Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigutė Limontaitė   |   2017-06-15

Dėl trijų raidžių emigrantai grasina atsisakyti pilietybės

  
Dėl trijų raidžių emigrantai grasina atsisakyti pilietybės
© Pexels nuotr.
Tai absurdiška, nes pagal Lietuvos įstatymus, aš turiu tik vieną vaiką. Aida Mikniūtė

Lotyniškų raidžių rašymas lietuviškuose dokumentuose – opus klausimas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Su kitataučiais susituokę ar vaikų su jais susilaukę lietuviai negali savo pavardės rašyti originalo kalba, jeigu joje yra nelietuviškų simbolių. Šis įstatymas kaitina kraują emigrantams, teigiantiems, kad Lietuva nepripažįsta savo piliečių dėl absurdiškos priežasties – raidžių.

Šiuo metu Lietuvoje išduodamuose dokumentuose draudžiama rašyti vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“ bei „x“. Vietoje to siūloma sulietuvintus variantus, tačiau tokiu atveju iškraipomas originalas.
Lietuvos Seimui svarstyti pateikti du įstatymo projektai dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose.
Viename jų teigiama, kad nelietuviškas raides būtų galima rašyti, jeigu „vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.
 
Kitas projektas nurodo, kad pirmame dokumento puslapyje lotyniški rašmenys būtų draudžiami ir toliau, tačiau juos naudoti būtų galima antrajame puslapyje arba kitoje dokumento pusėje.
 
Į „Tiesos“ klausimus apie savo pasiūlymą antrojo projekto iniciatoriai bei rėmėjai atsakyti nepanoro.
 
Kaltina Lietuvą nesirūpinant piliečiais
 
Kol Seimas svarsto, kurį projektą patvirtinti, emigrantai stoja piestu ir kaltina Lietuvos valdžią lankstumo stoka. Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenanti Aida Mikniūtė su nelietuviškų raidžių įrašymo pase problema susidūrė užsienyje gimus jauniausiam sūnui. JK gimęs vaikas gavo D. Britanijos pilietybę, tačiau norint turėti ir lietuvišką, jo pavardę tektų rašyti kitaip.
 
„Mano nuomone, labai kvaila, kad tas mažas žmogutis praranda savo tapatybę, asmenybę ir individualumą. Tai absurdiška, nes pagal Lietuvos įstatymus aš turiu tik vieną vaiką. Aš ir mano vyriausias sūnus esame Lietuvos piliečiai“, – sakė moteris. Šiuo metu jos sūnui išėmus lietuvišką tapatybės dokumentą, jis turėtų dvi skirtingas pavardes.
Su panašiais sunkumais susiduria vis daugiau lietuvių. Socialiniuose tinkluose daug diskutuojama, kaip elgtis turint nelietuvišką pavardę. Kai kurie tautiečiai po santuokos nusprendžia tiesiog nekeisti paso. O susilaukę vaikų neprašyti jiems Lietuvos pilietybės.
 
Politiko Andriaus Kubiliaus, pritariančio nelietuviškų raidžių leidimui asmens dokumentuose, teigimu, po daugybės metų įstatymas pagaliau turėtų būti priimtas. „Mūsų iniciatyvą, kuri numato, kad Lietuvos piliečių pasuose bus galima rašyti originalias pavardes su w, q, x raidėmis, parėmė 70 Seimo narių. Tai leidžia tikėtis, kad tokie įstatymai bus priimti“, – „Tiesai“ sakė politikas.
 
Neseniai ištekėjusi emigrantė Simona Hawez, išgirdusi, kad norint pakeisti pasą teks perrašyti ir pavardę, buvo šokiruota. Moters teigimu, šis klausimas aktualus jau seniai, tad jo sprendimo vilkinimas atskleidžia Lietuvos neprisitaikymą prie kintančių aplinkybių bei valdžios nesidomėjimą ir neatsižvelgimą į savo piliečius.
 
„Pavardė mano pase vis dar yra mergautinė. Paso nekeičiau, nes nenoriu, kad vyro pavardė būtų iškraipyta ir sulietuvinta. Pasą naudoju tik keliaudama, visur kitur naudoju naują pavardę. Mano manymu, šis įstatymas yra didelis apsunkinimas mišrioms šeimoms. Mišrios šeimos yra priverstos atsisakyti pilietybės ir vaikus auginti kitos šalies piliečiais“, – sakė S. Hawez.
 
Moters teigimu, jai itin svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę, tačiau ir pavardžių dokumentuose keisti nesinori, nes tokiu atveju vienos šeimos narių pavardės skirtųsi. Tai sukeltų rūpesčių vienam iš tėvų keliaujant su vaiku, jeigu jų pavardės nesutaptų.
Andrius Kubilius tikina, kad Seimo nariai tik kalba, bet realaus noro rūpintis emigrantais nerodo. Andrius Kubilius tikina, kad Seimo nariai tik kalba, bet realaus noro rūpintis emigrantais nerodo.
Bėdą išspręstų dvigubos pilietybės leidimas
 
Emigrantų susigrąžinimas Lietuvos Seimui taip pat itin aktualus klausimas, tačiau nelietuviškas pavardes turintys tautiečiai tikina, kad galiojanti tvarka jų atžvilgiu tampa dar vienu kliuviniu grįžti. A. Kubiliaus teigimu, baimė Lietuvai netekti dar daugiau piliečių yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios siūloma skubiai spręsti šią problemą.
 
„Jie tiesiog nepriima mano sūnaus į Lietuvą dėl absurdiškos priežasties – vienos w raidės. Man labai svarbu, kad mano vaikai turėtų Lietuvos pilietybę, nes auginu ir auklėju juos pagal savo lietuvišką mentalitetą. Mokau juos lietuvių kalbos, pasakoju apie Lietuvą. Man Lietuva labai svarbi, ten mano tėvynė, kurioje turiu nekilnojamojo turto, ten mano senelių ir tėvų kapai. Bet kad ir kaip norėčiau grįžti, negaliu, nes negaliu įteisinti savo sūnaus, kaip Lietuvos piliečio“, – nuogąstavo A. Mikniūtė.
 
Emigrantės tikisi, kad Seimas visgi įteisins lotyniškus rašmenis dokumentuose. Jei taip nenutiks, pašnekovės svarstys kitą kraštutinę priemonę – atsisakyti pilietybės. Dvigubos pilietybės klausimas itin glaudžiai susijęs su nelietuviškų raidžių rašymo dokumentuose įstatymu.
 
Paklaustas, kada galima tikėtis projekto priėmimo Seime, A. Kubilius tiksliai atsakyti negalėjo. Tačiau teigė tikįs, jog tai padaryti visgi pavyks, mat dalis lietuvių susiduria su rimtomis problemomis šiuo klausimu.
 
„Šiuo metu jie negali gauti lietuviško paso su tikslia savo ar savo vaikų pavarde. Tai ir siūlome pagaliau išspręsti. Po to Lietuvos piliečiams, kurie pavardę pakeitė po santuokos, bei jų vaikams nebekils sunkumų turėti asmens dokumentus su tiksliomis pavardėmis“, – sakė politikas.
 
Kalbant apie pilietybės atsisakymą, JK gyvenanti A. Mikniūtė nuogąstavo, kad vienas jos sūnų, turintis tik Lietuvos pilietybę, greičiausiai turės jos atsisakyti, jeigu nebus priimtas įstatymas, leidžiantis turėti du pasus. Emigrantės atžala kryptingai siekia mokytis JK karo akademijoje, todėl turi turėti D. Britanijos pilietybę. „Man, kaip mamai, labai gaila, bet jam teks atsisakyti Lietuvos pilietybės. Būtina spręsti klausimą dėl dvigubos pilietybės ir kuo greičiau, tačiau politikai negirdi“, – kalbėjo moteris.
 
Tuo metu neseniai už kitataučio ištekėjusi pašnekovė dar nėra tikra, kaip elgsis, jeigu savo naujosios pavardės negalės į pasą įrašyti originalo kalba.
 
„Negalėčiau užtikrintai teigti, kad tikrai atsisakysiu pilietybės. Galbūt įstatymo pataisa dar bus priimta ir taip Lietuva išsaugos nemažai piliečių, tačiau jeigu tai neįvyktų, tektų svarstyti, ar atsisakyti pilietybės “, – savo planus atskleidė S. Hawez.
 
Vaiką užsienietiška pavarde auginančios emigrantės manymu, būtent teisės į dvigubą pilietybę suteikimas išspręstų ir nelietuviškų raidžių klausimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, registruodami šalyje gimusius vaikus, stebisi, kad į jų pasus įrašomos visos lietuviškos raidės. Šalies piliečiai, kad ir kokios tautybės būtų jų tėvai, turi teisę į savo vardo originalą asmens tapatybės dokumentuose.
 
A. Mikniūtė, prašydama vaikui suteikti brito pilietybę, nesusidūrė su jokiais sunkumais, nors jo varde buvo išskirtinai lietuvių naudojamų raidžių. „Tik dvigubos pilietybės klausimas automatiškai išspręstų nelietuviškų rašmenų rašymą pasuose. Kaip aš galiu gerbti tėvynę, jei ji nepriima mano sūnaus kaip lygiateisio piliečio? Čia į sūnaus pasą be jokių problemų įrašė lietuviškas ū ir ė raides ir nekėlė jokių klausimų“, – sakė moteris.
Du sūnus auginančios emigrantės teigimu, Lietuva pripažįsta tik vieną iš jų. Du sūnus auginančios emigrantės teigimu, Lietuva pripažįsta tik vieną iš jų.
Politikai nesirūpina emigrantais
 
Lietuvos Seimo narių, nepritariančių užsienietiškiems rašmenims, teigimu, toks leidimas sumenkintų konstitucinį valstybinės kalbos statusą bei galbūt kiltų keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. Svarų žodį šiuo klausimu turi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
 
Būtent jos išvadomis teigė pasitikinti ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo sprendimo dėl įstatymo projekto neatskleidusi, kol nebuvo VLKK išvadų.
 
Komisija, apsvarsčiusi pasiūlymą, pritarė lotyniškų rašmenų rašymui. „Pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgdama į visuomenės poreikius, siūlo įstatymų leidėjui numatyti galimybę asmens vardą ir pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys“, – skelbė VLKK.
 
Tuo metu komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė žiniasklaidai sakė, jog didelių sunkumų dėl šio projekto įgyvendinimo neįžvelgianti, o lietuviškumas dėl tokio leidimo tikrai nenukentės.
 
Paklausta, kodėl, jos manymu, Seimas delsia priimti projektą, S. Hawez sakė galvojanti apie lietuvybės išsaugojimą: „Viena iš pagrindinių priežasčių, manau, yra lietuviškumo išsaugojimas, tačiau nemanau, kad įrašius vardą ar pavardę lotyniškais rašmenimis nebūtume ar būtume mažiau lietuviai. Asmeniškai nepažįstu daugiau lietuvių, susidūrusių su šia problema, tačiau socialiniuose tinkluose tai labai dažnai diskutuojama tema ir su tuo susiduria vis daugiau tautiečių.“
 
A. Kubilius pritarė pašnekovei ir patvirtino, kad labiausiai priimti naująjį projektą trukdo „dalies piliečių perdėta baimė, kad dėl to nukentės lietuvių kalba“. Projekto dėl leidimo asmens dokumentuose rašyti nelietuviškas raides iniciatoriaus teigimu, per daug politikų nesiima veiksmų, kad rūpintųsi emigrantais.
 
„Seime dažnai tenka girdėti daug skambių pareiškimų, kaip valdžia rūpinsis emigrantais, tačiau tie patys politikai dažnai prieštarauja tam, kad emigrantai galėtų laisvai įrašyti savo naują pavardę į lietuvišką pasą be didesnių kliūčių. Rūpintis emigrantais reikia sprendžiant jų šiandienines problemas, taip pat ir pavardžių rašymo, o ne vien dalyti tuščius pažadus“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu į pirmąjį Lietuvos piliečio paso dokumentą įrašyti raides w, q, x – draudžiama. Šiuo metu į pirmąjį Lietuvos piliečio paso dokumentą įrašyti raides w, q, x – draudžiama.
  

Žymos: Andrius Kubilius, Emigrantai, Lietuviškas pasas, Lietuvos pilietybė, lietuviškos raidės

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!