Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2017-02-13

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” metu emigrantai grįžo į Lietuvą

  
Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” metu emigrantai grįžo į Lietuvą Debatai opia tema „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” sulaukė didžiulio dėmesio.
Mes neesame pirmieji, kurie išvažiavo, tačiau neesame ir tie, kuriuos valstybė nori trūks plyš susigrąžinti. Yra daug projektų, tačiau nėra nei vienos institucijos, kuri dirbtų būtent grįžimo klausimu.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osioms metinėms, užsienyje gyvenantys tautiečiai buvo pakviesti dalyvauti debatuose opia ir kartu provokuojama tema „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė“.

„Po Lietuvos Jungtinė Karalystė yra labiausiai lietuvių apgyvendinta šalis, – kalbėjo renginyje dalyvavusi Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje (JK) Asta Skaisgirytė. – Juokaujant galima teigti, kad Londonas – trečiasis didžiausias lietuvių miestas po Vilniaus ir Kauno. Jungtinėje Karalystėje gyvena net 8 procentai Lietuvos – įvairiais skaičiavimais, nuo 170 ir 200 tūkstančių lietuvių emigrantų. Visi jie labai glaudžiai susiję su Lietuva. Tai – tikri žmonės su savo likimais, mąstymu ir požiūriu į gyvenimą.“
Pasak ambasadorės, į JK pasibeldęs „Brexit“ jiems visiems tapo akstinu permąstyti savo gyvenimą ir ateities planus šioje šalyje. O Lietuvai – tai proga bent dalį tautiečių pasikviesti grįžti namo.
 
Ir tikrai: Lietuvos ambasadoje Londone vykęs renginys sulaukė ne tik JK gyvenančių lietuvių dėmesio, bet ir Lietuvos politikų atsako. Salė lūžo nuo susirinkusiųjų, debatus tiesiogiai transliavo naujienų portalas Delfi.lt, o karštoje diskusijoje dalyvavo globaliai Lietuvai atstovaujantys tautiečiai – kartu svarstė, ar dar ne per vėlu susigrąžinti tai, kas jau, atrodo, prarasta.
 
Amžinas klausimas: grįžti ar negrįžti?
 
Debatų, kuriuos moderavo Igoris Vasiliauskas, dalyviai pasiskirstė į dvi priešingų nuomonių stovyklas – „Grįžimas – tai utopija“ bei „Grįžimas – realybė“. Diskusijos tema buvo bene toks pats amžinas klausimas, kaip būti ar nebūti, tačiau abi pusės, kurias skyrė simbolinė pilkų plytų siena, įtikinamai ir tvirtai išsakė savo pozicijas „už“ ir „prieš“.
 
Pozityviąją pusę debatuose gynė iš Lietuvos atvykę LR Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Guoda Burokienė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas bei „Žaboliui ir partneriams“ vadovaujantis Alvydas Žabolis.
 
Vietos diasporai atstovavo JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, JK Lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Laura Hanning-Scarborough, Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas ir tiesiogiai iš JAV interneto ryšiu – LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.
„Utopijos“ stovyklą taip pat palaikė Lietuvos finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas, nors juokais pabrėžė, kad gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje tikrai galėtų atstovauti abiem diskusijos pusėms.
 
 
Pozicija „už“: grįžimas įmanomas
 
Pasak Ž. Pavilionio, kad emigrantus būtina skatinti grįžti į Lietuvą, sutaria visi šiuo metu Seime dirbantys politikai. Jie jau nebesvarsto reemigracijos svarbos, bet ieško būdų ją paversti realybe: Seime vėl keliamas emigrantams ypač svarbus dvigubos pilietybės klausimas, kuriama emigrantų reintegracijos strategija, identifikuota institucijų, kurios emigrantams padėtų grįžti į tėvynę, stoka, informacijos ir paramos trūkumas.
 
„Apsvarstysime net referendumo galimybę“, – dalijo pažadus Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys lietuviai, išrinktas politikas, priklausantis Seimo Migracijos komisijai.
 
Anot parlamentaro, šiuo metu iš Lietuvos išvažiuoja šalies ateitis „kartu išsiveždama ir mūsų ateitį, kurios galime ir nebeturėti.“
 
„Jeigu mes nesusigrąžinsime bent dalies šios ateities, Lietuvos gali tiesiog nebelikti“, – savo nuomonę dėstė Ž. Pavilionis.
 
Kolegai pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Guoda Burokienė. Ji į emigrantus nusprendė kreiptis tiesiogiai ir emocingai.
 
„Aš tikiu, kad Lietuvoje gera gyventi. Aš tikiu, kad jūs ten norite gyventi. Lietuvoje yra ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir regionai, kuriuos jūs atvažiavę prikelsite, nes jūsų ten labai reikia. Tik jūs tą galite padaryti“, – kalbėjo renginio viešnia.
 
Šis pareiškimas opozicijoje sukėlė audringą reakciją. Daugeliui iškilo klausimas, kokius žingsnius Lietuvos valstybė žengia siekdama sukurti palankesnę reemigracijos aplinką. Ir nors nei G. Burokienė, nei Ž. Pavilionis negalėjo pateikti realaus veiksmų plano, politikė patikino, kad Seime „bandoma dėliotis prioritetus“, mąstoma, kaip sėkmingai integruoti emigrantų vaikus, kuriama speciali programa dienos šviesą turėtų išvysti jau vasario pabaigoje.
 
Vasario pabaigoje politikai prižadėjo pristatyti realų planą, kaip valstybė ketina prisišaukti emigrantus namo. Vasario pabaigoje politikai prižadėjo pristatyti realų planą, kaip valstybė ketina prisišaukti emigrantus namo.
 
Į Lietuvą sugrįžti reikia visiems
 
Finansininko Alvydo Žabolio manymu, iš Lietuvos tiesiogiai ar simboliškai išvykę yra daugelis.
„Sugrįžti reikia visiems: ir tiems, kurie Lietuvoje, ir tiems, kurie išvykę, ir tiems, kurie valdžioje, ir tiems, kurie ne. Negalimas tik vieno sugrįžimas. Visų sugrįžimas į Lietuvą nėra utopija, bet realybė“, – įsitikinęs verslininkas.
 
Tam pritarė ir „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Jis mano, kad didesnė už emigrantų sugrįžimą utopija būtų, jei iš Lietuvos niekada niekas neišvažiuotų.
 
„Niekas nėra utopija. Reikia daryti darbus, ir viskas yra įmanoma“, – tiki vyras. Jis prisipažino, kad Lietuva visuomet tikėjo, tačiau tik išvykęs gyventi į užsienį suprato, kokia tėvynė jam brangi.
 
M. Katino teigimu, į Lietuvą jau grįžta daugybė talentingų, verslių, jaunų žmonių. „Investuok Lietuvoje“ gali pasidalyti įkvepiančiomis jų sėkmės istorijomis, kurios dėl Lietuvą ir emigrantus dažnai skiriančių klaidinamų stereotipų kartais pasimeta viešojoje erdvėje.
 
„Į Lietuvą žmonės grįžta, – kalbėjo M. Katinas, – ir tuo pačiu metu išvyksta. Mūsų siekis turėtų būti, kad šis santykis būtų toks pats.“
 
Lietuva, poziciją „už“ gynusio debatų dalyvio teigimu, pastaraisiais metais intensyviai kuria naujas darbo vietas. „Tačiau dauguma jų – didžiuosiuose miestuose, – pripažįsta M. Katinas. – Ši problema būdinga ne tik mūsų šaliai, tai daugelio valstybių problema.“
 
 
Pasak A. Žabolio, sugrįžimas prasideda nuo pačių mažiausių dalykų. Vienas iš jų – dalyvavimas rinkimuose. Vien šis veiksmas, verslininko nuomone, įrodo, kad asmuo aktyviai dalyvauja sprendžiant savos valstybės likimą.
 
„Tie, kas save laiko lietuviais, dalyvauja rinkimuose. Jei galiu balsuoti, galiu keisti tai, kas vyksta Lietuvoje“, – aiškino A. Žabolis.
 
Lietuvos finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas per debatus išliko lakoniškas. „Šiuo metu, kai Londone yra 16.16 valandų, sugrįžtanti Lietuva vis dar yra utopija, – konstatavo jis. – Tačiau galime kažką padaryti, kad tai taptų realybė.“
 
„Turiu pripažinti, kad iš finansinės pusės dabar į Lietuvą grįžti neapsimoka, – su šypsena kalbėjo E. Kirijanovas. – Tačiau aš gyvenu Lietuvoje, ten mano šeima, vaikai ir verslas. Noras grįžti yra, noras priimti irgi yra.“
 
Debatų pabaigoje renginio moderatorius I.Vasiliauskas simboliškai visus dalyvius pakvietė nuversti priešingas nuomones skiriančią sieną. Debatų pabaigoje renginio moderatorius I.Vasiliauskas simboliškai visus dalyvius pakvietė nuversti priešingas nuomones skiriančią sieną.
 
 
Trūksta teigiamų pokyčių
 
Pasak Lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, užsienyje gyvenantys lietuviai nori, kad juos išgirstų, o išgirdę – suprastų.
 
„Šie debatai yra globalios Lietuvos rankos tiesimas lokaliai Lietuvai, nubrėžto brūkšnio tarp „jie“ ir „mes“ trynimas“, – kalbėjo ji.
 
„Mes nesame pirmieji, kurie išvažiavo, tačiau nesame ir tie, kuriuos valstybė nori trūks plyš susigrąžinti. Yra daug projektų, tačiau nėra nė vienos institucijos, kuri dirbtų būtent grįžimo klausimu“, – emigrantų grįžimo galimybe netikinčiųjų poziciją gynė D. Asenavičiūtė. Jos teigimu, dabar emigracijoje gyvenančius lietuvius net informacija iš Lietuvos pasiekia ne visada taip sklandžiai, kaip norėtųsi.
 
„Esame nemaloniai nustebinti, kad kai Lietuvai kažko iš mūsų reikia, tai pastebime sumažėjusiose sąskaitose, „Sodrai“ nuskaičiavus pinigus“, – piktinosi JKLB pirmininkė. Ji pabrėžė, kad labiausiai trūksta tarpusavio bendravimo ir supratimo.
 
Pasak D. Asenavičiūtės, yra daugybė emigrantų, kurie į Lietuvą grįžti nori, tačiau, deja, pasigendama valstybės iniciatyvos.
 
Tokią poziciją palaikė ir Londono Sičio lietuvių klubo (LSLK) prezidentas Marius Raugalas. Pasak jo, viena yra kalbėti apie norą sugrįžti, tačiau visai kas kita – konkretūs darbai, o jų kol kas nematyti.
 
LSLK vadovas vardijo trūkstamus ekonominius, socialinius, politinius pokyčius, kurie emigrantams signalizuotų apie valstybėje vykstančias teigiamas permainas. M. Raugalas taip pat pabrėžė vieną iš didžiausių problemų – Lietuvoje vyraujantį tolerancijos trūkumą.
 
Tam pritarė ir iš anksto padarytame vaizdo įraše kalbėjęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis mano, jog daugelis lietuvių išvyksta dėl mažų atlyginimų, tačiau taip pat ir dėl tarpusavio pagarbos trūkumo. „Turime kurti įvairiapusę pagarbą, o ekonominiai dalykai ateis paskui“, – sakė R. Šimašius.
 
„Žmonėms grįžti reikia sukurti galimybę, – vienareikšmiškai pabrėžė ir M. Raugalas. – Galima juos kviesti kiek tik nori, tačiau jeigu jiems nėra ką veikti, kur įsidarbinti ar gerų sąlygų kurti verslą, tai grįžę galiausiai nuspręs vėl išvažiuoti.“
 
Debatų pabaigoje renginio moderatorius I.Vasiliauskas simboliškai visus dalyvius pakvietė nuversti priešingas nuomones skiriančią sieną. Debatų pabaigoje renginio moderatorius I.Vasiliauskas simboliškai visus dalyvius pakvietė nuversti priešingas nuomones skiriančią sieną.
 
Grįžti į Lietuvą – siekiamybė?
 
Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2015 metais emigracijos mastai vėl išaugo, o šį sausį iš Lietuvos išvyko dvigubai daugiau žmonių nei praėjusiais metais.
 
Prie diskusijos prisijungusi Laura Hanning-Scarborough poziciją „prieš“ gynė bene tvirčiausiai. JK Lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė siūlė žvelgti tiesai į akis: remiantis statistiniais duomenimis, galimybė, jog emigravę lietuviai persigalvos ir grįš į tėvynę, šiandien toli gražu nėra reali.
 
„Emigracija išvis neišvengiama. Tai natūralus procesas, – pabrėžė L. Hanning-Scarborough. – Jeigu Lietuva bus patraukli šalis investicijomis, darbui, jei būsime patrauklūs ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, emigrantai grįš patys. „Brexit“ yra kritinis momentas, kuris į Lietuvą gali pritraukti ne tik emigrantus, bet ir užsienio investuotojus.“
 
„Emigracija nėra išvengiama. Tai natūralus procesas.”, - mano L. Hanning Scarborough. „Emigracija nėra išvengiama. Tai natūralus procesas.”, - mano L. Hanning Scarborough.
 
JAV gyvenančio Rimvydo Baltaduonio manymu, problema kyla ir dėl to, kad daugelis Lietuvą suvokia teritorine prasme.
 
„Tai gana siauras požiūris. Tuomet lietuvių sugrįžimas į tėvynę tikrai išliks utopija. Tačiau jei Lietuvą mes matytume kaip mūsų ryšį su vieni kitais ir valstybe, tuomet sugrįžimas tikrai realus. Taip pat reikia pripažinti, kad esame naudingi ir gyvendami kitose valstybėse, būdami Lietuvos ambasadoriai užsienyje“, – kalbėjo LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas ir priminė, jog yra daugybė žmonių, aukojančių daug laiko bei pastangų Lietuvos klestėjimui, tačiau gyvenančių užsienyje.
 
Simbolinė siena griuvo
 
Debatuose pasidalijus skirtingomis nuomonėmis daugeliui jų dalyvių įsižiebė viltis, kad, užsimezgus dialogui, daugės ir galimybių, o bendradarbiavimas tarp Lietuvos valstybės ir užsienyje gyvenančių lietuvių ateityje taps glaudesnis.
 
Kaip teigė renginio organizatoriai, Lietuvos ir diasporos atstovų dialogas būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą globalios Lietuvos idėjos įgyvendinimą. Pasaulio lietuvių tinklas turi didžiulį kultūrinį, akademinį ir ekonominį potencialą prisidėti prie Lietuvos raidos tiek tiesiogiai, tiek būnant aktyviais ambasadoriais užsienyje.
 
 
 
  

Žymos: Ambasada, Barbora Grigaliūnaitė , Emigraciija, debatai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!