Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Laura Kirvelytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-09-04

Žingsnis po žingsnio į Europą

  
Žingsnis po žingsnio į Europą Kišiniovo panorama.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel palankiai įvertino Moldovos pastangas judant ES link, tačiau priminė apie neišspręstas problemas.

Rugpjūčio 22-ąją, dvidešimtųjų Vokietijos ir Moldovos diplomatinių santykių užmezgimo metinių proga, Kišiniove lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai – pirmasis įtakingiausia Europos politike vadinamos A.Merkel vizitas šalyje ir pirmasis tokio aukšto lygio Vokietijos politiko apsilankymas Moldovos istorijoje.
ES link – mažais žingsneliais
 
Kišiniove apsilankiusi A.Merkel per bendrą spaudos konferenciją su šalies ministru pirmininku Vladu Filatu pareiškė, kad Moldovos eurointegraciniai siekiai turėtų būti įgyvendinami po truputį, mažais, tačiau tvirtais žingsneliais. Vokietijos kanclerė vengė kalbėti apie galimą Moldovos prisijungimo prie ES datą, tačiau pabrėžė, kad postūmiu šalies kelyje į ES turėtų tapti ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, dėl kurio šalys šiuo metu derasi. Iki metų pabaigos planuojama susiderėti ir dėl laisvos prekybos susitarimo, ir dėl supaprastinto vizų režimo Moldovos piliečiams.
 
Premjeras V.Filatas patikino A.Merkel, kad eurointegracija išlieka svarbiausiu Moldovos tikslu, o asociacijos susitarimo su ES pasirašymą Kišiniovas laiko pagrindiniu šio etapo uždaviniu.
Neseniai išrinktas Moldovos prezidentas Nicolae Timofti (Nikolia Timofti) padėkojo A.Merkel už apsilankymą ir patikino, kad šis vizitas Moldovai byloja apie Vokietijos paramą šalies eurointegraciniams siekiams.
 
Svarbiausia ES politike tituluojamos A.Merkel apsilankymas Moldovoje ir viešai išreikšta parama šalies eurointegracinei politikai yra labai svarbūs. Visų pirma toks svarus Moldovos aspiracijų palaikymas suteikia vilties, kad Kišiniovo eurointegracinė politika anksčiau ar vėliau pasieks savo tikslą. Antra, teigiamas Berlyno nusiteikimas Kišiniovo atžvilgiu leidžia tikėtis paramos derybose su Maskva. Galiausiai A.Merkel dėmesys Europos kaimynystėje esančiai Moldovai rodo, kad ES vis daugiau dėmesio ima skirti Rytų kaimynystei, iki šiol buvusiai pietinės kaimynystės šešėlyje. Beje, tai yra gera naujiena ir Lietuvai, nes mums aktualių klausimų iškilimas į pagrindinę ES darbotvarkę – sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo ES prielaida.
 
A.Merkel gyrė Moldovą už reformas

Kišiniove A.Merkel gyrė Moldovos valdžią už sėkmingai vykdomas reformas, kurios sudarys tinkamas sąlygas šaliai priartėti prie ES standartų ir reikalavimų. Be to, ES aktyviai prisideda prie Rytų partnerystės iniciatyvos šalių grupės lydere laikomos Moldovos reformų finansavimo – per 2010–2013 m. ES parama Moldovai turėtų siekti 550 mln. eurų.
 
Šių metų pavasarį Moldovai pagaliau pavyko išspręsti beveik trejus metus trukusią institucinę krizę – parlamentas galiausiai išrinko prezidentą, kuriuo tapo nepriklausomas kandidatas N.Timofti. Vis dėlto šalies vadovo proeuropietiška orientacija buvo akivaizdi jau nuo pirmųjų prezidentavimo dienų. Šiuo metu Moldovos politiniame gyvenime yra susidariusi unikali padėtis, kai visa aukščiausia politinė valdžia yra prodemokratinė ir proeuropietiška. Po pastarųjų parlamento rinkimų 2010-ųjų pabaigoje komunistų partija liko opozicijoje, taigi, parlamento daugumą ir ministrų kabinetą sudaro politikai, tvirtai remiantys Moldovos narystę ES. Kiti parlamento rinkimai šalyje turėtų įvykti tik 2014-ųjų pabaigoje, tačiau pastarųjų keleto rinkimų tendencijos rodo, kad komunistų partija vargu ar begali tikėtis daugumos rinkėjų palaikymo. Taigi tokia politinė konjunktūra sudaro visas sąlygas Moldovai išlaikyti Rytų partnerystės iniciatyvos lyderės vardą ir sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Susiskaldžiusi visuomenė
 
Nepaisant palankios politinės konjunktūros šalyje, Moldovos pažangą eurointegracijos kelyje lėtina visuomenės susiskaldymas.
 
Tai, kad šalyje ne visi remia proeuropietiškas valdžios ambicijas, akivaizdžiai parodo išpuolis prieš iš susitikimo su A.Merkel grįžtantį ministrą pirmininką V.Filatą. Vyrui, bandžiusiam į V.Filato automobilį sviesti butelį su „Molotovo kokteiliu“, šis užsiliepsnojo dar rankinėje. Beje, panašių išpuolių protrūkis buvo stebimas 2009-ųjų rudenį, į valdžią tik įžengus proeuropietiškoms ir iš esmės prorumuniškoms jėgoms.
 
Suskilęs Moldovos tapatumas sukurtas dar 1940-aisiais, kai pagal Molotovo–Ribbentropo paktą Sovietų Sąjunga okupavo Besarabiją – teritoriją tarp Pruto ir Dniestro upių, atplėšdama ją nuo Rumunijos. Siekdama užkirsti kelią galimam valstybių susijungimui ateityje, sovietų valdžia aktyviai „kūrė“ neva esminius skirtumus tarp moldavų ir rumunų. Vienas ryškiausių tokios „kūrybos“ pavyzdžių – kalbos klausimas. Nors ir Rumunijos, ir Moldovos gyventojai kalba viena rumunų kalba, sovietai sugebėjo „sukurti“ moldavų kalbą... perrašydami rumunų kalbą, kurios pagrindas – lotyniškas raidynas, kirilica. Tai tarnavo neva kaip įrodymas, kad moldavai – atskiras etnosas, turintis skirtingą istorinį kelią. Negana to, dauguma Moldovos SSR gyventojų tapo rusakalbiais ir moldavų kalbos išvis nemokėjo. Net ir jau nepriklausomoje Moldovoje, valdžioje esant komunistams, pasitaikydavo, kad aukšti valstybės pareigūnai ir netgi ministrai nemokėdavo valstybinės kalbos.
 
„Įšaldytam“ konfliktui – dvidešimt
 
Formaliai rumunų kalbos paskelbimas valstybine Moldovoje davė pradžią bruzdėjimams rusakalbėje Padniestrėje, tačiau iš tiesų Maskva pasinaudojo regiono gyventojų baimėmis, kad išlaikytų iš Sovietų Sąjungos sprūstančią Moldovą savo įtakoje. Negyjančia Moldovos žaizda tapęs separatistinis konfliktas – Kremliaus „skaldyk ir valdyk“ politikos vaisius.
 
1990-aisiais prasidėję bruzdėjimai 1992-aisiais peraugo į Kišiniovo ir Tiraspolio ginkluotus susirėmimus. Konfliktuojančioms šalims tarpininkauti ėmė Rusija. Lygiai prieš du dešimtmečius, 1992-ųjų liepą, buvo pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas tarp Kišiniovo, Tiraspolio ir Maskvos (!), numatantis Rusijos taikdarių dislokavimą konflikto zonoje, tačiau neapibrėžiantis šių pajėgų buvimo termino. Neribotas Rusijos karių buvimas Padniestrėje ir yra pagrindinis konfliktą „įšaldantis“ veiksnys.
 
A.Merkel per vizitą Kišiniove skyrė daug dėmesio pagrindinio Moldovos skaudulio – Padniestrės konflikto sureguliavimo – klausimui. Anot Vokietijos kanclerės, tarptautinė bendruomenė turėtų suaktyvinti pastangas, padėsiančias išspręsti šį užtrukusį konfliktą. Pasak prezidento N.Timofti, Rusija turėtų nedelsdami išvesti savo karines pajėgas iš Padniestrės, o taikos palaikymo misija turėtų būti pakeista civiline (policijos) misija.
 
Dideliu postūmiu Padniestrės konflikto taikaus sureguliavimo kelyje tapo sėkmingos tuomet ESBO pirmininkaujančios Lietuvos pastangos atnaujinti nuo 2006-ųjų Tiraspolio blokuotas derybas. 2011-ųjų pabaigoje Vilniuje buvo surengtas pirmasis „5+2“ formato derybų etapas po ilgos pertraukos. Tai išjudino derybų eigą – artimiausias derybų etapas turėtų įvykti šį rugsėjį Vienoje.
 
 

  

Žymos: Atgimimas, Angela Merkel, Laura Kirvelytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Skambutis merginai:
– Alio?
– Tu jau pasidažiusi?
– Dar ne.
– Tai lįsk lauk greičiau, čia prie tavo laiptinės prie manęs kažkokie chuliganai prikibo!
*****