Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigutė Limontaitė   |   2017-03-27

Diskusija Londone: kas po „Brexit“ laukia lietuvių?

  
Diskusija Londone: kas po „Brexit“ laukia lietuvių?
© Tiesa.com nuotr.
Diskusijos dalyviai sulaukė ir provokuojančių klausimų.
Pagrindinė emigracijos priežastis buvo demonstruota nepagarba piliečiams iš viešojo sektoriaus, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos, policijos.

Europos Sąjungos narių lyderiai Romoje minėjo 60-ųjų bendradarbiavimo metų. Šioje šventėje Jungtinės Karalystės atstovai jau nebedalyvavo, mat šį mėnesį bus pradėtas atsiskyrimo derybų procesas. Lietuvos ambasadoje Londone apie BREXIT diskutavo Londone jau ne vienerius metus gyvenantys tautiečiai bei iš Lietuvos atvykę politikos ekspertai, žurnalistai ir aktyvūs visuomenės veikėjai.

Pagrindinė pokalbio tema „60 metų vieningai Europai: kaip įgauti antrąjį kvėpavimą“. Diskusijos dalyviai daugiausiai dėmesio skyrė ieškodami atsakymo, koks lietuvių likimas Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš Europos Sąjungos (ES).
Didžiausias savaitraštis Jungtinėje Karalystėje „Tiesa“ ir žurnalas IQ į Londoną diskutuoti pakvietė Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovą Arnoldą Pranckevičių, Lietuvos ūkio viceministrę – Rugilę Andziukevičiūtę-Buzę bei ekonomistą Žygimantą Mauricą.
 
Renginyje prisimintas ir išpuolis Westminsteryje, kurio aukos pagerbtos tylos minute.
A.Pranckevičius susirinkusiems priminė, kad išpuolis įvykdytas tą pačią dieną, kai Belgija minėjo šalyje įvykusių teroro atakų metines.
 
Lietuvai po „Brexit“ svarbiausi emigrantai
 
Šie metai, pasak A.Pranckevičiaus, Europai yra definicijos metai, per kuriuos netruks išbandymų Bendrijos lyderiams. Kalbėdamas apie „Brexit“ Europos Komisijos atstovas įvardino penkis galimus atsiskyrimo variantus.
 
Arnoldas Pranckevičius paskelbė penkis galimus „Brexit“ scenarijus. Tiesa.com nuotr. Arnoldas Pranckevičius paskelbė penkis galimus „Brexit“ scenarijus. Tiesa.com nuotr.
Pirmasis iš jų – Status Quo reiškia, kad ES ir Jungtinės Karalystės santykiai liktų tokie patys, kaip iki šiol. Tiesa, šis nėra realus.
 
„Antrasis variantas – tik bendrosios rinkos išlaikymas. Tai reikštų, kad šis scenarijus suvaržytų ES ir stengtųsi panaikinti visas kitas kompetencijas, ypatingai politikos, teisingumo, socialinėje ir kitose plotmėse.
Trečiasis variantas – skirtingų šalių greičių pasiūlymas, arba „kas norės, nuveiks daugiau“. Jame kiekvienai valstybei numatomos skirtingos sąlygos, kaip, kada ir kur integruotis.
 
Ketvirtas scenarijus – mažiau, bet efektyviau. Pirmą kartą EK apie tai kalba garsiai, jis reiškia, kad ES kompetencijų skaičius būtų sumažintas iki pačių reikalingiausių. Likusioms ir tarp reikalingiausių nepaminėtoms sritims būtų duodama daugiau resursų, mandatų bei pinigų.
 
Penktasis variantas – daug daugiau. Jis reiškia, kad vienintelė galimybė atliepti dabartines problemas yra didinti integraciją šalių, kurios išgyvena krizes“, - apibendrino A. Pranckevičius ir pridūrė, kad greičiausiai atsiskiriant bus pritaikomas kelių variantų mišinys, o ne vienas konkretus scenarijus.
 
Lietuvos ambasadorė Asta Skaisgirytė atkreipė dėmesį, kad ES jubiliejus dabartinėmis aplinkybėmis gali būti vertinamas dviprasmiškai.
 
„Mes šią sukaktį pasitinkame dviguba nuotaika. Viena vertus, smagu, kad Europos Sąjunga švenčia. Lietuvai priklausymas šiai šeimai nėra tik ekonominė gerovė. Mums tai ir bendros vertybės, ir geopolitika, ir saugumo garantijos.
 
Kita vertus minime sukaktį „Brexit“ akivaizdoje ir to negalime ignoruoti. Lietuva šį procesą vertina neigiamai, nes mes prarandame savo sąjungininką, ypač saugumo klausimu. Taip pat kyla daug klausimų dėl bendros prekybos. Tačiau svarbiausias klausimas – mūsų piliečiai Britanijoje ir britai Europos Sąjungoje. Svarbūs yra abipusiškumo ir nediskriminacijos principai. Tai reiškia, kad europiečiams Britanijoje ir britams Europoje turi galioti tos pačios taisyklės. Britai savo teisinėje sistemoje po atsiskyrimo neturi skirtingai traktuoti skirtingų tautų atstovų“, - sakė ambasadorė.
 
Forumo klausytojų susirinko gausiai. Tiesa.com nuotr. Forumo klausytojų susirinko gausiai. Tiesa.com nuotr.
Skatina gauti rezidento leidimą
 
Emigrantų tarpe jaučiamas didelis nerimas dėl ateities. Tai pastebi ir dokumentų pildymu užsiimančios kompanijos, teisinės įstaigos ir patarėjai migracijos klausimais.
 
Saulės Voluckytės, imigracijos paslaugų įmonės Londone „SS Family Partners“ įkūrėjos teigimu, emigrantų ar planuojančių emigruoti iš Lietuvos, besikreipiančių į ją, skaičius gerokai padidėjęs, mat šis klausimas bene aktualiausias. Moteris pripažino, kad ir ji, ir kiti imigracijos specialistai norintiems atvykti į JK pataria tą daryti dabar. Mat, kol nesibaigė derybos su ES, iš Sąjungos vis dar neįstota, o kiek užtruks derybos, neaišku.
 
„Labai geras pavyzdys – atlikau praktiką Europos Taryboje Strasbūre ir ten vieną žodį diplomatai derino penkerius metus. Viskas atrodo paprasta, tačiau taip tikrai nėra. Teisę gyventi šalyje ES piliečiai jau turi, tiesiog reikia susitvarkyti dokumentus“, - sakė migracijos specialistė.
 
Taip pat viešojoje erdvėje gausu manipuliacijų dėl rezidento statuso, reikalingas jis ar ne, būtinas, ar nelabai? Nors automatiškai rezidento statusą imigrantas įgauna po penkerių metų gyvenimo JK, S.Voluckytė patarė visgi suskubti įtvirtinti savo statusą, kad vėliau dėl to nekiltų papildomų rūpesčių, nes juk nėra aišku, kaip įstatyminė bazė pasikeis deryboms pasibaigus:
 
„Po penkerių metų leidimas gyventi nuolatos yra įgyjamas automatiškai, tačiau jis turi būti patvirtinamas išduodant specialią kortelę. Sudėtingiausia dalis pildant dokumentus dėl teisės gyventi nuolatos – įrodymų rinkimas. Savo statusą reikia grįsti atitinkamais dokumentais ir taip pat atskirais dokumentais įrodyti, kad JK buvo gyventa nuolatos. Kuo ilgiau čia gyveni, tuo sunkiau rasti visus dokumentų originalus. Rezidento kortelė yra išduodama, jei asmuo atvyko neseniai (po pirmųjų trijų mėnesių) ir dar neįgijo teisės gyventi JK nuolatos. Toks asmuo turi atitikti ES teisės keliamus reikalavimus“.
 
Lietuvos ambasadorė pabrėžė, kad svarbiausia po „Brexit“ - emigrantai. Tiesa.com nuotr. Lietuvos ambasadorė pabrėžė, kad svarbiausia po „Brexit“ - emigrantai. Tiesa.com nuotr.
Emigruoja ne dėl pinigų?
 
Diskusijos metu paklausus, ką Lietuva rengiasi daryti, kad lietuviai, šiuo metu gyvenantys JK, norėtų ir galėtų grįžti, ūkio viceministrė R. Andziukevičiūtę-Buzę tvirtino, kad svarbu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės bei skleisti daugiau informacijos apie gerėjančias gyvenimo sąlygas tėvynėje.
Tuo tarpu IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius prieštaravo sakydamas, kad pagrindinė emigracijos priežastis nėra ekonominė.
 
„Pagrindinė emigracijos priežastis buvo demonstruota nepagarba piliečiams iš viešojo sektoriaus, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos, policijos. Kur beeitų, visur žmonės jautė neteisybę. O kai gali pasirinkti kovoti ar išvažiuoti, dažnai priimtinesnis pastarasis variantas“, - kalbėjo O. Lukošius.
 
Kompanijos „Lithuanian Beer“ direktorius Egonas Jakimavičius, visgi įsitikinęs, kad lietuviai tėvynėn grįš bet kuriuo atveju, tik laiko klausimas kada: „Prisiminkime 80-90-uosius, palyginkime, kokia situacija buvo tuomet, o kokia yra dabar. Lietuvoje dar niekada nebuvo taip gera gyventi, kaip šiuo metu. Gal tik mėgstame pasiskųsti“.
 
Žygimanto Maurico teigimu, lietuviai gali būti sėkmingi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa.com nuotr. Žygimanto Maurico teigimu, lietuviai gali būti sėkmingi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa.com nuotr.
Kalbant apie emigrantų ateitį Lietuvoje, bene visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad svarbiausia atgaivinti visus miestus ir miestelius, ne tik Vilnių. Šiuo metu ekonomistai ir potikai dažnai sutaria, kad Lietuva yra Vilnius ir visa kita Lietuva. Mažesni miestai merdi, mažėja gyventojų, juose lieka tik vyresnio amžiaus žmonės, trūksta darbų, infrastuktūros ir būtinųjų paslaugų.
 
„Dažnas lietuvis norėtų grįžti, bet neturi kur. Yra Vilnius ir ne Vilnius. Teko lankytis keletame miestų, visur tuščia. Atrodo, kur visi tie žmonės, gal dirba? Bet nedirba, jų tiesiog nėra“, - sakė E. Jakimavičius, tačiau ūkio viceministrė jam prieštaravo sakydama, jog regionų plėtra vykdoma, atsiranda vis daugiau užsienio investuotojų, kurie sukuria tūkstančius naujų darbo vietų.
 
Ekonomistas Žygimantas Mauricas šiuo klausimu turėjo pasiūlymą, sakydamas, kad nebūtina apsistoti vienoje vietoje ir lietuviai gali gyventi, kur tik nori: „Nebūtina apsistoti viename mieste ar kaime ir jame užsikonservuoti. Europa – globali, tad gali savaitę praleisti vienur, mėnesį kitur. O jeigu nori gyventi mieste, tai ir gyveni. Jei žmogus pasirinks daryti tai, kas jam malonu, visada ras būdų, kaip tai padaryti“.
 
Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė tvirtino, kad emigrantai grįžti turėtų ne dėl pinigų. Tiesa.com nuotr. Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė tvirtino, kad emigrantai grįžti turėtų ne dėl pinigų. Tiesa.com nuotr.
Euro įvedimas kainų nepakėlė
 
Renginyje, kaip ir daugumoje panašių, kuriuose dalyvauja ekspertai iš Lietuvos bei vietiniai gyventojai, neapsieita be klausimų apie atlyginimų ir kainų skirtumą, kuris Lietuvoje ir JK labai ryškus.
 
R. Andziukevičiūtė-Buzė pripažino, kad kainų ir atlyginimų augimas Lietuvoje nėra itin palankus gyventojams, tačiau emigrantai visgi turėtų grįžti, esą, tėvynėje gyventi geriau dėl bendro mikroklimato.
Ūkio viceministrė pasidalino savo patirtimi ir atskleidė savo priežastis, kodėl ji grįžo iš Londono: „Mane motyvavo galimybė augti, tobulėti savo srityje, nes Lietuvoje kopimas karjeros laiptais galimas kur kas greičiau. Kitas motyvas – būti šalia savo šeimos, galimybė savaitgaliais aplankyti tėvus. Taip pat mūsų miestai kompaktiški, oras švaresnis, tad gyvenimo kokybė kur kas geresnė. Ne viskas matuojama pinigais“.
 
Pats prieš keletą mėnesių gyventi į Lietuvą grįžęs A. Pranckevičius prieštaravo dažno įsitikinimui, kad kainos Lietuvoje siekia dangų. „Kainos yra reliatyvus dalykas. Jos kinta priklausomai nuo miesto ir paties žmogaus poreikių. Įvedus eurą kainos taip pat nekilo dėl to. Kai kuriose srityse kainos kilo dėl rinkos žaidėjų spekuliacijų, ypatingai, paslaugų sferoje. Kai kurios maisto prekės, atvirkščiai, pigo. Kainų krepšelio pabrangimas beveik nepastebimas, tačiau psichologiškai žmonės mąsto kitaip. Tad brangimas dėl euro yra tik gajus mitas“, - faktus konstatavo EK atstovas, bei pridūrė, kad grįžti dažniausiai motyvuoja ne pinigai.
 
O. Lukošius pastebėjo, kad Lietuva kol kas nesugeba išnaudoti emigrantų, kurie galėtų į namus parvežti savo žinias, investuoti į kapitalą bei grįžę kurti pridėtinę vertę: „Reikėtų nutraukti patyčių kultūrą ir susiskaldymą, kuris labiausiai matomas viešojoje erdvėje. Jei būtų mąstoma ne apie teritoriją, o apie žmones, ilgainiui situacija susitvarkytų“.
 
Renginio rėmėjai: „Lituanica“, „Lithuanian Beer“, „SS Family Partners“.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras grįžta iš darbo pavargęs namo... Nueina į virtuvę, o ant stalo raštelis: „Brangusis, išėjau pas draugę, vakarienei žuvis, meškerė spintoje…“