Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Loreta Juodagalvytė   |   2016-06-02

Auklės darbas – geras startas gyvenimui Jungtinėje Karalystėje

  
Auklės darbas – geras startas gyvenimui Jungtinėje Karalystėje
© pixabay.com
Mamos pripažįsta, kad įsileisti svetimą žmogų į šeimą ir patikėti jam vaiką iš pradžių būna sunku.

Vaikų priežiūra – vienas populiariausių darbų moterims, norinčioms gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Kone kiekviename interneto portale ar laikraštyje mirga skelbimai, kuriuose lietuvių šeimos ieško lietuvės auklės savo vaikams. Ar toks darbas tikrai geriausia išeitis moterims, norinčioms išvykti dirbti į svečią šalį, bet neturinčioms pažinčių ir nemokančioms kalbos?

Savo patirtimi su „Tiesa“ sutiko pasidalyti Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai.
Lietuvei Agnei, Šiaurės Londone su šeima gyvenančiai jau daugiau nei dešimtmetį, auklės prireikė, kad ši padėtų pasirūpinti mažamečiu vaiku. Dukrytė eidama į darželį labai sirgo, o ir ugdymo įstaigos paslaugų kokybė moters netenkino. Pasitarusi su šeima ji nusprendė ieškoti auklės Lietuvoje.
 
„Norėjome lietuvės auklės visų pirma dėl kalbos. Mums svarbu, kad vaikai šnekėtų lietuviškai, o lankant anglišką darželį to padaryti tikai nepavyks. Taip pat svarbu buvo ir kaina. Todėl susirasti auklę Lietuvoje mums atrodė gera išeitis, – savo apsisprendimo motyvus dėstė jauna moteris. – Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems sunku sudurti galą su galu, todėl mes džiaugėmės ir tuo, kad galėsime kažkam padėti“, – apie paieškų pradžią pasakojo pašnekovė.
 
Lietuviškos mokyklos per brangios
 
Lietuvių kalbą, kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl ieškojo lietuvės auklės, įvardijo ir portalo auklesuzsienyje.lt direktorė Gintarė Wolfs.
 
„Lietuviams, gyvenantiems užsienyje svarbu, jog vaikai su jais kalbėtų lietuviškai ir atžalos nepamirštų gimtosios kalbos. Ne visi tėveliai turi galimybę vesti vaikus į lietuviškas mokyklėles, nes jų ne visur yra arba jos per brangios, tad auklė kartais tikrai gera išeitis,“ – teigė pašnekovė.
 
Direktorė taip pat pridūrė, kad ieškodami lietuvės auklės tėvai galvoja ir apie dar vieną jiems labai svarbų dalyką – kultūrą. „Kalbant apie vaikų auklėjimą, lietuviams tėveliams prie širdies ir lietuviška pasaulėžiūra, panašus požiūris, bendrumo jausmas. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad yra tokių užsienyje gyvenančių žmonių, kurie nekalba jokia kita kalba, tik lietuvių. Tad auklė lietuvė jiems apskritai vienintelė išeitis turint vaikų ir norint dirbti“, – priežastis vardijo G. Wolfs.
Gyvenimas kartu – privalumas?
 
Svarbus ir užmokesčio klausimas. Pasak „Tiesos“ pašnekovės Agnės, dauguma auklių, gyvenančių ir dirbančių Jungtinėje Karalystėje, yra „registruotos“, t. y turi visus dokumentus, leidžiančius joms legaliai dirbti, todėl ir jų prašomas darbo užmokestis yra didesnis.
 
„Mes neišgalėjome mokėti jų prašomo atlyginimo. Be to, ieškojome auklytės, kuri gyventų kartu su mumis, pritaptų prie mūsų šeimos ir būtų ne tiesiog samdoma darbuotoja, bet ir šeimos draugė,“ –
savo lūkesčius apibūdino mama.
 
Peržvelgus nemažai skelbimų, akivaizdu, kad būtent tokių pasiūlymų, kai auklei siūloma apsigyventi kartu su šeima, yra daugiausia. Nemaža dalis mažus vaikus auginančių tėvų auklės ieško ne visai darbo dienai. Skelbimuose nurodoma, jog auklei reikės nuvesti vaikus į mokyklą ir juos pasiėmus po pamokų kelias valandas prižiūrėti, kol iš darbo grįš tėvai.
 
Mūsų kalbinta kita jauna mama Lina, gyvenanti Peterborough‘o mieste, surado auklę, kuri jos atžalą prižiūri ne visą darbo dieną, o tik tada, kai tokia būtinybė iškyla. Moters vaikai nėra labai maži, tačiau pagal JK įstatymus vieni namuose jie dar negali būti.
 
Lina dirba slenkamuoju grafiku, todėl auklės paslaugų prireikia ne kasdien. Kai tokia būtinybė atsiranda, jai pagalbos ranką ištiesia kaimynystėje gyvenanti moteris.
 
„Mums labai pasisekė, kad aplink yra didelė lietuvių bendruomenė. Vos prireikus auklės, mums ją rekomendavo bendradarbė. Mūsų auklė į JK atvyko pas savo dukrą rūpintis jos mažamečiu sūnumi. Bet net ir prižiūrėdama mažą vaiką ji randa laiko pagelbėti ir mums, ir kitoms šeimoms“, – džiaugėsi dirbanti mama.
Patirties turinčios auklės su vaikais keliauja į lauką žaisti, moko juos lietuvių kalbos ir visapusiškai ugdo. Pixabay nuotr. Patirties turinčios auklės su vaikais keliauja į lauką žaisti, moko juos lietuvių kalbos ir visapusiškai ugdo. Pixabay nuotr.
Paieškos ir barjerai
 
Ieškodami auklės tėvai galvoja ne tik apie tai, kokią algą galės mokėti už vaikų priežiūrą ar kokia kalba turi kalbėti svarbiausia jų pagalbininkė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad auklė būtų ne naujokė ir turėtų patirties.
 
Pasak auklesuzsienyje.lt direktorės G. Wolfs, dažnai šeimos pageidauja vyresnių auklių, nes jos būna sukaupusios nemažai gyvenimiškos patirties ir labai dažnai užauginusios ne vieną vaiką.
Tokios nuostatos laikėsi auklės paieškas pradėdama vieną vaiką auginanti Agnė.
 
„Kaip ir daugeliui tėvų, taip ir mums buvo labai svarbu, kad auklė turėtų nemažai vaikų ugdymo patirties. Daug mažiau kėlėme reikalavimų dėl išsilavinimo. Mūsų pagrindiniai kriterijai buvo du: išsilavinimas ir patirtis. Taip pat mums buvo svarbu pabendrauti su moterimi, pažinti ją geriau kaip asmenybę ir tuomet nuspręsti, ar ji pritaps mūsų šeimoje“, – pasakojo moteris.
 
Ji taip pat pridūrė, kad jau pradėjus intensyvias auklės paieškas ir susitikimus su jomis reikėjo nugalėti ir tam tikrus psichologinius barjerus.
 
„Įsileisti svetimą žmogų į šeimą ir patikėti jam prižiūrėti savo pirmagimį tikrai nėra lengva“, – savo nuogąstavimais dalijosi jauna mama.
 
Iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę vykstančioms auklėms siūlomos panašios darbo sąlygos, kaip ir jau gyvenančioms šalyje. Moterys gyvena šeimos namuose atskirame kambaryje, joms priklauso nemokamas maitinimas ir, žinoma, laiku mokamas atlyginimas. Dauguma darbdavių apmoka ir kelionės išlaidas.
 
„Mes savo auklę įdarbinome legaliai, mokėjome už ją mokesčius, sutvarkėme dokumentus, – pasakojo Agnė. – Gal todėl buvo daug norinčių pas mus dirbti“, – svarstė jauna moteris.
 
Kad pastaroji priežastis yra labai svarbi, pritarė ir pašnekovė Jolanta, dvejus metus dirbusi aukle lietuvių šeimoje Bristolyje. „Kai pirmą kartą atvykau į Angliją, nežinojau apie vietinius įstatymus, kalbos nelabai mokėjau ir dirbau nelegaliai. Šeima buvo gera, darbas tenkino, bet ligos ar nelaimės atveju būtų tekę suktis pačiai“, – sakė ji.
 
Anot auklių paieška užsiimančios G. Wolfs, užsienyje darbo ieškančios auklės neturėtų pasikliauti darbdaviais, bet ir pačios domėtis, kokie įstatymai galioja šalyje, kurioje planuoja dirbti ir ko gali ir turi reikalauti iš darbdavių. „Pirmiausia ir svarbiausia – darbas turi būti legalus. Taip pat pravartu žinoti, kokius mokesčius auklės turi susimokėti pačios, o kokius moka ją samdanti šeima“, – akcentavo G. Wolfs.
 
Štai mūsų kalbinta auklė Jolanta prisipažino, kad važiuoti dirbti aukle į JK apsisprendė staiga, tad susipažinti su įstatymais tiesiog neturėjo laiko. Tik po gero pusmečio, apsipratusi ir „apšilusi kojas“ svečioje šalyje, moteris susirado kitą lietuvių šeimą, kuri ją įdarbino legaliai.
Gerą auklę surasti nėra taip lengva. Flickr nuotr. Gerą auklę surasti nėra taip lengva. Flickr nuotr.
Reikalavimai darbdaviui ir darbuotojui
 
Prieš pradėdamos darbą naujoje šeimoje auklės pageidauja susitarti dėl tikslių darbo valandų ir darbo reikalavimų, mokamo atlyginimo grafiko. Reikia pabrėžti, kad tai svarbu ne tik auklei, bet ir ją samdantiems žmonėms.
 
„Tiesos“ žurnalistės kalbinta auklė Jolanta teigė, kad prieš pradedant darbą ir gyvenimą kartu būtina aptarti, kokios yra auklės pareigos, kokius darbus ji turės atlikti. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad gyvenant su šeima ribos išsitrina. Ilgainiui niekas negalvoja, kad auklė – tai tiesiog darbuotoja, o šeima – darbdavys. Žmonės kartu gyvena, bendrauja, todėl atrodo normalu, kad auklės yra paprašoma padėti ir po darbo valandų. Padėti nesunku ir kartais tikrai reikia, bet svarbu, kad tai netaptų įpročiu, nes juk auklei irgi reikia pailsėti, atsipūsti. Ji turi savo poreikių, tad per daug darbų užkrauti nėra nei normalu, nei sveikintina. Iš auklės pusės taip pat neturėtų trūkti geranoriškumo, bet labai nuolaidžiauti tikrai nereiktų“, – sakė moteris.
 
Agnę, ieškančią auklės pirmagimei, labiausiai nustebino darbo ieškančių moterų gausa. „Tikrai nesitikėjau, kad bus tiek daug norinčių dirbti. Buvo net moterų, kurios ,,tiesiai“ sakė, kad darbas užsienyje joms būtų išsigelbėjimas nuo sunkaus gyvenimo Lietuvoje. Buvo ir tokių, kurios norėjo atvykdamos dirbti atsivežti ir savo vaikus.“
 
Jaunai mamai nebuvo lengva išsirinkti auklę iš daugybės norinčiųjų, trūko patikimų žinių apie būsimas darbuotojas, norėjosi rekomendacijų. Todėl visiems tėveliams, galvojantiems apie namuose apgyvendinamą auklę, Agnė patarė visų pirma susirinkti kuo daugiau informacijos, pasikalbėti su
buvusiais auklės darbdaviais, kad galėtum susidaryti kuo tikslesnį jos portretą.
 
Londone gyvenanti rinkodaros specialistė G. Wolfs taip pat susidūrė su panašia problema. Jos draugės dažnai minėdavo, kad sunku greitai susirasti lietuvę auklę užsienyje, todėl moteris ir įkūrė interneto svetainę auklesužsienyje.lt, kurios tikslas – suburti bendruomenę internetinėje erdvėje, kur tėveliams ir auklėms, gyvenantiems skirtingose šalyse, būtų lengviau surasti vieniems kitus.
 
„Šiais laikais žmonės užsiėmę ir labiausiai vertina patogumą bei greitį. Niekas nenori gaišti laiko ir skaityti daugybės skelbimų, skambinti nurodytais numeriais. Žmonės nori rasti visą informaciją vienoje vietoje, pamatyti potencialių auklių nuotraukas, perskaityti jų rekomendacijas ir tik tada susisiekti su jomis“, – teigė Gintarė.
 
Visos kalbintos pašnekovės sutinka, jog auklės darbas lietuvių šeimoje – gera gyvenimo Jungtinėje Karalystėje pradžia. Pasak Jolantos, ji į Bristolį išvyko nemokėdama kalbos ir neturėdama pažinčių, ir būtent auklės darbas jai padėjo apsiprasti svečioje šalyje, susitvarkyti dokumentus, pramokti kalbą ir pradėti naują gyvenimą.
 
Moteriai tai buvo saugi ir užtikrinta pradžia Jungtinėje Karalystėje. Jai antrina ir Gintarė Wolfs: „Auklės darbas – tikrai geras startas gyvenimui užsienyje. Tai puiki galimybė įsitvirtinti svečioje šalyje net ir nemokant kalbos. Tą liudija ir mums atsiųstos auklių žinutės, kuriose jos dėkoja, kad su mūsų pagalba išsipildė jų svajonės.“
  

Žymos: Darbas Anglijoje, Auklės

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Parke sėdi du pensininkai.
– Kas naujo? – klausia vienas.
– Nieko, nebent tai, kad sėdim ant šviežiai dažyto suoliuko, – atsako kitas.