Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Laura Kirvelytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-05-24

Šaltasis karas 2.0

  
Šaltasis karas 2.0 Rusijos ginkluotė, kuri grasina Europai, dislokuota Kaliningrade.

Maskvos laikysena NATO sąjungininkių atžvilgiu grindžiama šaltojo karo laikų priešišku mąstymu. Rusija netiki Vakarų gerais ketinimais. Bet kuris, nors kiek besidomintis įvykiais tarptautinėje arenoje, net pakeltas vidury nakties išpyškintų, kad NATO antiraketinis skydas Europoje yra skirtas sąjungininkams apginti nuo nestabilių, neprognozuojamų valstybių, tokių kaip Šiaurės Korėja ar Iranas. Skydas negrasina (ir negali grasinti) Rusijai. Tačiau Maskva grėsmę jaučia.

Maskva pasirengusi smogti pirmoji
Gegužės pradžioje Rusijos kariuomenės generolas Nikolajus Makarovas pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi suduoti prevencinį smūgį NATO antiraketinio skydo elementams Lenkijoje ir Rumunijoje, kad būtų apsaugotas Rusijos strateginis branduolinis pajėgumas. Negana to, N. Makarovas neslėpė, kad, jei būtų priimtas politinis sprendimas atakuoti NATO priešraketinės gynybos elementus Rytų Europoje, būtų pasinaudota Karaliaučiuje tam reikalui dislokuotomis „Iskander“ raketomis.
 
Tokie aukšto Rusijos karininko išsakyti grasinimai NATO adresu skamba grėsmingai. O juk Rusija nuolat skelbia esanti strateginė JAV partnerė, siekianti saugumo ir stabilumo pasaulyje. Kaip tuomet išeina, kad vieno strateginio partnerio gynybinio potencialo augimas mažina kito strateginio partnerio saugumą? Rusijos reakcija į NATO antiraketinį skydą Europoje atitinka klasikinę saugumo dilemą, tačiau saugumo dilemoje kalbama apie konkurentų, o ne partnerių, abipusį ginklavimąsi.
 
N. Makarovo teiginys taip pat rodo, kad Maskvos netenkina ir netenkins joks kompromisinis antiraketinio skydo Europoje variantas. O juk būtent, tikintis kompromiso, 2009-ųjų rudenį tuomet neseniai į JAV prezidento postą įžengęs Barackas Obama atšaukė savo pirmtako George‘o W. Busho sutartą radaro ir raketų perėmėjų dislokavimą Čekijoje bei Lenkijoje. Kremliaus veiksmai rodo, kad Maskvą tenkintų vienintelis scenarijus – tiesioginis Rusijos dalyvavimas priešraketinės gynybos Europoje sistemoje, o tai prieštarauja NATO teritorinės gynybos principui. Taigi šaltąjį karą primenanti konfrontacija didėja ir įtampos šuoliai ateityje – neišvengiami.
 
Rusijos priešraketinė architektūra
 
Rusija negaili kritikos Vakarams, neva ketinami dislokuoti NATO priešraketinės gynybos elementai Europoje yra nukreipti prieš ją. Pati Maskva neslepia, kad jos priešraketinės gynybos sistema skirta „grėsmingiesiems“ Vakarams stebėti. Vakarus stebintys radarai yra Karaliaučiuje, Sankt Peterburge, Rusijos pietuose ir Baltarusijoje.
 
Audringos reakcijos iš Maskvos sulaukė JAV sprendimas dislokuoti antiraketinio skydo elementus Rumunijoje. Atrodo, kad Rusija ketina imtis ir atsakomųjų veiksmų – žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog Rusija planuoja statyti radarą nuo Moldovos siekiančioje atsiskirti Padniestrėje. Kol kas Rusijos gynybos ministerija tokius faktus neigia, tačiau balandžio pabaigoje įvykę netikėti ir su Kišiniovu nederinti dviejų aukštų Rusijos pareigūnų vizitai Padniestrėje – specialiojo atstovo Padniestrei Dmitrijaus Rogozino ir gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo – leidžia manyti ką kita.
Jei pasitvirtintų kalbos apie Rusijos radaro Padniestrėje statybą, galima būtų teigti, kad Maskvos veiksmai Padniestrėje pažeidžia jos pačios prisiimtą tarptautinį įsipareigojimą – 1999-aisiais Stambule vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Rusija pasižadėjo per kelerius metus išvesti karines pajėgas iš Moldovos ir Gruzijos (Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos). Tai taip ir nebuvo padaryta. Negana to, šiandien vietoj Moldovos ir Gruzijos regionų demilitarizacijos stebime separatistinių regionų remilitarizaciją, paverčiančią nepripažintas respublikas Rusijos kariniais forpostais, o taikių konfliktų sprendimo būdų paieškas – bevaisėmis.
 
Kremlius kuria priešus
 
Neva objektyviu pagrindu neproporcingai stiprinti Rusijos karinius pajėgumus neretai tampa „iš piršto“ laužtos grėsmės. Rusijos Nacionalinis antiteroristinis komitetas gegužės 10-ąją pranešė, kad per bendrą Rusijos ir Abchazijos saugumo pajėgų operaciją Abchazijoje sulaikytas didelis kiekis ginklų ir sprogmenų, siejamų su Šiaurės Kaukazo ekstremistais. Įtariama, kad ginklai ir sprogmenys iš Abchazijos būtų keliavę į Sočį – Šiaurės Kaukazo teroristai galėjo planuoti teroro išpuolį per 2014-ųjų Žiemos olimpines žaidynes. Pasak komiteto, dalis ginklų ir sprogmenų į Abchaziją pateko iš Gruzijos, tarpininkaujant Gruzijos specialiosioms tarnyboms.
 
Gruzijos užsienio reikalų ministerija tokius Maskvos kaltinimus vadina visišku absurdu ir teigia, kad tai – dar vienas Maskvos išpuolis prieš Tbilisį. Pirmųjų kaltinimų, kad remia teroristus, Gruzija sulaukė dar Eduardo Ševardnadzės prezidentavimo metais. 1999-aisiais, kai tarp Rusijos ir Gruzijos atsirado pirmosios įtampos, Rusija pasinaudojo tuo metu vykusiu antruoju Čečėnijos karu ir paprašė Tbilisio leisti įvesti kariuomenę į Gruzijos teritoriją bei iš Gruzijos pusės pulti Čečėniją. Savaime suprantama, Tbilisis Maskvos prašymą atmetė, nes tai su Čečėnija neturėjo nieko bendra, o buvo viso labo bandymas okupuoti Gruziją.
 
 

  

Žymos: Rusija, NATO, Laura Kirvelytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Aš savo močiutei daviau paragauti energetinio gėrimo.
– Na, ir kaip?
– Nieko, išėjo nusipirkti pieno... Iš Klaipėdos į Kauną!