Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Loreta Juodagalvytė   |   2016-11-17

„Brexit“ sukelta panika lietuvių nebaugina

  
„Brexit“ sukelta panika lietuvių nebaugina Emigrantai išlieka optimistiškai nusiteikę ir grįžti gyventi į Lietuvą nesiruošia.
Sauguma lietuvių turi finansinių įsipareigojimų Lietuvoje arba finansiškai prisideda prie tėvynėje likusių artimųjų gerovės.

Didžioji dauguma lietuvių, išvykstančių iš Lietuvos, kaip tokio sprendimo priežastį nurodo finansinius ir ekonominius sunkumus. Atvykę į Jungtinę Karalystę jie ne tik patys „prasigyvena“, bet ir siunčia pinigų Lietuvoje likusiems artimiesiems. Tačiau birželio mėnesį vykusio referendumo metu Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, svaro vertė JAV dolerio atžvilgiu ėmė itin sparčiai kristi ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 30 metų.

Toks valiutos nuosmukis sutirpdė Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių santaupas. „Tiesa“ nusprendė pasidomėti, kaip svaro kurso svyravimas pakeitė lietuvių finansinius įpročius.
Po birželio 23-iąją vykusio referendumo, kurio metu Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai nusprendė, jog šalis turi pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), Jungtinės Karalystės valiutos – svaro sterlingų – vertė nukrito apie 10 proc. Tai reiškia, jog žmonių santaupos sumažėjo dešimčia procentų.
 
Keliaujantys žmonės patyrė šoką pamatę, jog Londono Stanstedo ir Lutono oro uostų valiutų keityklose už vieną svarą galima gauti vos vieną eurą. Šiek tiek atsigaunančiam svarui spalio mėnesį buvo suduotas dar vienas stiprus smūgis, kai Jungtinės Karalystės Premjerė Theresa May atskleidė derybų su Europos Sąjunga datą. Po tokios žinios svaras sugebėjo dar labiau sumenkti ir nusirito į 30 metų nematytas žemumas.
 
Tiesa, situaciją pataisė JAV Prezidento rinkimai, kur pergalę šventė respublikonų deleguotas Donaldas Trumpas. Paskelbus rinkimų rezultatus JAV doleris smuko, o svaro kursas šios valiutos atžvilgiu pakilo. Tačiau kiek laiko svarui prireiks atsitiesti, ekspertai vis dar spėlioja.
 
Dirbti, užsidirbti ir prasigyventi į Jungtinę Karalystę išvykusius lietuvius tokios naujienos privertė sunerimti, mat dauguma iš jų turi finansinių įsipareigojimų Lietuvoje arba finansiškai prisideda prie tėvynėje likusių artimųjų gerovės. Tad kaip gi nuvertėjęs svaras pakeitė lietuvių finansinius įpročius?
Prarasti pasitikėjimą svaru dar per anksti. Prarasti pasitikėjimą svaru dar per anksti.
Kaip siųsti pinigus namo?
 
Jeigu neskubu, lietuviai grynuosius pinigus į tėvynę vežasi su savimi. Tai jiems padeda išvengti siuntimo mokesčių. O vyresnio amžiaus žmonėms, ne itin suprantantiems, kaip vyksta finansinės operacijos, ar nemokantiems anglų kalbos, toks pinigų gabenimo būdas yra paprasčiausias ir prieinamiausias. Šį pinigų siuntimo į Lietuvą būdą renkasi ir tie žmonės, kurie gimtinėje likusius artimuosius remia nereguliariai.
 
Slaugytoja Mančesterio rajone dirbančios 27 metų lietuvaitės Dovilės Petronytės Lietuvoje gyvenantiems tėvams nuolatinės finansinės paramos nereikia, tačiau mergina stengiasi kartkartėmis palepinti savo gimdytojus: „Mano tėvai patys dirba ir užsidirba, todėl aš reguliariai į Lietuvą pinigų nesiunčiu. Grįžusi namo atostogų aš stengiuosi tėvus palepinti, nupirkti kokį nors jiems reikalingą daiktą ar kaip nors kitaip nustebinti, todėl pinigų nesiunčiu. Jeigu nutiktų kokia nors nelaimė, pasiklausinėčiau draugų lietuvių, koks siuntimo būdas yra efektyviausias.“ Paklausta, ar nukritęs svaro kursas paveikė jos finansinius planus, mergina negalėjo atsakyti: „Kol kas nejaučiu didelio skirtumo, bet po referendumo dar nebuvau išvykusi iš šalies. Į Lietuvą skrisiu Kalėdoms, turbūt tada ir pajusiu skirtumą.“
Pinigų siuntimas per bankus
 
Dar vienas būdas siųsti pinigus – naudojantis elektronine bankininkyste. Kiekvienas, turintis banko kortelę, gali prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir atlikti vietinius ar tarptautinius finansinius pervedimus ir mokėjimus.
 
Tokios operacijos kainuoja, priklausomai nuo šalies, į kurią siunčiami pinigai, ir nuo pinigų sumos. Pvz., HSBC bankas už tarptautinį pervedimą internete pareikalaus 4 svarų mokesčio, o jeigu tokią operaciją atliksite atėję į banko skyrių, jūsų paprašys sumokėti 9 svarus.
 
Iš Jungtinės Karalystės atsiųstiems svarams Lietuvos bankai taikys lėšų įskaitymo mokestį; priklausomai nuo banko, jis gali būti nuo 1 iki 5 eurų.
 
Pinigų siuntimo platformos
 
Bene populiariausias pinigų siuntimo būdas yra naudotis pinigų siuntimo platformomis. Viena tokių yra „TransferWise“, per kurią nusiųsti pinigus į Lietuvą kainuoja 2 svarus. Tokias pat paslaugas teikiančioje kompanijoje „Paysera“ pinigų siuntimas kainuotų 0,30 svaro sterlingo. Pagrindinis tokių platformų privalumas yra tai, kad jos nenustato pinigų siuntimo limito, mokestis už paslaugas yra stabilus ir nėra bankų taikomo valiutos keitimo tarifų, kurie dažnai būna mažiau palankūs klientams.
 
Tokį pinigų siuntimo būdą naudoja savo automobilių remonto dirbtuves turintis 38 metų lietuvis Darius K. Pasak vyro, jis kiekvieną mėnesį reguliariai siunčia pinigų savo tėvams, nes jaučia savo, kaip vienintelio sūnaus, pareigą prisidėti prie garbaus amžiaus tėvų gerovės: „Anksčiau pinigus siųsdavau per bankus, per paštą, per žmones, bet, mano nuomone, geriausias būdas siųsti pinigus yra naudojantis specialiomis platformomis. Tai yra greičiausias, pigiausias ir patogiausias būdas. Esu atsisiuntęs programėlę į išmanųjį telefoną, todėl bet kada galiu kontroliuoti savo finansines operacijas.“
Lietuviai pinigus namo siunčia naudodamiesi tam skirtomis platformomis. Lietuviai pinigus namo siunčia naudodamiesi tam skirtomis platformomis.
Ką daryti su nuvertėjusiu svaru?
 
Smarkiai nuvertėjus svarui, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai skundėsi, kad prarado dalį savo santaupų. Tačiau ar tikrai? Pasak Ingos Tautrimienės, prieš savaitę grįžusios iš kasmetinių atostogų Lietuvoje, gyvenant Anglijoje valiutų kurso svyravimai žmonių ypatingai neveikia.
 
„Nei kainos ypatingai pakilo, nei čia žmonės panikuoja“, – sakė ji. Pasak Londone gyvenančios moters, kad svaro kursas nukritęs, pajunti tik išvažiavęs iš JK, kai svarus reikia keistis į eurus. Ji palygino, kad anksčiau nuvykusi į Lietuvą už 1 tūkst. eurų ji gaudavo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų, o šį rudenį už tiek pat svarų tegavo 1115 eurų. Tokie pokyčiai finansų rinkoje moters, be abejo, nedžiugina.
 
„Nesmagu, žinoma, kad dėl politinių dalykų mes, paprasti dirbantys žmonės, prarandame savo sunkiai uždirbtus pinigus. Bet tikiuosi, kad viskas greitai susitvarkys“, – vylėsi „Tiesos“ pašnekovė. Moteris išlieka optimistė ir paklausta, kokie jos ateities planai. I. Tautrimienė tikino neplanuojanti didelių permainų, gyvens kaip gyvenusi, dirbs ir dar labiau taupys pinigus, kad grįžus atostogų į Lietuvą galėtų jas praleisti taip, kaip širdis geidžia.
Valiutų kursų svyravimai lietuvių apsipirkimo įpročių nepakeitė. Valiutų kursų svyravimai lietuvių apsipirkimo įpročių nepakeitė.
Nuvertėjęs svaras nebaugina ir kitų „Tiesos“ pašnekovų. Minėtasis Darius K. mano, jog toks svaro kurso kritimas yra laikinas. Pasak jo, dabar sunkus laikas visai Jungtinės Karalystės politikai ir ekonomikai, bet vyras tikisi, jog tai ilgai nesitęs ir svaras netrukus susigrąžins buvusias pozicijas finansų rinkose: „Anglija yra ekonomiškai stipri šalis, ir manau, kad tik laiko klausimas, kada svaro kursas vėl pakils, todėl jokių finansinių pokyčių savo versle tikrai neplanuoju. Žinau, kad kai kurie žmonės kaip tik suskubo įsigyti nuvertėjusių svarų, bet aš nesu finansininkas, tik optimistas, ir tikiu, kad netrukus viskas bus kaip buvę.“
 
Kiek pesimistiškesnė dėl ateities buvo D. Petronytė. Pasak jaunos moters, ji savo ateitį mato Lietuvoje, o į Jungtinę Karalystę atvyko tik užsidirbti, todėl dabartinės finansinė ir politinė situacija jai kelia nerimą. „Dabar daug įvairiausios informacijos. Vieni sako viena, kiti galvoja priešingai. Tačiau dauguma ekspertų prognozuoja, jog ateinantys metai Anglijai bus itin sunkūs. Todėl jei tos prognozės išsipildys, čia gyvenantiems lietuviams sąlygos tikrai nebus idealios“, – svarstė ji. Mergina taip pat teigė pastebėjusi, jog parduotuvėse kainos vis didėja, todėl ji stengiasi dar labiau pataupyti ir neišlaidauti nereikalingiems pirkiniams, kad galėtų bet kada grįžti į tėvynę ir pradėti naują gyvenimą.
 
Pasak Londone dirbančio lietuvio vairuotojo, kuris panoro likti neįvardytas, atlikti finansines operacijas, tikintis naudos, jau per vėlu, o prarasti tikėjimą svaru – dar per anksti. Todėl lietuviai gyvena kaip gyvenę, gal tik kiek labiau taupo prieš ar po kelionių į Lietuvą.
 
 
  

Žymos: Emigrantai, brexit, Loreta Juodagalvytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Grįžta vyras iš žvejybos tuščiomis, nedrąsiai stovi prie slenksčio ir klausia:
– Katinas namie?
Žmona atsako:
– Eik drąsiai, aš jam kilkių nupirkau!