Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Emilis Kazlauskas, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-12-06

Rusiška rokiruotė: kažkas pasikeitė?

  
Rusiška rokiruotė: kažkas pasikeitė? Po Dūmos rinkimų per Rusiją nusirito protestų banga. Žmonės nepatenkinti V.Putino viešpatavimu.

Rusijos politiniame elite nieko nauja. Kitų metų kovą trečią kartą prezidentu taps Vladimiras Putinas. Jo partija šį savaitgalį nugalėjo parlamento rinkimuose. Tačiau yra ženklų, kad „rokiruočių demokratija” rusams ima atsibosti.

Ne­se­niai pa­aiš­kė­jus, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas ir prem­je­ras įvyk­dys ro­ki­ruo­tę, prieš pat rin­ki­mus į ša­lies par­la­men­tą bu­vęs pre­zi­den­tas ir da­bar­ti­nis prem­je­ras Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ofi­cia­liai pri­ėmė par­ti­jos pa­siū­ly­mą tap­ti kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus. Nors ir sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, ta­čiau po­li­ti­nis ci­niz­mas Ru­si­jo­je vis dar ne­nu­sto­ja ste­bin­ti iš­ra­din­gu­mu.
Ab­sur­do aukš­tu­mos
 
Jau 2008–ai­siais, kai V.Pu­ti­nas, ne­ga­lė­da­mas kon­sti­tu­ciš­kai bū­ti per­rink­tas tre­čia­jai pre­zi­den­to ka­den­ci­jai, sa­vo įpė­di­niu pa­si­rin­ko Di­mit­ri­jų Med­ve­de­vą, o pats ta­po prem­je­ru, Va­ka­rų vi­suo­me­nė bu­vo su­glu­mu­si. Be abe­jo, at­si­ra­do nai­vuo­lių, ku­rie ma­nė, kad su D.Med­ve­de­vu į Ru­si­ją at­eis nau­ja po­li­ti­nės li­be­ra­li­za­ci­jos, de­mo­kra­tizacijos ir eko­no­mi­nės mo­der­ni­za­ci­jos era. Vis dėl­to re­a­ly­bė jau nuo pir­mų­jų tan­de­mo dar­bo me­tų pa­ro­dė prie­šin­gą vaiz­dą, o ne­se­niai ofi­cia­liai pa­skelb­ta ro­ki­ruo­tė tik su­dė­lio­jo vi­sus taš­kus ant i.
 
Lap­kri­čio 24 die­ną, per įvy­ku­sį Vie­nin­go­sios Ru­si­jos kon­gre­są, D.Med­ve­de­vas pa­siū­lė V.Pu­ti­nui tap­ti kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus, o pas­ta­ra­sis sa­vo ruož­tu at­si­dė­ko­jo jam sėk­mės at­ve­ju ža­dė­da­mas prem­je­ro pos­tą. Nors pa­dė­tis jau at­ro­dė ga­na ab­sur­diš­ka,  po šių žo­džių du­e­tas džiu­giai pa­brė­žė, jog šis ap­si­kei­ti­mas vaid­me­ni­mis bu­vo nu­spręs­tas prieš ke­le­tą me­tų.
 
Ne­ju­čia su­si­mąs­čius, ar tai ne­bu­vo šis tas pa­na­šaus į san­dė­rį „pa­slau­ga už pa­slau­gą“, gan­dai Ru­si­jos po­li­ti­niuo­se sluoks­niuo­se bū­tent tai ir pa­tvir­ti­na. Ki­ta ver­tus, itin ste­bė­tis šio­mis val­džios da­ly­bo­mis ne­de­rė­tų, nes dar 2009 me­tais V.Pu­ti­nas pa­ti­ki­no, kad bū­tent jis kar­tu su D.Med­ve­de­vu nu­spręs, kas bus ki­tas Ru­si­jos pre­zi­den­tas. Ga­liau­siai rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tai, kas stul­bi­na va­ka­rie­tį, vi­siš­kai su­pran­ta­ma Ru­si­jo­je, kur šis įvy­kis pla­čio­sios liau­dies bu­vo su­pras­tas kaip er­zi­na­mo ne­tik­ru­mo dėl tik­ro­jo Ru­si­jos va­do il­gai lauk­ta ato­maz­ga.
 
Po­pu­lia­ru­mo kry­tis Dūmos rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se
 
Vie­nin­go­ji Ru­si­ja rin­ki­mus tik­rai lai­mės. Tuo pa­si­rū­pins da­bar­ti­nės val­džios be­veik vi­siš­kai mo­no­po­li­zuo­ta in­for­ma­ci­nė erd­vė (ypač pa­ti po­pu­lia­riau­sia – te­le­vi­zi­ja), kar­tais net per uo­lūs bal­sų skai­čiuo­to­jai (per anks­tes­nius rin­ki­mus bū­ta at­ve­jų, kai apy­gar­do­se su­skai­čiuo­ti 102 proc. bal­sų už Vie­nin­gą­ją Ru­si­ją) ir ga­liau­siai pa­ti Ru­si­jos liau­dis, ku­ri la­bai my­li sa­vo mo­der­nų ca­rą.
Vis dėl­to šį­syk rin­ki­mai bus lai­mė­ti ne to­kia sau­gia per­sva­ra, ku­ri ga­ran­tuo­tų kon­sti­tu­ci­nę dau­gu­mą, t.y. du treč­da­lius Dū­mos na­rių. Tai ro­do pas­ta­ro­sios so­cio­lo­gi­nės ap­klau­sos ir su­ak­ty­vė­ju­si rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Ta­čiau ir čia, ne­pai­sant pus­nuo­gio V.Pu­ti­no pa­si­jo­di­nė­ji­mų ar vie­šų dziu­do tech­ni­kos pa­mo­kų, at­si­ran­da sun­ku­mų. Štai ne­se­niai jis bu­vo nu­švilp­tas sa­ky­da­mas svei­ki­ni­mo žo­dį bok­so rin­ge, ir tai bu­vo dar ne­re­gė­ta vie­šų­jų ry­šių ne­sėk­mė V. Pu­ti­no po­li­ti­nė­je kar­je­ro­je.
 
Ban­dy­mai at­gau­ti tu­rė­tą po­pu­lia­ru­mą
 
Tam tik­rą val­džios frust­ra­ci­ją ir idė­jų sty­gių ro­do ir pa­ro­do­mie­ji veiks­mai bei pa­reiš­ki­mai už­sie­nio po­li­ti­ko­je. Ne­se­niai iš­kel­ta Eu­ra­zi­jos są­jun­gos idė­ja, ne­va tu­rin­ti at­sver­ti ES, re­a­ly­bė­je nė­ra net po­pie­ri­nis tig­ras. La­biau­siai gei­džia­ma šio­je są­jun­go­je Uk­rai­na ne­ro­do di­de­lio no­ro pri­si­jung­ti, o tik­rą­ją Eu­ra­zi­jos vie­ny­bę ge­riau­siai at­sklei­džia prieš ke­le­tą die­nų įsi­plies­kęs Ru­si­jos ir Ta­dži­kis­ta­no kon­flik­tas. Ta­dži­kis­ta­nui įka­li­nus Ru­si­jos ru­sų pi­lo­tą už kon­tra­ban­dą, Ru­si­ja at­sa­kė de­por­tuo­da­ma šim­tus ta­dži­kų iš Mask­vos, taip tik pa­ro­dy­da­ma „šil­tų“ san­ty­kių su sa­vo Eu­ra­zi­jos kai­my­nais pa­vyz­dį.
 
Niū­rūs ir grės­min­gi V.Pu­ti­no ir D.Med­ve­de­vo vei­dai te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se, pa­sa­ko­jan­tys apie ne­drau­giš­ką NA­TO ap­sup­tį ir pla­nuo­ja­mą prieš­ra­ke­ti­nį sky­dą, ne­va nu­kreip­tą prieš Ru­si­jos ato­mi­nę ga­ly­bę, rei­ka­lau­ja iš rin­kė­jo ne­pra­ras­ti bud­ru­mo ir kar­tu ro­do, kad tik jie ga­li iš­gel­bė­ti Ru­si­ją. Be abe­jo, jau kaž­ke­lin­tą kar­tą vis gra­si­na­ma dis­lo­kuo­ti „Is­kan­der“ ra­ke­tas Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, nors vi­siems yra dau­giau nei aki­vaiz­du, kad tai – gry­nas ble­fas, ne­pa­dė­sian­tis už­si­dirb­ti rin­kė­jų bal­sų. Kaip tei­gia „Ja­mes­town Foun­da­tion“ ana­li­ti­kas Pa­ve­las K.Ba­e­vas, Ru­si­ja taip žai­džia pa­vo­jin­gą žai­di­mą. Su­tri­ku­sią ir fi­nan­sų kri­zės iš­ka­muo­tą NA­TO to­kia kon­fron­ta­ci­ja kaip tik ir  ga­li su­vie­ny­ti dėl re­a­laus prie­šo – Ru­si­jos – at­si­ra­di­mo, nes te­ro­riz­mo abst­rak­ci­ja to pa­da­ry­ti ne­su­ge­ba iki šiol.
 
Niū­rios prog­no­zės
 
At­ro­do, kad nau­do­ji­ma­sis iš­skir­ti­niu ru­sų liau­dies troš­ki­mu, „kad mū­sų bi­jo­tų“, gąs­di­nant NA­TO ir ar­ti­miau­sius kai­my­nus, ga­li bū­ti ne toks sėk­min­gas, kaip anks­čiau. V.Pu­ti­nui vis sek­da­vo­si nau­do­tis pa­lan­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios iki šiol ly­dė­jo jo po­li­ti­nę kar­je­rą. Pir­majai ka­den­ci­jai pa­gel­bė­jo Bo­ri­so Jel­ci­no ne­veik­lu­mas ir se­nat­vė, ant­ra­jai – pel­nin­go naf­tos bei du­jų im­por­to dėl pa­ki­lu­sių kai­nų su­teik­tos ga­li­my­bės ne tik krau­tis tur­tus sau ir sa­vo ap­lin­kai, bet ir nu­ber­ti šį tą dėl Ru­si­jos žmo­nių ge­ro­vės bei po­pu­lia­ru­mo taš­kų. Ga­liau­siai 2008 me­tais su­gal­vo­ta D.Med­ve­de­vo ma­rio­ne­tė lei­do į sa­vo pu­sę pa­trauk­ti net ir nai­vius de­mok­ra­tus bei li­be­ra­lus, ta­čiau ar­tė­jan­tys da­bar­ti­niai rin­ki­mai vyks jau daug at­šiau­res­nė­mis są­ly­go­mis.
 
Fi­nan­sų kri­zė ne­ap­len­kė Ru­si­jos, ir eko­no­mi­nė stag­na­ci­ja bei ma­žė­jan­čios vals­ty­bės pa­ja­mos jau ku­rį lai­ką ka­muo­ja ša­lies val­džią, bau­gin­da­mos vis di­dė­jan­čiu pi­lie­čių ne­pa­si­ti­kė­ji­mu vals­ty­be. Kaip ra­šo Li­lia Shev­tso­va „Fo­reign Af­fairs“ žur­na­le, to­kia pa­dė­tis ver­čia dar la­biau ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­lai­das di­din­a­nt pi­lie­ti­nių ne­ra­mu­mų ga­li­my­bę. Gal­būt to­dėl val­džia kaip tik ir di­di­na ka­riuo­me­nės bei spe­cia­lių­jų tar­ny­bų fi­nan­sa­vi­mą, nu­ma­ty­da­ma vis au­gan­čią ag­re­sy­vių pro­tes­tų ti­ki­my­bę ša­ly­je.
 
Va­ka­rų vi­suo­me­nė­je ši­to­kios fi­nan­si­nės iš­lai­dos per kri­zę yra sun­kiai su­vo­kia­mos, ne­bent tuo yra sie­kia­ma su­stip­rin­ti kon­kre­čios vals­ty­bės ge­bė­ji­mą at­si­spir­ti to­kioms grės­mėms kaip te­ro­riz­mas. Ru­si­jo­je tai reiš­kia vie­na – val­džia nu­si­tei­ku­si dar žiau­riau do­ro­tis su bet ko­kio­mis ne­pa­klus­nu­mo po­li­ti­ne sis­te­ma ap­raiš­ko­mis. Ga­liau­siai ru­siš­kų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų tak­ti­ka to­li gra­žu ne­pri­me­na hu­ma­niš­kų va­ka­rie­čių ko­le­gų elg­se­nos – pa­vyz­džiui, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės tvar­kos ser­gė­to­jų veiks­mai per šią va­sa­rą nu­vil­ni­ju­sias riau­šes, pa­ly­gin­ti su Ru­si­jos omo­ni­nin­kų veik­los me­to­dais, ski­ria­si lyg die­na nuo nak­ties.
 
Nacionalizmas ir kova su korupcija V.Putinui nepritinka
 
Kel­da­mas sa­vo po­pu­lia­ru­mą V.Pu­ti­nas ir jį pa­lai­kan­ti Vie­nin­go­ji Ru­si­ja taip pat ne­ga­li vi­siš­kai pa­si­nau­do­ti dviem po­pu­lis­ti­nė­mis kor­to­mis – na­cio­na­liz­mu ir ko­va su ko­rup­ci­ja. Kaip tei­gia „The Eco­no­mist“, pas­ta­ra­sis fak­tas bū­tent ir kli­juo­ja V.Pu­ti­no po­li­ti­nę sis­te­mą, o štai na­cio­na­liz­mo iš­kė­li­mas į po­li­ti­nę dar­bo­tvarkę tu­ri rim­tų ap­ri­bo­ji­mų. Kaip ži­no­ma, Kau­ka­ze Ru­si­jos val­džia yra taip pra­ra­du­si kon­tro­lę, kad, pa­vyz­džiui, Če­čė­ni­jos pre­zi­den­tui Ram­za­nui Ka­dy­ro­vui už są­ly­gi­nį lo­ja­lu­mą ir se­pa­ra­tiz­mo už­gniau­ži­mą pri­va­lo at­si­pirk­ti tik­rų tik­riau­sia fi­nan­si­ne duok­le. Su­pran­ta­ma, na­cio­na­liz­mo ska­ti­ni­mas vi­sos vals­ty­bės mas­tu šį ne­by­lų su­si­ta­ri­mą ga­lė­tų pa­ko­re­guo­ti ne Ru­si­jos nau­dai. Tai grės­tų net­gi ir da­bar tu­ri­mos ri­bo­tos kon­tro­lės Kau­ka­ze pra­ra­di­mu.
 
Tą ga­na ge­rai at­sklei­džia ne­se­niai įvy­kęs fut­bo­lo skan­da­las per Če­čė­ni­jos sos­ti­nės Groz­no „Te­rek“ ir Ru­si­jos „FC Kras­no­dar“ fut­bo­lo klu­bų re­zer­vi­nių ko­man­dų var­žy­bas. Per jas Kras­no­da­ro ko­man­dos ka­pi­to­nas, ga­vęs rau­do­ną kor­te­lę ir, ma­no­ma, pas­kui įžei­di­nė­jęs „Te­re­ko“ žai­dė­jus ir sir­ga­lius, sta­dio­no už­ku­li­siuo­se bu­vo jų bei sta­dio­no ap­sau­gos žiau­riai su­muš­tas. Pats ru­sų fut­bo­li­nin­kas, be to, kad bu­vo pa­gul­dy­tas į re­a­ni­ma­ci­ją, dar ir ga­vo še­šių mė­ne­sių dis­kva­li­fi­ka­ci­ją bei pi­ni­gi­nę bau­dą, o „Te­rek“ klu­bas ir su­si­do­ro­ji­mo da­ly­viai, ne­pai­sant sun­kiai su­vo­kia­mo ne­žmo­niš­ko po­el­gio, at­si­pir­ko juo­kin­go­mis nuo­bau­do­mis. Tik­rą­jį Krem­liaus įta­kos ri­bo­tu­mą pa­ro­dė tai, kad šis šo­ki­ruo­jan­tis įvy­kis ne tik kad ne­bu­vo es­ka­luo­tas, ta­čiau ir bu­vo steng­ta­si kuo grei­čiau jį už­glais­ty­ti. Ki­taip ta­riant, į šiuo aki­brokš­tu če­čė­nų mes­tą iš­šū­kį Ru­si­jos po­li­ti­nė val­džia ne­su­ge­bė­jo at­sa­ky­ti pa­gal sa­vo ku­ria­mos orios did­vals­ty­bės įvaiz­dį.
 
Tai­gi tre­čio­ji V.Pu­ti­no ka­den­ci­ja ga­li bū­ti daug ne­ra­mes­nė, nei prieš tai bu­vu­sios. Vi­siš­kai su­pu­vu­si ir ko­rum­puo­ta Ru­si­jos po­li­ti­nė sis­te­ma, ko ge­ro, su­teiks ga­li­my­bių sa­vo va­dui bū­ti pre­zi­den­tu iki 2024 me­tų, ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar pa­vyks V.Pu­ti­nui su­val­dy­ti vis la­biau iš ran­kų slys­tan­čią Ru­si­jos liau­dį?
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Bendrabutyje šnekasi studentai.


– Gal reikėtų kiaulę auginti?


– Ką tu, smarvė, purvas...


– Nieko tokio – pripras.