Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Natalija Voronina   |   2016-01-28

Akistata su medikais: netikros bėdos ar žiauri tiesa?

  
Akistata su medikais: netikros bėdos ar žiauri tiesa?
© Pixabay.com nuotr.
Ligoninės priimamasis skirtas kritiniams atvejams, tačiau žmonės dažnai kreipiasi dėl mažų problemų.
Visgi minėtoji situacija ir jos atomazga lietuvio gyvenime sudėliojo tam tikrus taškus. Kaip atvirauja pats Alius, nuo šiol jis nebegers, o jeigu visgi reikės gydytis – grįš į Lietuvą.

Su „Tiesos“ redakcija susisiekė Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė Janina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kurios bendradarbis Alius M., moters įsitikinimu, kovoja su klastinga priklausomybe – alkoholizmu.

Lietuvė tikėjosi, kad jos kolegai pagalbos ranką išties medikai, tačiau šie, užuot padėję priklausomybę turinčiam vyrui, užmerkė akis ir išlydėjo namo. Alius antrino Janinai ir sakė manantis, kad toks sprendimas buvo priimtas tik dėl to, jog jis – imigrantas. Tiesa, pats Alius savo nekontroliuojamo pomėgio išgerti liga nevadina.
„Tiesos“ pašnekovo istorija kulminaciją pasiekė sausio 12-osios rytą, kai Alius buvo užpultas keturių jaunuolių ir stipriai sumuštas. Ir nors greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė lietuvį į ligoninę, vos po kelių valandų jis buvo išleistas į namus. Kaip sakė Janina ir pats Alius, – tiesiog išvytas.
 
„Jį užpuolė ir sumušė keturi asmenys. Greitoji pagalba susiuvo jam žaizdas, ir viskas. Kitą dieną jam pasidarė blogai, kojos dreba, širdis baladojasi, žmogus psichologiškai jaučiasi labai silpnai, tai iškvietėme greitąją, jį išvežė. Bet jis pateko pas gydytoją, kuriam, mano manymu, jo fizionomija nepatiko, ir jį paėmė ir išmetė“, – pasakojo Janina.
 
Lietuvė teigė nesuprantanti, kodėl Alius nebuvo laikomas ligoninėje bent vieną parą, kodėl nebuvo išvalytas jo organizmas ir pastatytos lašelinės. Janina mano, kad toks medikų elgesys – akivaizdi diskriminacija imigrantų atžvilgiu, o jeigu Alius būtų britas, viskas būtų kitaip.
 
Šiems Janinos žodžiams antrino ir nukentėjusysis, mat gydytojas, su kuriuo Alius susidūrė jau antrą kartą, jo nemėgsta, ir būtent todėl jam nebuvo suteikta reikalinga pagalba.
„Jeigu esi imigrantas, tave sutryps kaip musę, – savo tvirtą nuomonę dėstė Janina. – Suleido jam kažkokių geltonų vitaminų. Net nepaaiškino nieko. Mačiau, atnešė arbatos, kažkokių sumuštinių. Negaliu sakyti, žmogus pavalgęs, namuose turi ką valgyti. Bet esmė juk ne tai. Jam reikalinga kitokia medikų pagalba. Juk jis dirba ir moka mokesčius šiai valstybei. Anglija toleruoja tik jaunus piliečius, nes jie gali kilti karjeros laiptais – tai yra ekonomiškai naudinga. O mes, vyresni, niekada nieko nepasieksime, esame tik darbo arkliai. Jeigu tau kas nors nutinka, tu nebereikalingas ir išmetamas kaip šiukšlė.“
 
Ir nors Aliui buvo paskirti vizitai į polikliniką, tai, pasak pašnekovės, situacijos nekeičia, mat alkoholizmu sergantį žmogų sunku priversti imtis priemonių, todėl greitosios pagalbos tarnybos nedelsdamos turėjo imtis veiksmų, taip pat paskirti vertėją.
 
Gyvena apsuptas neapykantos
 
„Tiesos“ žurnalistė pasiteiravo paties Aliaus apie menamą diskriminaciją. Lietuvis galų gale prasitarė, kad ligoninėje medikų apžiūros metu jis buvo neblaivus, tačiau čia pat pridūrė, kad pagrindinė tokios aplaidžios priežiūros priežastis yra jo kilmė – jis ne britas.
 
„Aš turbūt išvažiuosiu iš tos Anglijos greitu metu. Lietuvoje turiu darbą, namus, draugus, o čia tik darbo vergai visi. Mane užkniso – visi anglai nekenčia mūsų, imigrantų, už juos viską darome. Stengiesi, ari kaip arklys, ir dar jie su mumis nesiskaito. Ligoninėje yra gerų gydytojų, yra blogų. Bet man papuolė vienas gydytojas... Dar anksčiau jis manęs klausinėjo: kur dirbi, kiek uždirbi, kodėl tu čia, vos ne apie lovos reikalus. Aš jam pasakiau, kad man jo paslaugų nereikia, ir paprašiau, kad paskirtų kitą gydytoją“, – pasakojo lietuvis.
 
Po sumušimo į ligoninę atvežtas Alius vėl susitiko su tuo pačiu gydytoju. Ir būtent todėl, lietuvio manymu, jis praėjus kelioms valandoms buvo išsiųstas namo.
 
„Čia taip yra. Dirba viena pažįstama mano kirpėja, ji buvo papuolusi į didelę avariją, jai buvo lūžusios abi rankos. Ji taip pat pasakojo, kad medikai į imigrantus žiūri kitaip. Sutvarstė ir išleido namo lyg niekur nieko. Niekas nepaguldė į ligoninę, nors anglą būtų tikrai paguldę“, – pridūrė pašnekovas.
 
Janina ir Alius tvirtino patyrę diskriminaciją ir ne kartą ją jutę gyvendami Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslių situacijų įvardyti negalėjo. Pixabay.com nuotr. Janina ir Alius tvirtino patyrę diskriminaciją ir ne kartą ją jutę gyvendami Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslių situacijų įvardyti negalėjo. Pixabay.com nuotr.
 
Gydytoja: laikas keisti seną lietuvišką požiūrį
 
Aštuonerius metus Jungtinės Karalystės medicinos srityje dirbanti kineziterapeutė Sigita Vilimaitė teigė, kad lietuvių nuostatos neretai yra klaidingos.
 
Pasak specialistės, tautiečiai, susidūrę su sveikatos problemomis, mano, kad greitosios pagalbos skyrius bet kuriuo atveju pacientui privalo suteikti psichologą, pasiūlyti detoksikacijos programą ir dar slaugą.
 
Tokios paslaugos neteikiamos ne tik D. Britanijoje, bet ir Lietuvoje, tad kaltinti Jungtinės Karalystės medikų nereikėtų.
 
„Mes Lietuvoje pripratę, kad priimamajame pagalbą mums suteikia per 5–10 minučių. Šį seną lietuvišką požiūrį atsivežame ir čia. Tik įėję pro duris manome esą dėmesio centre ir tikimės, kad visi šokinės aplink mus, – dėstė medikė. – Niekas nestato lašelinių, nebent paciento būklė išties kritinė. Priklausomybę turintiems žmonėms išvalomas skrandis, jie pamaitinami, duodamas lankstinukas, kur toliau galima kreiptis: į priklausomybės centrus, anoniminius alkoholikų klubus ir pan., ir jie išleidžiami į namus. Alkoholizmas yra priklausomybė. Jungtinėje Karalystėje apstu benamių ir alkoholikų. Priimamajame niekas neskirs jums psichologo, nepaims už rankos ir neguos, koks esate vargšas.“
 
Kineziterapeutė atskleidė, kad ligoninės lovos kaina Jungtinėje Karalystėje parai atsieina apie 700 svarų, o intensyvios slaugos lovos biudžetui akainuoja dar daugiau.
 
Pirmumo teisę priimamajame turi tie pacientai, kurie atvežami į ligoninę, kai jiems reikalinga skubi medicininė pagalba, neretai gelbėjant gyvybę. Tad jeigu į priimamąjį kreipsis asmuo, susilaužęs pirštą ar koją, ar, kaip šiuo atveju, neblaivus ir sumuštas, jam teks laukti laukiamajame su visais, nes jis minėtajai pacientų grupei nepriklauso.
 
Keturios valandos laukimo ligoninės laukiamajame, anot S. Vilimaitės, yra Jungtinės Karalystės standartas, ir pacientai turėtų tai suprasti.
 
„Nuoširdžiai kalbant, pavyzdžiui, pirmadienį labai daug žmonių ateina su tokiais nusiskundimais, dėl kurių galėjo kreiptis į šeimos gydytojus, tačiau savaitgalį poliklinikos nedirbo, o į darbą eiti štai nesinori“, – pasakojo gydytoja.
 
Lietuvė neslėpė, kad viena iš opiausių ligoninės problemų yra darbuotojų trūkumas. Ligoninėje, kurioje ji dirba, yra 500 teoriškai laisvų darbo vietų seselėms, tačiau įstaigos biudžetas ribotas, tad ligoninė negali priimti į darbą tiek daug specialistų.
 
Taupant pinigus, vertėjai kviečiami tik išskirtiniais atvejais, nes jų darbo valanda brangi, reikia kompensuoti transporto ir kitas su vizitu į ligoninę susijusias išlaidas. Neretai, kaip alternatyva, siūlomos vertėjų paslaugos telefonu arba ieškoma ligoninės darbuotojų, kalbančių ta pačia kalba, kaip ir pacientas.
 
Lietuvoje – ne geriau
 
Medikė sutiko su teiginiu, kad britai visas ligas gydo paracetamoliu, bet tuo nesistebėjo ir nesipiktino. Ji pabrėžė, jog čia yra tiesiog kitokia sistema, nei Lietuvoje, todėl jų lyginti nereikėtų.
 
Anglai mano, kad namų sienos gydo kur kas geriau, tad ligoninėse pacientai laikomi tik ypatingais atvejais. O kalbos apie diskriminaciją dėl tautybės ją stebina ir piktina.
 
„Jeigu žmonės yra nepatenkinti paslaugomis, jie visada gali skųstis. Visgi Alius apie savo gydymą ir jam leidžiamus vaistus galėjo pakalbėti su medikais. Bet greičiausiai vyriškiui nepavyko susikalbėti angliškai. Gyvendamas svetur turi mokėti tos šalies kalbą arba prašyti kitų žmonių pagalbos“, – pridūrė specialistė.
 
18 metų – „nė lašo“
 
„Tiesa“ susisiekė su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios anoniminių alkoholikų grupės „Septyni karaliai“ nare Paulina. Ji papasakojo, kad iš priklausomybės gniaužtų išsiveržė prieš 18 metų, ir nuo to laiko, kaip pati sakė: „Nė lašo“.
 
Į 40-metį įžengusi moteris gerti pradėjo būdama vos 22-ejų. 28-erių ji jau priklausė anoniminių alkoholikų klubui, ir būtent ten įvyko lūžis. Dabar gyvendama Jungtinėje Karalystėje ji padeda kitiems nariams. Aktyviai dalyvaudama anoniminių alkoholikų veikloje ji jaučiasi pilnaverte visuomenės nare ir kartu padeda sau.
 
„Šioje veikloje dalyvauju, kad nepamirščiau, kas esu. Alkoholizmas – klastinga liga, todėl vadovaujuosi programa: 24 valandos per parą. Atsikėlusi visada padėkoju už blaivią dieną. Aš negaliu sau pažadėti, kad niekada negersiu, nes ši liga yra nevaldoma. Ir tik alkoholikas supras, apie ką aš šneku, sveikam žmogui atrodo: „Kaip negali mesti? Taigi imi ir negeri“, – mintimis dalijosi Paulina.
 
Pasak lietuvės medikės, alkoholizmas nėra liga, tačiau ne vienerius metus su ja kovojusi Paulina mano kitaip. Pixabay.com nuotr. Pasak lietuvės medikės, alkoholizmas nėra liga, tačiau ne vienerius metus su ja kovojusi Paulina mano kitaip. Pixabay.com nuotr.
 
Lietuvės gyvenimas šiandien – lyg nauja knyga. Ji jau 16 metų džiaugiasi puikiais santykiais su vyru, kuris taip pat yra išlipęs iš alkoholizmo liūno. Jie abu vienas kitą supranta, o dabar džiaugiasi ir nauju statusu – jie sužadėtiniai.
 
Tik dėl sūnaus Paulinai – skaudu ir liūdna. Jis taip pat kovoja su klastinga priklausomybe – alkoholizmu. Mama savo kaltės neneigia.
 
„Mano gyvenimas pasikeitė, anksčiau nė sakinio be keiksmažodžio nesugebėdavau suregzti. Buvau išsiblaškius, iš manęs buvo atimtas vaikas. Socialinės darbuotojos man iškėlė ultimatumą: jeigu noriu vaiką susigrąžinti, turiu eiti į anoniminių alkoholikų grupę, – savo išgyvenimais dalijosi Paulina. – Nors nepripažinau, kad turiu priklausomybę, tačiau jau po pirmo susitikimo kažkas atsitiko. Man tiesiog atėmė norą gerti. Po keturių mėnesių sūnus grįžo į namus.“
 
Deja, anot pašnekovės, vaizdai, kuriuos sūnus matė vaikystėje, galėjo turėti įtakos žalingam įpročiui.
 
Pripažinimas – pirmas žingsnis blaivybės link
 
„Mesti gerti turi pats. Aš kartais sakau, kad lengviausia sustoti, kai jau pasiekei dugną ir nieko nebeturi. Tada nebėra ką prarasti. Pirmas žingsnis – pripažinti priklausomybę ir faktą, jog nebegali valdyti savo gyvenimo, nes viską reguliuoja alkoholis“, – dėstė Paulina.
 
Kodavimas, kuris plačiai taikomas Lietuvoje, čia, Jungtinėje Karalystėje, nėra praktikuojamas. „Tiesos“ pašnekovė juo taip pat netiki. Daug geriau eiti į anoniminių alkoholikų grupes, nes ten – visi savi, visi turintys priklausomybių, ir tu būsi suprastas.
 
Alius: aš nesu alkoholikas
 
Savo priklausomybės lietuvis Alius M. nepripažįsta. Tris atžalas turintis vyras teigė išgeriantis tik kas 2–3 mėnesius, ir nors išgėrinėjimai trunka kelias dienas, tai jo priklausomybės neįrodo.
 
„Neturiu aš priklausomybės. Būna, negeriu kelis mėnesius. Tada užeina – užgeriu keturias dienas. Tuo mano priklausomybė ir pasibaigia. Išsipagirioju, išsipaipalioju ir vėl varau į darbą. Juk negeriu kasdien, turiu darbą, turiu tris vaikus. Aš turiu ką pavalgyti, apsirengęs normaliai, automobilį vairuoju. Gal Janina buvo užpykus ant manęs, kad gėriau, gal sustresavo, todėl jums taip pasakė “, – drąsiai dėstė lietuvis.
 
Alius pasakojo, kad keturių jaunuolių gauja jį sumušė po to, kai paprašę jo cigaretės ir išgirdę atsaką suprato, kad jis ne anglas. Po įsiplieskusio žodžių mūšio pasipylė kumščių lavina.
 
Laimei, kaip teigė pašnekovas, jo bagaže – 12 metų boksininko patirtis, kitaip viskas būtų galėję pasibaigti daug liūdniau.
 
Visgi minėtoji situacija ir jos atomazga lietuvio gyvenime sudėliojo tam tikrus taškus. Kaip atvirauja pats Alius, nuo šiol jis nebegers, o jeigu visgi reikės gydytis – grįš į Lietuvą.
  

Žymos: Alkoholis, Medicina, Natalija Voronina, Tiesos tema, Problemos svetur

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Labai taktiškas įmonės vadovas pasikvietė pavaldinį:

– Gerbiamasis Jonai, aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip mūsų firma gali išgyventi be jūsų, bet nuo kito pirmadienio mes pabandysime tai padaryti.