Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2019-03-12

D. Bilevičiūtė: skleidžiant patriotines idėjas, reikia kompromisų

  
D. Bilevičiūtė: skleidžiant patriotines idėjas, reikia kompromisų
© Asmeninio albumo nuotr.

Tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) gyvenanti dainininkė Daina Bilevičiūtė aktyviai tęsia muzikinę veiklą ir puoselėja tvirtus, patriotiškus jausmus. Į kitą šalį ieškoti laimės išvykusi vokalo pedagogė džiaugiasi įsitraukusi į stiprią lietuvių bendruomenę, tačiau pripažįsta – noras emigrantų vaikus išmokyti dainuoti lietuviškai tampa nemenku iššūkiu.

Stengiasi nepasiduoti pilkai masei
Netrukus 55-ąjį gimtadienį švęsianti žinoma moteris dalijasi patirtimi, su kokias išbandymais teko susidurti svečioje šalyje pradėjus naują gyvenimo etapą. „Didžioji dalis išvykusių tautiečių per trumpą laiką praranda lietuviškumą. Emigrantai stačia galva neria į greitą gyvenimo ritmą ir neketina dairytis atgal. Stengiuosi nepasiduoti pilkai masei, kuri apleido patriotines vertybes. Nepailstu ieškoti jaunųjų Lietuvos muzikos talentų ir noriai su jais dirbu“, – atvirauja Daina. Viename Škotijos miestų šiuo metu įsikūrusi dainininkė pastebi, kad čia gyvenantys lietuviai susibūrę į bendruomenes, kuriose išryškėja visos emigracijos spalvos. „Tautiečiai pasidaliję į dvi stovyklas. Susikūrė keletas stiprių bendruomenių, kurios aktyviai vykdo tautinę veiklą, organizuoja įvairius renginius, kartu pramogauja ir artimai bendrauja. Ačiū likimui, kad priklausau vienai tokių grupių. Mane supa nacionalinio vaišingumo ir nuoširdumo nestokojantys lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė“, – pastebėjimais dalijasi moteris.
 
„Deja, kai kuriose bendruomenėse pasireiškia aštrus lietuviškas charakteris, kuris suardo bet kokius draugiškus tarpusavio santykius. Tuomet lietuvis vengia gatvėje sutikti kitą tautietį. Imasi vadovautis taisykle, kad už gimtinės ribų – lietuvis lietuviui ne brolis“, – apie ją skaudinančius emigrantų tarpusavio santykius prasitaria Daina.
 
Lietuviškai – jau tik su akcentu
 
JK užaugus naujai lietuviukų kartai pasigirsta nuomonių, kad jai lietuvių kalba tapo visiškai nereikalinga. Šį nuogąstavimą iš dalies patvirtina prastėjančios jaunimo lietuvių kalbos žinios ir apskritai gebėjimas lietuviškai reikšti mintis. D. Bilevičiūtė pritaria šiems pesimistiniams teiginiams, tačiau bando rasti tam pateisinimą, ieško reiškinio priežasčių.
 
„Emigrantų vaikai įprato prie laisvo mokymosi įstaigų grafiko ir tokio gyvenimo būdo. Jie paprasčiausiai nustojo vertinti tautinį išskirtinumą. Lietuva jiems – kaimas, o šios šalies kalba – nenaudinga prievolė“, – svarsto ji. Natūralu, kad tų, kurie šiame amžiuje iš gimtinės išvyko būdami maži arba jau gimė JK, lietuvių kalbos įgūdžiai skiriasi nuo likusių gyventi Lietuvoje. Žinomą moterį stebina, kad gebėjimų skalė pastaruoju metu krypsta tik į neigiamą pusę.
 
„Lietuvių vaikas puikiai moka dvi kalbas – lietuvių ir anglų. O dažnas emigrantų vaikas, deja, moka tik anglų kalbą: lietuviškai jis arba nešneka, arba kalbą vartoja su ausį rėžiančiu akcentu, netaisyklingai“, – liūdną tendenciją pastebi Daina. Pasak D. Bilevičiūtės, lietuvių kalba jaunųjų emigrantų gyvenime šiuo metu atsiduria antrame plane. Ji baiminasi, kad laikui bėgant ši emigrantų karta nuo Lietuvos gali nutolti negrįžtamai, ir trispalvės nei per Vasario 16-ąją, nei per Kovo 11-ąją jų jau nebesuburs. „Nors tėveliai atžalas leidžia į lietuviškas mokyklėles, neigiama anglų kalbos įtaka jauno lietuvaičio iškalbai tapo tiesiog neišvengiama. Kitų tautybių vaikai, kurie taip pat yra atvykėliai, drąsiai vartoja savo gimtąją kalbą. O mūsų, lietuvių, vaikai net tarpusavyje ėmė bendrauti angliškai“, – baisisi dainininkė.
Rengs stovyklą emigrantų vaikams
 
Žinoma dainininkė tikina, kad, siekiant tarp jaunimo skleisti patriotines idėjas, svarbu ieškoti kompromisų. „Tai nėra paprasta, tačiau kiekvienoje situacijoje stengiuosi įžvelgti ką nors gero. Pavyzdžiui, pavasarį kartu su čia gyvenančių lietuvių vaikais dalyvaujame Londone vykstančiame projekte, kuriame jaunimas gali atskleisti įvairius talentus ir pasirodyti scenoje. Nors konkursas yra vykdomas ne Lietuvoje, projekto organizatoriai skatina dalyvius kūrinius atlikti gimtąja kalba“, – naujais projektais dalijasi vokalo pedagogė. Sulaukusi ne vieno emigranto nusiskundimo, kad jų iniciatyva į gimtuosius kraštus sugrįžę vaikai ten stokoja naudingos veiklos, D. Bilevičiūtė nusprendė Rokiškyje organizuoti kūrybinę vasaros stovyklą. Drąsi ir savimi pasitikinti moteris spinduliuoja optimizmu ir noriai kalba apie ateities planus.
 
„Šią vasarą nuostabioje Aukštaitijos gamtos apsuptyje įsikūrusiame Rokiškio dvare ketinu suburti lietuvių išeivių vaikus. Į Lietuvą vaikučiai sugrįš iš įvairių pasaulio kampelių: JK, Švedijos, Islandijos, Vokietijos ir net Brazilijos“, – džiaugiasi pašnekovė. Rokiškyje vyksiančios vasaros stovyklos metu jaunimas bus mokomas lietuviškų šokių, dainų ir žaidimų. Emigrantų vaikai taip pat turės galimybę apsilankyti išskirtinėse krašto apylinkėse ir susipažinti su šalies istorija bei kultūra.
 
„Susiduriu su begale panašių situacijų, kai į muzikos pamokas ateina emigrantų atžala ir tiesiai į akis rėžia: nieko nenoriu, niekas man neįdomu. Būtina vaikus skatinti susiburti į bendraminčių būrelius, kūrybinė stovykla Lietuvoje gali tokiu būreliu tapti. Tik tokiu būdu galėsime skleisti savo patriotiškas vertybes“, – pastebi D. Bilevičiūtė.
  

Žymos: Lietuviai, Vaikai, Emigrantai, akcentas, Daina Bilievičiūtė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Einu į parduotuvę, gal tau paimti ko nors skanaus? – klausia žmona.
– Žinoma, paimk, tik atsargiai – gatvėje slidu, grįždama nesudaužyk butelio.