Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2017-10-29

Nekenčiate siaubo filmų? Vis tiek esate tikras mačo!

  
Nekenčiate siaubo filmų? Vis tiek esate tikras mačo!
© tiesa.com
Helovynas jau artėja.
Filmai, nuo kurių šiaušiasi plaukai ir šiurpsta oda, mums yra galimybė pajusti ryšį su kitais žmonėmis.

Milijonai žmonių visame pasaulyje artimiausiomis dienomis patrauks į kino teatrus ir susės prie televizorių siaubo filmų maratonui. O kaipgi kitaip – juk Helovinas, pats žanro sezonas!

Bet jeigu nesate vienas tokio kino gerbėjų, nes susigadinti mačo reputaciją mergaitiškai klykiant užsidengus akis jums dar baugiau nei dvi valandas stebėti kirviu aukas besivaikantį maniaką, labai nesikrimskite. Tam yra mokslinis paaiškinimas.
Siaubo filmų netoleravimas – ne kažkokia jūsų asmeninė silpnybė, bet psichologinis poreikis. Tiesiog kai kurie žmonės iš prigimties negali skirtingai reaguoti į tokio tipo turinį. Ir nors nėra vienos išsamios hipotezės, kodėl vieni žmonės kaifuoja žiūrėdami siaubo filmus, o kiti – ne, mokslininkai sako turintys kelis galimus paaiškinimus.
 
Pirmiausia, anot jų, siaubo žanro mėgėjai kitaip interpretuoja savo organizmo reakciją į stresą.
 
Kaip aiškina baimę tyrinėjantys sociologai, baugūs vaizdai ekrane paspartina žiūrinčiojo širdies ritmą ir sukelia įsikrovimo energija pojūtį. Ir kai kuriems žmonėms jis atrodo pozityvus: jie jaučiasi gyvybingesni, pajunta artimesnį ryšį su savo kūnu – tarsi po intensyvios treniruotės.
 
Kitų žmonių organizmas tokį pat pojūtį traktuoja kone kaip panikos priepuolį, tartum atvirkščiai – prarastų savo kūno kontrolę.
 
Taip pat siaubo filmų nemėgstantys žiūrovai gali būti itin jautrios asmenybės. Tai ne šiaip žodžiai, o psichologų naudojamas terminas. Pasak jų, itin jautrios asmenybės labai lengvai įsiaudrina nuo bet kokių aplinkos veiksnių ir yra empatiškesnės už vidutinį žmogų. Dėl to jų psichologinė reakcija į žiaurius arba baugius vaizdus yra kitokia – intensyvesnė.
 
Mūsų baikštumo lygį lemia ir vaikystės patirtys. Jeigu jauname amžiuje patirti išgąsdinimai „juokais“ nesukeldavo košmarų, o buvo proga iki soties pakvatoti su draugais, suaugus visi siaubingi dalykai atrodys labiau jaudulio nei baimės šaltinis.
Taip pat daug kas priklauso nuo jūsų tėvų: jeigu jiems pavyko supažindinti jus su siaubo filmais jau tame amžiuje, kai pradėjote suprasti, kad pabaisos po lova negyvena, jeigu jie neleido jūsų per anksti į baugius atrakcionus, didelė tikimybė, jog išmoksite vertinti siaubo žanrą.
 
Ir galiausiai, sako psichologai, filmai, nuo kurių šiaušiasi plaukai ir šiurpsta oda, mums yra galimybė pajusti ryšį su kitais žmonėmis.
 
Turbūt pastebėjote, kad kai kurie jūsų draugai – arba net jūs patys – mėgsta žiūrėti siaubo filmus tik artimų žmonių arba mylimųjų draugijoje. Specialistai sako, jog tai visiškai natūralu: ryšiai, kuriuos užmezgame su kitu žmogumi stresinėje aplinkoje, būna patys stipriausi (ir ypač jeigu jau esame teigiamai nusiteikę to žmogaus atžvilgiu). Taigi susikvietę draugus į Helovino vakarėlį su siaubo filmo seansu jūs ne šiaip leidžiate laiką, o kuriate naujus, sodrius, dar labiau jus vienijančius prisiminimus.
 
Apibendrinant, jūsų meilė – arba nemeilė – siaubo filmams priklauso nuo įvairiausių veiksnių samplaikos, taigi yra visiškai nekontroliuojamas dalykas. Liaukitės kompleksavę dėl to, ko vis tiek nepavyks pakeisti.
 
Tik štai kaip priversti draugus liautis erzinti ir vadinti jus bailiuku, mokslininkai jums nepatars.
 
 
  

Žymos: Helovynas, baimė, siaubo filmai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Suvalkietis dengia namo stogą. Tik staiga paslysta ir nukrenta žemyn.

Šaukia žmonai:

– Žmona, nukritau nuo stogo!

O žmona atsako:

– Kaip gerai, pietus ligoninėje pavalgysi.