Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Morta   |   2015-02-04

Mortos tiesa. Komentatoriai „kala į klyną“

  
Mortos tiesa. Komentatoriai „kala į klyną“ Daugiausiai kalbama apie neišprususius ir pykčio kupinus komentatorius.

Komentarai... Lengviausias būdas bendrauti su skaitytojais ir sužinoti, ką jūs manote apie mano rašliavas. Jau kurį laiką rašau blogą, tad išaušo diena apibendrinti ir jūsų reiškiamas nuomones, kurios, deja deja, man ne visada patinka.

„Morta, eik tu n* * * * su savo pamastymais. Varyk greiciau atgal i Lietuva ir ten rasyk straipsnius Delfi'iui ar 15min'ciu.” (kalba netaisyta), – iki šiol tai pats mėgstamiausias mano gautas komentaras. Žinoma, buvau pasiųsta toli toli, tačiau jei mano sugebėjimai prilyginti Delfi.lt ir 15min.lt portalų darbui, tai ko ne pagyrimas. Kita vertus, nėra ko džiaugtis, kai pagiria nepraustaburnis interneto vandalas, sugebantis tik pypsėti (bent jau žvaigždutes vietoj keiksmo pasistengė parašyti – ir už tai jam dėkoju).
Tai – pirmoji komentatorių rūšis. Keiktis, burnoti ir siuntinėti visus iš eilės. Dažnai iš tokių komentarų išėmus keiksmus lieka tik „ir“, „o“ ir kiti ypač reikšmingi žodžiai, iškalbingai nepasakantys NIE-KO.
„Jei kas ką kuria, jis debilas ir pats dėl to kaltas. Jeigu ji graži, tai, aišku, bledė, ir dėl to kalta“, – cituoju žmogų manydama, kad būtent šie žodžiai puikiai atspindi nelaiminguosius ir piktus virtualius mano pašnekovus. Dėkoju Dievui, kad tikrai ne visi tokie tuščiagalviai burbekliai.
 
Antroji komentatorių rūšis – argumentuotojai. Myliu juos, nes baisiai norisi išgirsti dažnai teisingą ir aiškiai išdėstytą nuomonę apie tai, ką parašiau. Jeigu kalbu apie musulmonus, argumentuotojai man papasakoja apie Koraną ir Ramadaną. Jeigu rašau apie maisto kainas, jie pateikia išsamią ataskaitą, kiek kainuoja pienas ir duona... Įsivaizduoju, kad būtent taip reiktų komentuoti po tekstais – tegu ir išvadinti autorių pusdurniu, bet paaiškinti, kur jis susimovė.
 
Dar labai mėgstu gudruolius, visada pasisakančius lakoniškai ir aiškiai. Esą, aš „nebeturiu apie ką rašyti, ir išvis, pieva čia, ne straipsnis“. Jie – visažiniai, gerai neužuodžiantys, kas kvepia, bet puikiai žinantys, kas smirdi. Kad ir kaip būtų gaila, paklausus jų „o tai apie ką man siūlot rašyti“, ilgaliežuviai nutyla amžiams (arba iki kito karto, kai vėl žinos, kad „ne apie tai reikia rašyti“).
 
Svarsčiau, kodėl dauguma garsenybių ar tekstų autorių bene vienbalsiai teigia neskaitantys komentarų? Kodėl nei karto niekas garsiai nepasakė mėgstantis tuos, kurie išsako savo požiūrį pasislėpę už kompiuterio? Turbūt todėl, kad absoliuti jų dauguma tėra teisOliai ir pavidOliai, neturintys ką veikti ir ne norintys veltis į diskusijas, o tiesiog tėkšti į akis savo galvose sukauptą mėšlą, nors toli gražu nesugebantys to paties pasakyti į akis.
Taip, taip, purkštaukite dabar, kad pasakytumėte man į akis viską, ką parašėte, ir nesumirksėtumėte. Jei tai būtų tiesa, garsenybės ir autoriai gatvėse neatsigintų snukiadaužių.
 
Svajoju, kad kada nors kiekvienas, perskaitęs mano įrašą, tartų apie jį žodį. Nesvarbu, necenzūrinį ar pagiriamąjį. Perskaičiusi VISUS komentarus susidariau įspūdį, kad dauguma skaitytojų niršta dėl to, jog rašau apie lietuvius. Nesvarbu, gerai ar blogai apie juos parašyčiau, visada atsiras nors vienas, teigiantis, kad „aišku, ant savų varyti paprasčiausia. Ir tu, Morta, negerbi nei Lietuvos, nei lietuvių, jei drįsti mus taip juodinti“. Šiems skaitovams patarčiau įsiskaityti į tekstus ir pamėginti, kaip sakoma, „pagauti esmę“ – ne tik perskaityti antraštę ar pirmą pastraipą, o tuomet, baisiai įsiskaudinus, pliekti viską, kas papuola ant virtualaus liežuvio galo.
 
Prisipažįstu, negaliu pakęsti skaitytojų, kažkaip stebėtinai įžvelgiančių mano išsilavinimą, rašymo patirtį, amžių, gyvenamąjį rajoną, intelekto koeficientą ir net asmenines savybes. Dūmai iš ausų pradeda veržtis, kai perskaitau kaltinimus, kad esu beraštė, kad mano draugai – degradai, o aš pati – durnelė iš kaimo vidurio.
 
Ei, žinovai ir išmanytojai, nagi, parašykite rišliai, lietuviškomis raidėmis ir be klaidų tekstą – jums net leidžiama išsakyti savo asmeninę nuomonę bet kuriuo klausimu!
 
Arba gal darom kiekvienas tai, ką išmanom geriausiai? Padiskutuojam komentaruose ir nustojam įžeidinėti vieni kitus? Ar gal tai tiesiog nepanaikinama lietuviško charakterio savybė?
 
Jei norite man ką nors papasakoti ar padiskutuoti jus dominančia tema, o gal išsakyti kritiką, kviečiu rašyti man el. paštu [email protected]
 
 
  

Žymos: Internetas, Mortos tiesa

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras sėdi prie kompiuterio ir žaidžia. Prieina žmona:

– Mielasis, leisk ir man pažaisti...

Vyras:

– Turėk sąžinės, brangioji. Ar nors kartą aš tavęs prašiau skuduro, kai tu plovei grindis?