Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-05-11

„Brexit“ JK lietuvius verčia ieškotis naujų namų

  
„Brexit“ JK lietuvius verčia ieškotis naujų namų
© pixabay nuotr.
Per pastaruosius metus padaugėjo svetur nekilnojamąjį turtą įsigyjenčių ir pilietybės netekusių liet
Šiokias tokias tendencijas galima įžvelgti: padidėjo ne tik pilietybės netekusiųjų, bet ir paklausimus girdime vis dažniau

Iš karto po „Brexit“ nulėmusio referendumo Jungtinės Karalystės (JK) lietuviai nedrąsiai užsiminė, kad šis Europą supurtęs politinis įvykis tik dar labiau atitolins juos nuo Lietuvos. Praėjus dešimčiai mėnesių, jau akivaizdu, kad žodis išties tapo kūnu – tautiečiai atsisako Lietuvos pilietybės, o naujų namų žvalgosi ne gimtojoje šalyje.

„Ką nors sugalvosime – jei reikės, išvažiuosime. Bet kur, tik ne į Lietuvą“, – taip kalbėjo ne vienas JK lietuvis praėjusių metų birželio pabaigoje, kai visas pasaulis dar ūžė nuo netikėtos žinios apie „Brexit“.
Šiandien tai jau nebėra vien kalbos. Oficiali statistika rodo, kad daugėja lietuvių, pilietybės netenkančių dėl to, kad pasirinko britiškus pasus.
 
Planai apie migraciją į kitas šalis, kaip paaiškėjo, irgi nebuvo iš piršto laužti: vis daugiau tautiečių savo santaupas investuoja dar neatrastose rinkose.
 
Tuo metu Lietuvos valdžios sluoksniuose eilinį kartą konstatuojama problema, bet ne jos sprendimo būdai. Pripažįstama ir tai, kad į „Brexit“ sureaguota per vėlai.
 
Tendencijos jau aiškios
 
Jeigu lietuvis įgyja kitos šalies pilietybę, tą pačią akimirką praranda visas savo, kaip Lietuvos piliečio, teises ir pareigas, pilietybė jam panaikinama vidaus reikalų ministro įsakymu. Tokiu pagrindu 2015 metais Lietuvos pilietybės neteko 58 asmenys, pasirinkę Jungtinės Karalystės pasą, o 2016-aisiais – jau 102.
 
„Rezultatus skaičiuojame metų pabaigoje, todėl sunku pasakyti, kiek žmonių dėl šios priežasties Lietuvos pilietybės neteks 2017-aisiais, – aiškino „Tiesai“ Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vedėja Jovita Kuzmickienė. – Tačiau šiokias tokias tendencijas galima įžvelgti: padidėjo ne tik pilietybės netekusiųjų, bet ir paklausimus girdime vis dažniau. Žmonės domisi, kas atsitiks priėmus kitos šalies pilietybę, domisi procedūromis.“
„Yra ir dar viena kategorija žmonių – tai laukiantieji, kol galutinai baigsis pastaruoju metu atgimusios diskusijos apie dvigubą pilietybę“, – pridūrė specialistė.
 
Kitos šalies pilietybę įgijęs lietuvis privalo per 2 mėnesius apie tai pranešti. To nepadariusiesiems gresia iki 1 448 eurų bauda.
 
Pasak departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, nuslėpti nuo Lietuvos pilietybės pakeitimą kurį laiką faktiškai įmanoma, tačiau valstybė turi užtektinai įrankių tai išsiaiškinti.
 
„Dažniausiai mus informuoja tos valstybės, kurios pilietybė priimta, atitinkamos įstaigos – tokia ten tvarka. Kartais, kaip čiuožėjos ant ledo Isabellos Tobias atveju, tai paaiškėja su visuomenės bei žiniasklaidos pagalba. Tokį dalyką nuslėpti sunku, pilietybės pakeitimo faktas gali paaiškėti pačiais netikėčiausiais būdais, būna, kad net kaimynai įskundžia. Todėl geriau nebandyti gudrauti ir elgtis taip, kaip numato nustatyta tvarka“, – įspėja departamento vadovė.
Per praėjusius metus beveik dvigubai daugiau tautiečių lietuviškus pasus iškeitė į britiškuosius. Valdo Pryšmanto nuotr. Per praėjusius metus beveik dvigubai daugiau tautiečių lietuviškus pasus iškeitė į britiškuosius. Valdo Pryšmanto nuotr.
Praradome metus
 
Šių metų pradžioje paaiškėjus, kad emigracijos iš Lietuvos mastai per pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo, aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose vėl itin garsiai imta kalbėti apie demografinę problemą.
 
Pristatyta valdančiųjų strategija, kaip sugrąžinti išvykusiuosius iš Lietuvos, atgijo diskusijos apie dvigubą pilietybę. Šiame kontekste iš bendro srauto JK lietuviai išskirti ne tik dėl to, kad tai yra viena iš pagrindinių emigracijos krypčių, bet ir dėl „Brexit“.
 
„Mūsų žinomų tyrimų duomenimis, tik 7 procentai į Jungtinę Karalystę emigravusių lietuvių galvoja apie sugrįžimą, o 21 procentas po „Brexit“ galvoja apie šalies pakeitimą, tačiau tarp galimų krypčių Lietuvos nėra, – sako Lietuvos Seimo narė, Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė. – Reikėjo nedelsiant po „Brexit“ apie tai galvoti, o dabar... Praradome metus, netekome dar daugiau žmonių.“
 
Pasak parlamentarės, jeigu ir toliau taip viskas klostysis, bus tik blogiau.
 
„Reikia galvoti apie tai, kaip jiems kurti sąlygas čia, Lietuvoje, kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – pabrėžia G. Burokienė.
 
Jos manymu, per artimiausius metus pusantrų bus galutinai apsispręsta ir dėl pilietybės reikalų.
„Kažkoks sprendimas turėtų būti – ar tai bus dviguba pilietybė, ar Europos kortelė. Beveik neabejoju, kad gali įvyti referendumas dėl Konstitucijos pataisų. Tikimės, kad šiuo klausimu sulauksime aktyvaus Lietuvos diasporos dalyvavimo. Tai galiausiai leistų pasiekti elektroninis balsavimas“, – savo nuomonę dėstė „Tiesos“ pašnekovė.
 
Na, o kol valdžios atstovai kalba, JK gyvenantys lietuviai vis aktyviau bando susirasti namus svetur, ne Lietuvoje.
Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigia, kad į „Brexit“ Lietuvos valdžiai reikėjo reaguoti nedelsiant. lrs.lt nuotr. Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigia, kad į „Brexit“ Lietuvos valdžiai reikėjo reaguoti nedelsiant. lrs.lt nuotr.
„Brexit“ veda į kitus kraštus
 
Ne visi lietuviai užsienyje uždirbtus pinigus skuba sugrąžinti į gimtinę. Didelė dalis jų nusėda kitose šalyse – pavyzdžiui, Ispanijoje. Ši Pietų Europos valstybė vilioja ne tik palankiais orais, bet ir santykinai nebrangiu nekilnojamuoju turtu. Tas ne tik suteikia galimybę apsistoti saulėtoje šalyje per atostogas, bet ir yra puiki investicija, mat namus nesunku išnuomoti ar bet kada parduoti.
 
Po „Brexit“ Ispanijoje būsto vis dažniau ėmė dairytis ir JK lietuviai. Šią versiją „Tiesai“ patvirtino Viduržemio jūros pakrantėje, Guardamar del Sagura miestelyje, įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros „Naranja Spain“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Mayorov.
 
Kurortinis miestelis savo pajūrio juosta bei pušynais primena Neringą ar Palangą, ir kartais dėl to vadinamas mažąja Lietuva. Tačiau lietuviai čia būsto dairosi ne dėl šios priežasties, sako G. Mayorov.
Visas emigracijos pakopas nuo darbo žemės ūkyje iki nuosavo verslo perėjusi lietuvė nekilnojamuoju turtu verčiasi jau 11 metų ir yra puikiai susipažinusi su šio sektoriaus ypatybėmis tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje. G. Mayorov teigimu, pastaruoju metu juntamas padidėjęs susidomėjimas būstais Alikantės provincijoje.
 
„Daugiausia lietuvių nekilnojamąjį turtą čia įsigyja kaip investiciją, – pasakojo NT specialistė. – Kita dalis perka namus, kuriuose apsistoja sezoniškai. Yra tokių, kurie atvyksta čia nuolat gyventi arba galvoja apie gyvenimą ateityje.“
 
Lietuviai sudaro daugiau nei pusę visų „Naranja Spain“ klientų. Be jų, nekilnojamuoju turtu Ispanijoje dar aktyviai domisi britai, norvegai, rusai ir patys ispanai.
 
„Daugiausia lietuvių nori atokaus namelio ant jūros kranto – taip jie įsivaizduoja idilę, tačiau tenka juos perkalbėti ir įtikinti, kad geriau turėti butą ar apartamentus ten, kur žmonių judėjimas intensyvesnis, arčiau visuomeniniai objektai, parduotuvės, – aiškino G. Mayorov. – Tokiu atveju žmonės įgyja ne tik puikų būstą, kuriame galės ne tik praleisti atostogas, bet ir be jokio vargo išnuomoti ar parduoti.“
 
„Džiaugiuosi darbu su lietuviais, tai labai patikimi klientai ir malonūs žmonės“, – tautiečius apibūdino Ispanijoje jau 18 metų gyvenanti moteris.
 
Pasak G. Mayorov, lietuvius dominančio būsto kaina prasideda nuo 50 tūkst. eurų. Dalis pirkėjų tokią sumą išgali susimokėti iš karto. Kitiems prireikia kredito, kuris suteikiamas čia pat, Ispanijoje, pagal šioje valstybėje galiojančią tvarką – finansuojama iki 70 proc. kainos.
Betarpiškai su klientais bendraujanti Giedrė Mayorov sakė, kad prieš investuodami viską įvertinę lietuviai renkasi kitas šalis, o ne Lietuvą. „Naranja Spain“ nuotr. Betarpiškai su klientais bendraujanti Giedrė Mayorov sakė, kad prieš investuodami viską įvertinę lietuviai renkasi kitas šalis, o ne Lietuvą. „Naranja Spain“ nuotr.
Lietuva ar Ispanija?
 
Betarpiškai su pirkėjais bendraujanti G. Mayorov pastebėjo, kad lietuvių apsisprendimą investuoti čia lemia iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
 
Neretai tautiečiai susiduria su dilema – Lietuva ar Ispanija, – ir pastarasis variantas pasirenkamas vis dažniau.
 
„Tokia tendencija matyti gana aiškiai. Žmonės kalba, kad perspektyvų Lietuvoje nemato, ir mieliau pinigus išleidžia kitose Europos šalyse. Man dėl to labai gaila – Lietuva man yra brangi. Kita vertus, lyginant su Lietuva, bent jau šiuo metu Ispanijoje kur kas palankesnės sąlygos investuoti į nekilnojamąjį turtą. Palankūs orai ir ilgesnis sezonas didina galimybes ilgiau būstą nuomoti, be to, kainos čia žemesnės: už sumą, išleistą apartamentams prie pat jūros Ispanijoje, tikrai nenupirksite buto Palangos pajūryje – nebent šiek tiek toliau nuo jo“, – vardijo skirtumus NT rinkos žinovė.
 
Jos teigimu, Guardamar del Saguroje nekilnojamojo turto kainos 20–30 proc. žemesnės nei Palangoje. Ispanai, G. Mayorov manymu, gali pasiūlyti ir aukštesnės kokybės paslaugas bei maistą.
 
„Dėl to, deja, Lietuva konkuruoti negali, tad artimiausiu metu gali išlikti panašios tendencijos: emigravę lietuviai ieškos būsto užsienio valstybėse“, – prognozuoja specialistė.
 
Ji džiaugiasi, kad iš prigimties gana sėslūs lietuviai plečia akiratį ir ryžtasi išbandyti gyvenimą kitose vietose, o Ispanija – tam tinkama šalis.
 
„Nekilnojamasis turtas neįpareigoja čia likti visam gyvenimui. Nepatinka – parduodi ir išvažiuoji. Tai dar vienas Ispanijos pranašumas: būstą parduoti nėra sunku. Dėl to čia labai intensyviai vyksta natūrali gyventojų kaita, vieni atvyksta, kiti išvyksta, perka, parduoda. Čia jau yra susiformavusi lietuvių bendruomenė, tačiau jos nariai – senbuviai, o naujakuriai dar tik apsižiūri. O kiti gal čia atvažiavo nuo tautiečių pailsėti“, – juokavo G. Mayorov.
Jungtinės Karalystės lietuviai vis dažniau investuoja į NT Ispanijoje, nemažai mūsiškių tolesnę ateitį sieja su šia šalimi. „Naranja Spain“ nuotr. Jungtinės Karalystės lietuviai vis dažniau investuoja į NT Ispanijoje, nemažai mūsiškių tolesnę ateitį sieja su šia šalimi. „Naranja Spain“ nuotr.
 
  

Žymos: Dviguba pilietybė, Anglijos pilietybė, Valdas Pryšmantas, brexit, Lietuvos pilietybė, namas ispanijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Čiukčiui sugedo laikrodis. Nunešė jį pas laikrodžių meistrą, taip pat čiukčį. Mechanikas, išardęs laikrodį, pamatė, kad tarp mechanizmo dantračių įstrigęs negyvas tarakonas, ir liūdnai sako:


– Neveiks.


– Kodėl?


– Mašinistas numirė.