Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2015-04-09

Anglijos lietuviams prašyti pagalbos gėda

  
Anglijos lietuviams prašyti pagalbos gėda Tautiečiams padedantys lietuviai žino, kad įdėjus nedaug pastangų galima pagerinti kito gyvenimą.
Socialinėse grupėse neretai pasirodo prašymų paaukoti pinigų sergančiam vaikui, Anglijoje mirusio artimo žmogaus pargabenimui į Lietuvą bei kitokiems gailestį keliantiems tikslams.

Pagalba vargstantiems – viena iš tradicinių britų veiklų. Gyvenant čia įprasta ne tik tam skirti dalį savo mokesčių, tačiau ir patiems užsiimti labdara, savanoriavimu ar dosniai aukoti tuo užsiimančioms organizacijoms. Norą padėti likimo nuskriaustiesiems perima ir lietuviai, gelbstintys tėvynėje likusius ir vargstančius tautiečius.

„Londono sičio lietuvių klubas“ (LCLC) daugiausiai labdaringos veiklos vykdo Lietuvoje ir padeda vaikams iš socialiai remtinų šeimų daugiau pamatyti, sužinoti ir patirti. Klubo nariai inicijuoja įvairius projektus, finansiškai paremia organizacijas, glaudžiai bendradarbiauja su „Caritu“. Pasak klubo prezidentės Vilmos Midverytės, LCLC dirba su vaikais, nes jie – Lietuvos ateitis. Todėl, kaip „Tiesai“ sakė pašnekovė, svarbu jiems suteikti galimybę įsigyti meškerę ir išmokyti žvejoti, o ne duoti pinigų žuviai. „Stengiamės surasti ir remti tas sritis, kurioms reikia dėmesio, bet kurios dar nėra remiamos valstybės ar užsitikrinusios finansavimo iš kitų šaltinių. „Caritas“ visada turi naujų iniciatyvų, kurioms reikia dėmesio ir paramos“, – kalbėjo klubo prezidentė, tikinti, kad remti tik pinigais ar daiktais – netikslinga.
Kiek kitokią paramą lietuviams tėvynėje skiria iniciatyvinė grupė „Gerosios fėjos UK“. Grupės įkūrėja Kristina jau keletą metų Anglijoje iš žmonių surenka jiems nebereikalingus daiktus bei drabužius ir siunčia į Lietuvą, kur jie išdalijami vargingai gyvenantiems žmonėms. Moters teigimu, šia veikla užsiimti ją paskatino pastebėjimas, jog Anglijos lietuviai dažnai turi nereikalingų daiktų, kuriuos gaili išmesti, o dėti nebeturi kur. „Vaikai auga, o daiktai lieka beveik nauji, gaila juos išmesti. Kartą ruošiausi važiuoti į Lietuvą šventėms, tad surinkau daiktų pati, kiti žmonės paaukojo, ir pargabenau viską. Pradėjome bendradarbiauti su organizacija „Pagalba visos Lietuvos šeimoms“, kuri pagal poreikius išdalija paaukotus daiktus“, – sakė pašnekovė.
 
Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi Anglijoje gyvenanti Rasa, norėjusi padėti lietuviams, kuriems prasčiau sekasi ne tėvynėje, o emigravus į Angliją. „Norėčiau padėti sunkiai gyvenančioms lietuvių šeimoms Anglijoje. Gal žinote šeimų, kurioms praverstų baldai, drabužiai, daiktai?“ – klausė moteris. Pasak iniciatyvios lietuvės, Anglijoje rasti pagalbą priimančių lietuvių ne taip jau paprasta. „Sunku surasti tokių, nes lietuviškas orumas neleidžia prašyti pagalbos. Kad ir kaip būtų sunku, vis dėlto gyveni Anglijoje, tad negali prašyti. Juk ką žmonės pasakys? Kaip jie žiūrės į mane? Manau, kad tai dažniausiai kylantys klausimai Anglijoje sunkiai besiverčiantiems tautiečiams“, – svarstė pašnekovė.
 
Pavieniai asmenys labdaros tikslais Anglijoje dažniausiai renka pinigus. Pavyzdžiui, „Maisto bankui“ paremti rengiamos vakarienės, kuriose dalyvaujantys svečiai pas kviečiantįjį į namus atsineša įvairių daiktų ir pardavinėja draugams aukcione. Aukcione ir už pagamintą vakarienę surinktos lėšos siunčiamos į Lietuvą.
 
Vyksta ir renginiai, kuriuose savanoriškai groja lietuviai muzikantai, drabužius pristato vietos dizaineriai, aukcionams savo kūrinių padovanoja menininkai. Tokiuose renginiuose tautiečiai dalyvauja noriai ir taip pat dosniai aukoja geram tikslui.
 
Nerimauja dėl apgavysčių
 
Nors Anglijoje apsigyvenusių lietuvių požiūris į labdaringą veiklą kinta, vis dar nemažai yra manančių, jog užsiimantys ja nedaro nieko gero, tik bando patys pasipelnyti. „Kartais žmonės priekaištauja ir sako, kad matė paaukotus daiktus parduodamus internete. Neseniai mane užsipuolė, esą išvežtas dviratis pardavinėjamas Lietuvoje. Išsiaiškinome, kad dviratis – ne tas pats, žmogus bandė „kišti pagalius į ratus“ ir nežinau kodėl. Tikiu, kad jei kas nors pasisavina aukojimui skirtą daiktą, yra aukštesnės jėgos, kurios mato ir atlygina už tokius darbus“, – patirtimi dalijosi Kristina.
Pasak moters, lietuviai tebėra nepatiklūs ir dažnai nori tiksliai žinoti, kam atiteks jų paaukotas nebereikalingas daiktas. Kadangi parama skirstoma Lietuvoje, Anglijoje ją surinkusiems žmonėms nepranešama, kam atiduotas daiktas ar drabužis. „Daiktai nuvežami į sandėlį, o iš ten išdalijami visoje šalyje gyvenantiems žmonėms taip, kaip rekomenduoja socialiniai darbuotojai. Mums nepraneša, kam kas atiduota“, – pasakojo „Gerųjų fėjų UK“ įkūrėja.
 
LCLC nariai, atvirkščiai, patys renkasi, kam skirs savo paramą, ir tiksliai žino, kur nukeliauja jų surinktos lėšos. „Carito“ Vaikų ir paauglių dienos centrai turi aiškią motyvavimo sistemą. Vaikai visus metus renka „caritus“, kuriuos gauna už gerus darbus: padėjimą savanoriams, draugams, centrų namų ruošoje, gerus pažymius, pažangą ir panašiai. Didžiausią pažangą padarę vaikai apdovanojami mūsų renginiais ir prizais“, – pasakojo klubo prezidentė. Daugiausiai pastangų įdėjusiems vaikams klubas padovanojo kelionę prie jūros ir į Vilnių. Į šias vietas vaikai keliavo pirmą kartą.
 
Pinigus labdaros tikslais Anglijoje renkantys tautiečiai juos gali siųsti per banką ar nuvežti asmeniškai žmonėms, kuriems buvo paaukota. Paramos daiktais grupės susiduria su keblumu – surinktų daiktų pristatymu į Lietuvą. Pasak „Gerųjų fėjų UK“, rasti vairuotojų, dykai sutinkančių nuvežti drabužius ir daiktus, nebuvo paprasta. Jiems visiems tai papildomas darbas be atlygio, ir iš pradžių neaišku, ar jų nugabenti drabužiai nebus parduoti.
 
Pasak Kristinos, pirmą kartą vairuotojai žvelgia nepatikliai, tačiau nuvykę į Lietuvoje įsikūrusią labdaros organizaciją ir pamatę reikiamus dokumentus atgauna pasitikėjimą. „Turime keletą vairuotojų, kurie nuolat mums padeda, pavyzdžiui, kompanijos „Keliukas“, „Broliai veža“, keletas privačių vežėjų. Jie veža nebe pirmą kartą, tad žino, kad daiktai nebus pardavinėjami ir už juos negaunamas pelnas. Jie pasitiki mumis, mes – jais“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad stengiasi atsilyginti vairuotojams – pasidalija jų įmonių reklama socialinių tinklų grupėse, išnešioja jų reklamines skrajutes ar vizitines korteles.
 
Nepasitikėjimą labdaringa veikla skatina ir sukčiai, prisidengę pagalba vargstantiems, išviliojantys iš žmonių pinigus ir pradingstantys. Socialinėse grupėse neretai pasirodo prašymų paaukoti pinigų sergančiam vaikui, Anglijoje mirusio artimo žmogaus pargabenimui į Lietuvą bei kitokiems gailestį keliantiems tikslams. Kartais tokie prašymai būna neišgalvoti, o kartais – sukta apgaulė, kuri neretai net neišaiškėja.
 
Pagalba daiktais atrodo nepatikima dėl gausiai paplitusių „labdaros maišelių“ kompanijų, kurias įkūrę lietuviai neretai skelbia surenkantys labdarą ir ją skiriantys vargstantiesiems, tačiau iš tiesų gautus drabužius išveža į tėvynę ir parduoda. Tarp labdarą surenkančių lietuvių kompanijų vyksta aršios viešos kovos, tad apie jų veiklą bei nepatikimumą žino bene kiekvienas Anglijoje gyvenantis tautietis.
 
Labdaros ėmėsi iš skirtingų paskatų
 
Nors labdaros tikslas – padėti silpnesniems ir skurdesniems už save, tačiau į labdariongą veiklą lietuviai įsitraukia dėl skirtingų priežasčių. Kristina įsitikinusi, jog skurdo nepatyręs žmogus niekad nesupras pagalbos kitiems svarbos ir būtinybės. „Žinote, žmogus, nepatyręs nelaimių ar nesrėbęs vargstančių žmonių košės, nepradės labdaringos veiklos. Jei nesi patyręs ko nors panašaus, nesupranti, kiek daug gali padėti įdėjęs truputį pastangų. Man pačiai dažnai nusvyra rankos, namai nuolat prikrauti daiktų, žaislų, rakandų. Tačiau galiausiai vis tiek darau tą patį“, – kalbėjo „Gerųjų fėjų UK“ narė pridurdama, kad surenkamus daiktus su kolegėmis jos kaupia namuose. O kartais jų prisikaupia tiek, kad krinta ant galvos, tačiau į Lietuvą vežėjai juos išveža tik tada, kai gali, todėl pagalbos teikėjoms tenka gyventi tarp suaukotų daiktų.
 
Tuo tarpu LCLC prezidentė tikina, kad klubo nariai padeda vaikams todėl, kad tikisi, jog iš jų išaugs kitokie žmonės, nei išaugtų be pagalbos. „Nors įgyvendinti projektus reikalinga finansinė parama, mūsų tikslas nėra išsiųsti kuo daugiau pinigų remiamoms iniciatyvoms. Mes suprantame, kad visų svarbiausias yra neįkainojamas laikas, kurį mes galime skirti vaikams ir parodyti jiems, kad, jei labai norės, jie gali pasiekti aukštumų, net jei šiandien tai atrodo kaip drambliuko svajonės“, – pasakojo V. Midverytė.
 
Skurstantiems Anglijos gyventojams padėti bandžiusi Rasa tuo užsiimti panoro užjausdama vienišas mamas. „Už minimumą dirbančiai vienišai mamai čia sunku išgyventi. Jei ji nemoka anglų kalbos, nežino kaip susitvarkyti pašalpų gavimą, pradžia jai gali būti labai sunki. Tuomet reikia visko, pradedant vaiko drabužiais, baigiant sauskelnėmis“, – kalbėjo pašnekovė, kurios bandymas rasti vargingų lietuvių Anglijoje baigėsi kitaip – moteris sukūrė grupę, kurioje mamos keičiasi joms nebereikalingais daiktais ar juos dovanoja kitoms mamoms.
 
 
  

Žymos: Labdara, Sigita Limontaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vienintelis kartas, kai Chuckas Norrisas suklydo, buvo tada, kai jis manė, kad padarė klaidą.