony Blairo laikų buvo daug ministrų pirmininkų, kurie blokavo įvairius ES projektus, jei jie Didžiajai Britanijai buvo nenaudingi. Taip pat buvo nemažai ir kitų šalių ministrų pirmininkų, kurie buvo daug nuožmesni nei D. Cameronas.
 
Komentare teigiama, jog draugai iš žemyno tikrai nepyksta, kad Londonas nepasirašo jų naujos fiskalinės sąjungos sutarties. Svarbiausia, anot autoriaus, jų įsiūčio priežastis yra ta, kad britai pasirodė visiškai teisūs dėl euro. Daugiau nei 20 metų įvairūs Jungtinės Karalystės ministrai važiavo į Briuselį ir sakė ten esantiems politikams, kaip jiems patinka vienos valiutos idėja, tačiau visada pabrėždavo, kad bendra valiutų sąjunga nėra išmintingas dalykas.
 
Taip pat daugiau nei 20 metų Londonas esą sakė, kad bendroji valiutų sąjunga yra negalima be politinės sąjungos, o pastaroji demokratinėmis sąlygomis negali būti sukurta. Didžioji Britanija visada įspėdavo, kad reikia bendros centrinės valdžios, kuri galėtų valdyti nacionalinius biudžetus ir mokesčius, o tai europiečiams tikrai nepatiks. Pasak mero, ne anglosaksų bankininkai pridarė bėdų euro zonoje. Visos euro zonos valstybės, pradedant Prancūzija, darė klaidų, nesilaikė Mastrichto kriterijų.
 
Parlamentas nepritaria
 
Londono kairiųjų liberalų pažiūrų dienraštis GUARDIAN rašo, kad gal D. Camerono veto dėl naujos ES sutarties ir pamalonino jo euroskeptiškai nusiteikusią konservatorių partiją, tačiau pirmadienį britų parlamente vyravusios nuotaikos akivaizdžiai buvo priešiškos ministro pirmininko sprendimui. Dauguma parlamento narių išsakė nepritariantys valstybės izoliacijai. Atsiskaitydamas Bendruomenių rūmuose už savo elgesį Briuselyje, D. Cameronas neatsiprašinėjo, tačiau aiškiai išsakė, kad narystė ES Didžiajai Britanijai yra gyvybiškai svarbi ir kad jis yra tikras, jog nėra problemų išlikti visateise ir įtakinga ES nare, neįsipareigojant sutartyse, kurios yra šaliai nenaudingos.
 
Poslinkis Didžiosios Britanijos politikoje yra akivaizdus, ir matyti, kad D. Cameronas nerimauja, nežinodamas, kokias piktąsias jėgas jis paleido.
 
Londono liberaliųjų pažiūrų dienraščio INDEPENDENT žurnalistas Johnas Lichfieldas rašo, kad visi Jungtinės Karalystės ir ES mūšiai praeityje vyko dėl neesminių klausimų – dėl žemdirbystės politikos, įmokų į biudžetą ar dėl kempinlige užkrėstos jautienos eksporto. Šiandien D. Cameronas sugebėjo „išmanevruoti“ Didžiąją Britaniją „į tokią poziciją“, kai britai susipriešino su visa likusia Europa dėl pamatinių ES vertybių: euro ir visos ES išlikimo. Pasak J. Lichfieldo, gruodžio 8–9 dienomis Briuselyje buvo peržengtas Rubikonas: „Galbūt britai dar neatsižadėjo Europos, tačiau ES jau tikrai atsisveikino su Londonu.
 
D. Cameronas Europos spaudoje buvo apibūdintas kaip „keista fėja“, kuri nenorėjo eiti į naujos ES sutarties puotą.“ Už savo dalyvavimą D. Cameronas pareikalavo, kad Londono Sičiui būtų suteikta privilegija, leisianti jam veikti ES, kaip kokiam Kaimanų salų bankui. Tokioje saloje jis galėtų naudotis ES finansinių paslaugų privalumais, kuriuos jam suteikia bendra rinka, ir kartu nepaklusti oficialiems ES reikalavimams bei taisyklėms. D. Cameronas, anot INDEPENDENT, turėjo puikiai žinoti, kad kiti ES lyderiai su tuo niekada nesutiks. Londonas liko mažame autsaiderių ratelyje ir niekaip nelems svarbių ES ir pačiai Jungtinės Karalystės ekonomikai sprendimų.
 
***
 
Seimo narys dr. Mantas Adomėnas – apie britų diplomatinę nesėkmę
 
– Jūs netrumpai gyvenote Didžiojoje Britanijoje, ten dirbote, neblogai išmanote tą visuomenę, jos nuotaikas. Kaip reikėtų vertinti pastarąjį ministro pirmininko D. Camerono veiksmą, atsisakymą pasirašyti euro zonos valstybių susitarimus? Ar tai pamatinio britiško euroskepticizmo, giluminio nepritarimo Europos Sąjungai išraiška, ar tik taktinis veiksmas, siekiant naudos Didžiajai Britanijai trumpuoju laikotarpiu?
– Tokį gilesnį rezervuotumą ar netgi skepticizmą Europos Sąjungos atžvilgiu dabartinė administracija pradėjo rodyti dar po praėjusių Europos Parlamento rinkimų, kai britų konservatoriai išėjo iš Europos Liaudies partijos grupės ir įkūrė savąją – Reformistų ir konservatorių grupę, skelbiančią didesnį euroskepticizmą. Su tuo susiję ir D. Camerono rinkimų pažadai, kad bet koks gilesnis įsipareigojimas ES bus lydimas referendumo, jog be referendumų nebus keičiamos sutartys. Atokesnio laikymosi, šaltesnis santykis su ES, toks labiau į Britanijos reikalus orientuotas ir labiau Britanijos interesus ginantis – jis buvo skelbiamas ilgą laiką.
Analitikai teigia, kad šio apsisprendimo nelydėjo jokia aktyvesnė nuolatinė britų interesus ginanti Didžiosios Britanijos politika ES erdvėje. Todėl į šitą susitikimą D. Cameronas atėjo stumiamas savo partijos ir jį išrinkusių britų visuomenės sluoksnių galų gale pareikšti stiprią poziciją. Tas stiprios pozicijos pareiškimas šiuo atveju gal nebuvo ilgalaikės kryptingos politikos vaisius. Jei tikėsime pasirodančiais liudininkų Europos Komisijoje aprašymais, kas iš tikrųjų įvyko per tą susitikimą, tai D. Cameronas pateikė šiek tiek per griežtai suformuluotus Britanijos reikalavimus – be išankstinės diskusijos, be parengimo ir šiek tiek per vėlai. Taip, užuot pastūmėjęs dėl Vokietijos siūlymų abejojančią ES valstybių daugumą į savo pusę, jis iš tiesų privertė jas skubiai apsispręsti ir priimti ES prezidento H. van Rompuy pasiūlymus. O tuomet jau D. Cameronui nieko nebeliko, tik „trenkti durimis“ ir pasakyti, kad mes čia nedalyvausime. Taigi sakyčiau, kad dėl ne visai vykusios, ne iki galo parengtos britų diplomatijos susiklostė padėtis, kuri savaime nereiškia ilgesnio atsitraukimo ar net išėjimo iš ES, bet šiuo metu, aišku, kuria tolesnes įtampas visam euro zonos projektui ir yra kontroversiškai priimama pačioje Jungtinėje Karalystėje.
Pamoka būtų tokia: – tokios situacijos sukuriamos tuomet, kai laikomasi neparengtos, deklaratyvios politikos, kurią galų gale imamasi sporadiškai įgyvendinti be ilgalaikio įdirbio, be ilgalaikės kampanijos.
– A. Merkel ir N. Sarkozy vedama Europa pasirinko bendro atsako į skolų krizę kryptį – ne paskirai su ja dorodamiesi, o griežtindami bendras taisykles ją įveiksime. O D. Camerono veiksmas lyg ir pabrėžia britišką laikyseną, kad mes tvarkysimės atskirai, patys, o europiniai reikalai tegul klostosi savaime.
– Tai nenumatytas padarinys. Pradinis britų projektas siekė, kad Britanija tiesiog turėtų geresnes sąlygas kontroliuojant tą bendrąją politiką, kad be jos žinios nebūtų priimami sprendimai dėl Londono Sičio, jame vykstančių finansinių operacijų. Tie pasiūlymai turėjo suteikti Britanijai didesnį balsą formuojant tą sprendimą. Dabar išėjo, kad jie eina atskiru keliu. Kitas dalykas, kurį reikėtų paminėti – nebūdamas ekonomistas, turintis Europos Komisijai prieinamus duomenis, iš tiesų negaliu atsakingai spręsti... Bet reikia kelti klausimą, ar mes turime reikalą su bendru viso kūno uždegimu, kurį reikėtų gydyti iš centro, ar su gangrena, kai reikia pjauti tą sugangrenavusį sąnarį, o ne bandyti sakyti, kad tik visi kartu galime jį išgydyti, nes tokiu atveju ji persimes ir į kitas kūno dalis? Tai klausimas, į kurį turi atsakyti politikai, remdamiesi jiems prieinama informacija. Tik pagrindinių euro zonos valstybių vadovai gali tai padaryti, bet yra pagrindo manyti, kad Europos projektas juos vis dar tebeakina ir kad jie gali per toli įstumti visą žemyną į pavojingą zoną dėl to, kad nesiryžta atsisakyti to eurointegracinio idealo. Paprasčiausiai atsikratyti Graikijos ar galbūt dar vienos kitos šalies.
 
Kalbėjosi Ridas Jasiulionis
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Drabužiai moterims – kaip vaistas. O sveikatos sąskaita taupyti juk negalima...