Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2019-06-21

Trumpiausios metų nakties stebuklai

  
Trumpiausios metų nakties stebuklai
© Edvard Blaževič
Joninių naktis

Lietuvoje nuo seno buvo garbinama gamta. Iki krikšto lietuviai buvo pagonys, garbino ir gerbė gamtos dievus, nes gyveno priklausomi nuo gamtos ir jos malonių.

Sakoma, kad XIII a. į Lietuvą atvyko kryžiuočiai, net dieną labai bijoję įžengti į Lietuvos miškus, nes ten, kaip jie manė, knibždėte knibždėjo velnių ir kitokių pabaisų, čiupdavusių atvykusį prašalaitį ir būtinai jį negrįžtamai pradangindavusių.
Apie lietuvių papročius ir pagarbą gamtai jau tada sklandė legendos. Atvykėliai tikėjo, kad lietuvių sveikata, grožis ir drąsa atkeliavo iš stebuklingos ir dosnios Lietuvos gamtos.
 
Kasmet apie birželio 22–24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga, per ją galima išsipranašauti ateitį, laimę, asmeninio gyvenimo gerovę.
 
Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Jos pavadinimas kilęs nuo rasos lašelių, kuriais ankstyvą vasaros rytą pasipuošia augmenija, tikima, kad nuo rugių nubrauktomis rasomis nusiprausus veidą galima atjaunėti, rasomis būdavo vilgomos paklodės ir tiesiamos ligoniams linkint jiems sveikatos.
 
Dar ši šventė vadinama Kupolėmis, nes šventės išvakarėse būdavo kupoliaujama – renkamos vaistinės žolės, nes tikėta, kad būtent prieš šią naktį jos įgauna gydomųjų galių.
 
Lietuvą pakrikštijus, Rasų šventė susieta su Šv. Jono Krikštytojo gimimo diena ir pradėta vadinti Joninėmis, bet šimtmečių tradicijos ir mistiniai papročiai pamiršti nebuvo.
 
Kas turi būti vainike?
Joninės dažniausiai siejamos su žolynų rinkimu, pynimu į vainikus ir leidimu į vandenį. Etnologės Daivos Šeškauskaitės pastebėjimu, iš tiesų tai – Rasos šventės simbolika.
 
*Per Jonines, arba kitaip sakant per vardines, būdavo pinamas vainikas konkrečiam žmogaus vardui. Tai galėjo būti ąžuolų, liepų ar beržų lapų vainikai.
 
*Per Rasų šventę merginos ieškodavo 9 arba 12 skirtingų žolynų, kurie turėjo būti įpinami į vieną gražų vainiką. „Reikia pabrėžti, kad kupolė yra viskas, kas dabar žaliuoja, viskas, kas kupa, veši – jeigu žolynai dabar žydi, reikia juos ir rinkti“, – pasakojo etnologė.
 
Ji pastebėjo, kad iš žolynų burti gali tikrai ne kiekvienas. Tam reikia gerai pažinoti augalus, jų augimo, žydėjimo specifiką, taip pat gydomąsias galias. Yra tam tikrų augalų, kurie vainikuose neša sėkmę ir laimę, o kiti – atvirkščiai – linki pikto. Pavyzdžiui, rūgštynė simbolizuoja rūgštų gyvenimą. Dilgėlė – dilgina, taigi simbolizuoja žmogaus savybę, kai norima kitam įkąsti, pakenkti.
 
Jonažolė – augalų augalas, ji vainikuose neša sėkmę, be to, sakoma, kad ši žolė gydo nuo 99 ligų. Ramunė simbolizuoja meilę. Sėkmę taip pat neša baltasis ir raudonasis dobilas, gvazdikinių šeimos augalas goštauta.
 
Į vainiką tiktų įpinti ir raskilą, rugiagėlę, naktižiedę, veroniką, gegužraibę, muilagėlę, šunlaiškį, vingiorykštę.
 
„Visi augalai, kurie žydi dabar – violetiniai, geltoni, balti, labai tinka ir yra sėkmingi. Aišku, dar priklauso, kaip susidedi puokštę“, – pastebi etnologė.
 
*Beje, žoles reikia surinkti iki vidurnakčio, nes vėliau jos nebeturi tiek magiškų bei gydomųjų savybių.
 
*Vainiką galima susidžiovinti ir paskui naudoti – pasidaryti arbatos.
 
Kaip švęsti?
 
Rasos (Joninės) turėtų būti švenčiamos nedideliame rate. Kad žmonės save pajaustų, kad nebijotų pasižiūrėti, kokius augalus susirinko, nebijotų pažiūrėti į gamtą. O ne tai, kad susirenka visi, prasideda koncertas, ir žmogus nebūna šventės dalyvis. Visa esmė – kad saulei būnant aukščiausiame taške pasibūni su savimi, su gamta, su ja susilieji.
 
Kodėl paparčio žiedas?
 
Paparčio žiedo ieškojimas – tai bandymas savo laimę pagauti. „Ne kiekvienas gali keturias valandas vienas tarp paparčių naktį tankioje girioje išbūti. O jei jau išbuvai ir neišsigandai – tai ir yra tavo stiprybė ir laimė“, – aiškino etnologė D. Šeškauskaitė.
 
Kaip Jonines švenčia britai? (nuotr. Flickr) Kaip Jonines švenčia britai? (nuotr. Flickr)
 
Ar Jonines švenčia britai?
 
Nors Joninių šventimas svarbesnis Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, Jungtinė Karalystė taip pat turi savo tradicijų.
 
Anglijoje Jono Krikštytojo diena yra viena iš metų ketvirtį žyminčių dienų (viena iš keturių dienų, kai prasidėdavo mokyklų mokslo metai, būdavo samdomi jauni tarnai ir baigiamos mokėti skolos). Manoma, kad Midsomer Nortono miestas Somersete pavadintas šios dienos garbei.
 
Jorkšyro grafystė turėjo tradiciją: kiekviena naujakurių šeima, atvykusi į parapiją per pastaruosius metus, Joninių išvakarėse šalia savo namo dengdavo stalą, ant jo dėdavo sūrio, duonos ir alaus bei vaišindavo kiekvieną praeivį.
 
Jei norėdavo, šeima pasikviesdavo praeivius vidun. Taip naujakuriai gaudavo progą susipažinti su aplinkiniais ir įsitvirtinti naujoje bendruomenėje.
 
Didžiojoje Britanijoje vasaros lygiadienis buvo švenčiamas jau nuo XIII a., uždegant laužus, pasninkaujant ir vėliau linksminantis, bet šventė anuomet trukdavo nuo šv. Jono dienos išvakarių iki šv. Petro dienos išvakarių (nuo birželio 23 iki 28 d.).
 
Kornvalyje išliko tradicija kūrenti Joninių laužus, taip pat bandoma Jonines švęsti Stonehenge.
 
Joninių naktis šiuolaikiškai
 
Klube „Studio 338“ – didžiausias Joninių festivalis visame Londone! Birželio 21 d. vakarą – net trys populiariausių Lietuvos atlikėjų koncertai, linksmybės, mugė atvirame lauke, lietuviškas maistas ir atributika.
 
Scenoje net 3 skirtingi pasirodymai: Džordana Butkutė gyvai su grupe, „Lemon Joy“ ir „69 danguje“.
Renginį ves gerai pažįstama Nijolė Pareigytė, ji taip pat pasirodys su savo grupe.
 
Joninių vaišės (nutor. Flickr) Joninių vaišės (nutor. Flickr)
 
Šventinės vaišės gamtoje
 
Šis rašinys – tiems, kuriems Joninės be iškylos gamtoje, kvapnių ant laužo ar grilio keptų kepsnių, bulvyčių ar kitų patiekalų – ne Joninės. Apie tai, ką skaniai ir greitai pasigaminti per šias Jonines, pasakoja žinomas grilio meistras Juozas Kaminskas.
 
J. Kaminskas teigia, kad kepimui nebūtinai reikia specialaus didelio uždaro grilio, juk ir gamtoje galima kepti: iš medžio šakos pasiruošti didelį iešmą, kad per daug neišdegintumėte laužavietės, malkas galite kurti ant skardos. Galima kepti net duobėje, išklojus ją lauže įkaitintais akmenimis ar skarda, ant kurios sudedamos anglys. „Artėjant Joninėms pabandykite tokius kepimo būdus, kurių nesate bandę, tai bus staigmena ir jums, ir svečiams. Jei norite sultingo ir aromatingo kepinio, apdenkite jį skarda ar grilio dangčiu, – patarimais dalijasi ponas Juozas. – Ne kartą esu kepęs iškastoje duobėje, kurią uždengdavome, palikę nedidelį plyšį dūmams išeiti. Taip kepta mėsa būdavo itin sultinga.“
 
Grilio meistras pastebi, kad greičiausiai ir paprasčiausiai iškeps visas viščiukas. Jį galite pamarinuoti iš vakaro arba nusipirkti jau marinuotą. Kepant viščiuką ant grilio, jį reikėtų užmauti ant specialaus kūgio formos stovelio iš vielos, kuriame įsistato ir indas su skysčiu: tai gali būti spausta citrina su prieskoninėmis žolelėmis, galima pilti alų, vyną. Kas mėgsta, gali įpilti šlakelį brendžio. Jei neturite tokio stovelio, galite naudoti nupjautą alaus skardinę ar butelį. Svarbiausia, kad kepant viščiuką skystis garuotų, suteikdamas jam ir aromato, ir sultingumo.
 
Taip kepamas viščiukas iškepa per 1 val. Grilio meistras pataria, kad viščiuko kepimo laiką paprasta paskaičiuoti: 1 kg – 1 val. Taigi, jei viščiukas sveria 1,8 kg svorio – jis keps iki 2 val.
 
Uždarame grilyje viščiukas iškeps pusvalandžiu greičiau. Tiesa, kepdami uždarame grilyje su reguliuojama temperatūra, iš pradžių nustatykite aukštesnę temperatūrą – 120–160 laipsnių, vėliau mažinkite. Jei neturite tokio grilio ir kepate ant paprastos kepsninės, galite jam paruošti gaubtą iš folijos.
 
Jei neturite galimybės kepti viso paukščio, ant laužo kepkite pamėgtas mėsos ar paukštienos dalis.
 
„Aš pats Joninėms dažniausiai kepu sprandinę, kurią įtrinu pipirais, druska, supjaustau nestorais gabaliukais. Taip paruošta ji greičiau iškepa. Taip pat mėgstu kepti įvairias vištos dalis, kurias stengiuosi paruošti skirtinguose marinatuose, kad svečiai galėtų paragauti įvairių skonių. Vištiena puikiai įsisavina skonius, todėl ją marinuoti galima ir prieš pat šventę, – pasakoja Juozas. – Kepdamas ant kepsninės, ant to paties iešmo mėsos ir daržovių neveriu, apskritai stengiuosi daržoves kepti atskirai. Na, o bulves – seniai įprastu būdu: suvynioju į foliją ir padedu ant žarijų.“
 
Prie mėsos ar paukštienos tinka kepti baklažanai, cukinijos, paprika, pomidorai, joms paįvairinti grilio meistras dažnai parenka ir svogūnų ar česnakų galvutes.
 
Kepkite ne bet kur
 
Jei naudosite vienkartinį grilių, nepamirškite saugumo: kepti reikia tik tam skirtose vietose. Laužavietę apjuosti akmenukais, stengtis nekepti arti miško, sausų medžių, žolės.
 
 
  

Žymos: Šventė, Joninės, Rasos, šventimas, Joninių vainikas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Jei sultinys būtų buvęs toks šiltas kaip vynas, vynas - toks senas kaip višta, višta - tokia riebi kaip padavėja, padavėja - tokia plona kaip mano piniginė, o piniginė - tokia pilna kaip kavinė, tai būtų buvę puikūs pietūs...