Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2017-10-12

Dviguba pilietybė: širdies skausmas emigrantams, galvos – politikams

  
Dviguba pilietybė: širdies skausmas emigrantams, galvos – politikams
© Pixabay nuotr.
Nuo 2014 m. iki I šių metų pusmečio, įgijus kitos valstybės pilietybę, LR pilietybės neteko 2552 asm
Kol kas randu daugiau britiškos pilietybės pliusų nei minusų (...). Tačiau tuo pačiu metu liūdna, nes Lietuva – mano gimtinė, čia mano šaknys. Niekada nebūsiu britė. Žinau, kad net turėdama JK pilietybę visada jausiuosi lietuvė.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių gali būti priversti atsisakyti lietuviško paso, kad išlaikytų svečioje šalyje susikurtus gyvenimus bei šeimas.

Jau dabar, kol Lietuvoje dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais, jos skaudama širdimi ar su kartėliu kasmet atsisako tūkstančiai lietuvių visame pasaulyje. „Kaip mano gimtoji šalis gali mane versti atsisakyti savo pilietybės?“ – daugelis svetur gyvenančių tautiečio neranda atsakymo į šį beveik egzistenciniu tapusį klausimą.
Savaitraštis „Tiesa“ bei naujienų portalas Tiesa.com pasidomėjo, kodėl Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei taip ilgai užtrunka priimti reikiamas priemones dvigubos pilietybės klausimui išspręsti.
 
Dviguba pilietybė – nelegaliai ir su sąžinės graužatimi
 
Agnė (vardas pakeistas – red. pastaba) į Ameriką su tėvais išvyko Lietuvoje dar neįpusėjusi mokslų mokykloje. Po kelerių metų merginos tėvas sukūrė verslą ir priėmė JAV pilietybę. Kadangi Agnė tuo metu buvo nepilnametė, taip pat automatiškai tapo JAV piliete.
 
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jaunimas iki 21-erių dar gali turėti dvigubą pilietybę, o po to privalo pasirinkti, kurios šalies piliečiu nori būti. Įstatymo žodis aiškus, tačiau, kaip parodė „Tiesos“ žurnalistinis tyrimas, prasilenkia su realybe.
 
Agnei 21-eri suėjo prieš kelerius metus, tačiau ji po šiai dienai naudojasi dviejų šalių pilietybių teikiamais privalumais.
 
Kaip aiškino mergina, pirmiausia taip nutiko tiesiog pamiršus, kad sulaukus konkretaus amžiaus reikia savo noru atsisakyti Lietuvos pilietybės. Baigusi mokyklą, Agnė nusprendė studijuoti Europoje, o šį norą įgyvendinti padėjo jos lietuviškasis – valstybės, Europos Sąjungos narės, – pasas.
„Grįžtant į JAV pasieniečiai mato, kad turiu dvi pilietybes, tačiau jiems tai nesukelia papildomų klausimų. Tuo metu vykdama į Lietuvą naudoju tik savo lietuvišką pasą. Kaip suprantu, Lietuvoje pareigūnai nežino, kad turiu JAV pilietybę. Šeimoje aš vienintelė taip besielgianti. Visi kiti Lietuvos pilietybės jau seniai nebeturi“, – atviravo Agnė, sakanti, jog jaučiasi kaip nusikaltėlė, tačiau niekaip negalinti atsisakyti gimtosios šalies pilietybės dėl sentimentalumo ir emocinio prieraišumo.
 
„Aš širdyje jaučiuosi lietuvė. Lietuvoje užaugau, čia mano seneliai ir giminaičiai, čia kiekvienais metais važiuoju dar iki šiol. Kaip sava ranka atsisakyti savo gimtinės pilietybės? Jaučiuosi, lyg valstybė nusimestų nuo savęs atsakomybę ir šį sunkų sprendimą paliktų mums patiems.“
 
Daugelis kalbintų tautiečių, gyvenančių JK, prisipažino, jog viena iš pagrindinių paskatų „susitvarkyti“ JK pilietybę – neaiški ateitis po „Brexit“.  Flickr nuotr. Daugelis kalbintų tautiečių, gyvenančių JK, prisipažino, jog viena iš pagrindinių paskatų „susitvarkyti“ JK pilietybę – neaiški ateitis po „Brexit“.  Flickr nuotr.
 
Pasak Agnės, labai daug žmonių yra ir laiko save lietuviais, tačiau dėl šio įstatymo buvo priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės.
 
„Aš niekaip nesuprantu, kodėl lietuviai, kurie dažnai yra užaugę Lietuvoje, grįžę čia gyventi arba dažnai lankosi šalyje, čia moka mokesčius, turi turto ar kasmet palieka daug pinigų atostogaudami, įvairiai prisideda prie šalies gerovės, yra priversti netekti savo gimtosios šalies pilietybės tik dėl to, kad kitos šalies pilietybė jiems padėjo susirasti geresnį darbą, atvėrė daugiau galimybių. Tai tarsi kokia bausmė už tai, kad esi lietuvis ir išvykai tobulėti. Juk yra šalių, kurios pilietybę suteikia buvusių tautiečių anūkams, o mes kalbame apie tai, kaip pilietybė pačios valstybės atimama iš žmonių, kurie čia užaugo!“ – gūžčioja šiuo metu Anglijoje įsikūrusi Agnė.
 
„Aš daugiau metų užsienyje pragyvenau, nei Lietuvoje, tačiau mano šeima, kaip ir kitos šeimos, išeivijoje visuomet aktyviai puoselėjo lietuvybę. Man labai skaudu, kad Lietuvai to nereikia. Nereikia mūsų, nereikia mūsų patirties bei investicijų, kuriomis mes tikrai norime pasidalyti, kad gimtinė dar labiau klestėtų ir augtų“, – pridūrė ji. Tačiau paklausta, kaip elgsis, kai vis dėlto bus priversta pasirinkti iš Lietuvos ir JAV pilietybių, patikino nė nesvarstysianti.
 
„Tikrai pasirinksiu Amerikos pilietybę, nors man tai ir suteiks daug skausmo, – sakė Agnė. – Mano šeima yra Čikagoje. Su lietuvišku pasu man sunkiau nuvažiuoti į Ameriką, nei su amerikietišku į Lietuvą. Amerikietiškas pasas atveria daugiau kelių ir galimybių. Keliaujant daugelyje šalių nereikia vizų. Aš save laikau ne tik lietuve, tačiau ir amerikiete, todėl priversta rinksiuosi tai, kas suteikia daugiau realių perspektyvų.“
 
„Jei dabar neturėdama lietuviško paso grįžčiau gyventi į Lietuvą, – o tokių norinčiųjų tikrai daug, – aš būčiau nevisavertė pilietė ir kiekviename biurokratiniame žingsnyje susidurčiau su sunkumais ir kliūtimis. Norint gyventi šalyje, kurioje gimiau, kurioje yra mano vaikystės atsiminimai, močiutės ir tetos, man reikia vizos. Tokia yra liūdna realybė“, – jausmą neturėti dvigubos pilietybės apibūdino Agnė.
 
„Brexit“ – stimulas atsisveikinti su Lietuva
 
Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams dvigubos pilietybės tema aktuali ir skaudi jau seniai. Dar prieš „Brexit“ emigrantai ilgai nesvarstydavo priimdami Didžiosios Britanijos pilietybę, o paklausti kodėl, atsakydavo labai paprastai: „tai atveria daugiau durų“ arba „tai padeda gauti geresnį darbą“.
 
Regina, kurios vyras – britas, o JK gimę vaikai automatiškai gavę šalies pilietybę, juokauja, kad šeimoje ji vienintelė „užsienietė“. Moteris svarsto, ar, artinantis „Brexit“, jai nebūtų naudingiau taip pat atsisakyti lietuviško paso.
 
„Kol kas randu daugiau britiškos pilietybės pliusų nei minusų, – paaiškina kodėl. – Šeima ir namai čia, vaikai – Britanijos piliečiai, grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoju. Lietuvoje leidžiame tik atostogas. Tenka pripažinti, kad socialinės garantijos, pensijos tikrai geresnės JK. Tačiau tuo pačiu metu liūdna, nes Lietuva – mano gimtinė, čia mano šaknys. Niekada nebūsiu britė. Žinau, kad net turėdama JK pilietybę visada jausiuosi lietuvė.“
 
Dar prieš „Brexit“ emigrantai ilgai nesvarstydavo priimdami Didžiosios Britanijos pilietybę dėl tokių paprastų priežasčių, kaip, pavyzdžiui, palankesnės karjeros galimybės. I.Gelūno/BNS nuotr. Dar prieš „Brexit“ emigrantai ilgai nesvarstydavo priimdami Didžiosios Britanijos pilietybę dėl tokių paprastų priežasčių, kaip, pavyzdžiui, palankesnės karjeros galimybės. I.Gelūno/BNS nuotr.
 
Tokių kaip Regina tikrai nemažai. Nuo 2014 metų iki pirmojo 2017-ųjų pusmečio savo noru Lietuvos pilietybės atsisakė 115 asmenų. Per tą patį laikotarpį, įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 2 552 asmenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, šiemet Lietuva prarado 30,5 proc. daugiau piliečių.
 
Daugelis „Tiesos“ kalbintų JK gyvenančių tautiečių prisipažino, jog viena iš pagrindinių priežasčių „susitvarkyti“ JK pilietybę yra neaiški situacija dėl „Brexit“. Tačiau kiti apie lietuvišką pilietybę pasisakė daug aštriau.
 
„Lietuvos pilietybės atsisakiau net nemirktelėjęs. Mes Lietuvai reikalingi tik mokesčiams mokėti, kurie, ne paslaptis, gimtinėje yra didesni nei Anglijoje. Kol kas didelių privilegijų ar galimybių turint LR pilietybę nematau“, – kalbėjo dešimtmetį JK gyvenantis Daumantas.
 
„Jei jau gimtinė Lietuva verčia pasirinkti, aišku, kad renkamės britišką pasą. Čia darbai, namas, vaikai į mokyklą eina. Artimiausiu metu grįžti neplanuojam. Vyras (JK pilietybės) jau paprašė, mes su vaikais laukiam ir taip pat atsisakysim (LR). Tikimės susitvarkyti dokumentus iki „Brexit“, –Anglijoje gyvenančios savo šeimos planais dalijosi kita lietuvė, nors pridėjo, kad jiems skaudu, jog nepaliekama jokia kita išeitis.
 
Kliūtis dvigubai pilietybei – Konstitucija
 
Kodėl dviguba pilietybė Lietuvoje neįteisinta iki šiol? Ar būdama tokia maža šalis ji tikrai gali sau leisti neskaičiuoti savo piliečių?
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, vidaus ir užsienio politikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras bei Kauno technologijos universiteto docentas Mindaugas Puidokas teigia, kad dvigubos pilietybės klausimą stengiamasi išspręsti kuo greičiau, tačiau situacija esą labai sudėtinga.
 
Mindaugo Puidoko patikinimu, dvigubos pilietybės klausimą stengiamasi išspręsti kuo greičiau, tačiau situacija labai sudėtinga. BNS nuotr. Mindaugo Puidoko patikinimu, dvigubos pilietybės klausimą stengiamasi išspręsti kuo greičiau, tačiau situacija labai sudėtinga. BNS nuotr.
 
„Išeivijos lietuviai mums labai rūpi, – patikino jis „Tiesai“. – Premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LVŽS frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis ir beveik visi mūsų frakcijos nariai pritaria dvigubos pilietybės suteikimui lietuviams, išvykusiems iš Tėvynės po 1990 metų. Mažai valstybei būtina išlaikyti kuo glaudesnius ryšius su savo bendruomenėmis užsienyje ir tokiu būdu išlaikyti galimybę jiems sugrįžti į Lietuvą ar prisijungti prie valstybės vystymo savo darbais, parama ir kūryba net ir liekant gyventi išeivijoje.“
 
„Asmeniškai pažadėjau Amerikos lietuviams lankydamasis JAV, kad padarysime viską, kas įmanoma, kad išspręstume dvigubos pilietybės problemą. Ji svarbi ne tik JK ir JAV, bet ir kitose šalyse“, – pridūrė M. Puidokas.
 
Tad kodėl dvigubos pilietybės klausimas vis dar neišspręstas? Dėl situacijos kompleksiškumo, teigia Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
 
„Deja, susidūrėme su Lietuvos Konstitucijos apribojimų realybe. Tas rimtai stabdo procesą ir jį labai komplikuoja. Ne visi Seimo nariai laikosi vienodos nuomonės šiuo klausimu. Todėl šiuo metu dėl Pilietybės įstatymo pataisų yra kreiptasi į LR Konstitucinį Teismą bei laukiama jo išvadų“, – delsimo priežastis aiškino M. Puidokas. Ir tikino su kolegomis tikintis, jog Konstitucinis Teismas atsižvelgs į laikmečio dvasią ir priims lankstų sprendimą, nereikalaujantį dėl dvigubos pilietybės sprendinio šaukti referendumo.
 
„Visgi egzistuoja galimybė, kad atsakymas, kurio tikimasi dar šį rudenį, gali būti ir kitoks. Priklausomai nuo atsakymo, bus aišku, kokių veiksmų toliau galima imtis. Jei referendumo nereikėtų, balsų, palaikančių Pilietybės įstatymo pataisas, Seime tikrai užtektų. Jei tektų šaukti referendumą, tuomet bus labai sudėtinga, bet stengsimės padaryti viską, kad išaiškintume žmonėms apie dalyvavimo jame būtinybę ir svarbą“, – aiškino M. Puidokas.
 
Žygimantas Pavilionis kategoriškas: jo manymu, neįteisinant dvigubos pilietybės įstatymo, diskriminuojami tūkstančiai Lietuvos piliečių. BNS nuotr. Žygimantas Pavilionis kategoriškas: jo manymu, neįteisinant dvigubos pilietybės įstatymo, diskriminuojami tūkstančiai Lietuvos piliečių. BNS nuotr.
 
Kitas aktyviai šiuo klausimu besidomintis LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis mano, jog sprendimu kreiptis į Konstitucinį Teismą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ne tik „atsisakė parodyti ryžtą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl šiandien vieno iš svarbiausių visai tautai klausimų – siūlomų pataisų, bet ir iš esmės atidėjo ar netgi ilgam laikui sustabdė pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimą“.
 
„Seimas pats savo noru atima iš savęs iniciatyvą bei paralyžiuoja daugumos rinkėjų jam suteiktą politinę valią vienu svarbiausių šios kadencijos klausimų“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijai priklausantis Ž. Pavilionis.
 
„Siekiame atkreipti dėmesį ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes – narystę ES, NATO ar neigiamą „Brexit“ poveikį, – bet ir į esminį realybėje taikomos teisinės praktikos ir Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimą – seniai žinomą faktą, kad jau ir šiandien ištisoms Lietuvos piliečių grupėms, keliems dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, yra suteikta dviguba pilietybė, nors teisinė doktrina numato, jog „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. Atitinkamai diskriminuojami tūkstančiai kitų Lietuvos piliečių, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 dienos, nesuteikiant jiems teisės į pilietybės išlaikymą bei taip pažeidžiant Lietuvos piliečių lygiateisiškumo principą“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
  

Žymos: Dviguba pilietybė, Tiesos tema, Barbora Grigaliūnaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du draugeliai kalbasi:
– Įsivaizduoji, mano namuose pelė iš katino tyčiojasi!
– O tai čia kaip?
– Praeitą naktį sūrį spąstuose valerijonu ištepė…
*****