Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Justė Laurinavičiūtė, Sigita Limontaitė   |   2015-05-07

Emigrantai: eiti į kariuomenę mums neapsimoka

  
Emigrantai: eiti į kariuomenę mums neapsimoka Jei šauktinių kariuomenėje tarnautų emigrantai, jie prarastų užsienyje turimus darbus.
Savo gerovės neaukočiau dėl politikų išsišokimų, nes, jei atvirai, man nerūpi, ką jie ten priiminėja.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausančią Krymo teritoriją vis dažniau prabylama apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos valstybes. Lietuvos Seimas, atsakydamas į propagandą ir agresiją, priėmė sprendimą grąžinti šauktinius į šalies kariuomenę. Šis sprendimas sukėlė sąmyšį ne tik Lietuvoje. Žinia apie grąžintą privalomąją tarnybą nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje pasiekė ir Anglijos lietuvius.

Po pasaulį išsibarstę lietuviai pasidalijo į dvi stovyklas: palaikančius šauktinių kariuomenės grąžinimą ir manančius, kad ji naudos neduos, tačiau ateitį besikuriančių vyrų ir jų šeimų gyvenimus gali sugriauti.
Anglijoje su vyru apie trejus metus gyvenanti Inga tvirtino, kad nieku gyvu neleistų vyro į Lietuvą atlikti tarnybos šauktinių kariuomenėje. Paklausta, ar kalbėjo su vyru šiuo klausimu, moteris atsakė teigiamai. „Vyras nesakė nei griežto taip, nei ne. Jo tėvas senų pažiūrų ir mano, kad kiekvienas vyras turi išeiti šią gyvenimo mokyklą. Manau, jei reikėtų, nepakaktų pačių savanorių ir būtų šaukiamas, vyras sutiktų. Aš tam nepritariu, norime turėti vaikų, kurti šeimą. Devyni mėnesiai – ilgas laiko tarpas, ir tai būtų per didelė auka“, – savo požiūrį išsakė lietuvė.
Psichologė Eglė Šekštelienė „Tiesai“ sakė, jog toks požiūris – įprastas, mat nemažai palikusiųjų Lietuvą nesuvokia savo identiteto. „Tautinis identitetas reiškia refleksyvų žmogaus susitapatinimą su žmonių grupe, kurią sieja bendri tautiniai, etniniai ir religiniai interesai. Jei emigravę lietuviai vis dar mano esantys lietuviai, kodėl jie turėtų vengti atlikti pilietinę pareigą? Vidinis prieštaravimas kyla tiems, kurių identitetas silpnas, arba tiems, kurie nesuvokia, kas tokie yra iš tiesų“, – aiškino psichologė.
 
Emigrantai į darbus grįžti negalės
 
Nemažai tautiečių, vos buvo prabilta apie galimą šauktinių kariuomenės grąžinimą, viešoje erdvėje išsakė savo neigiamą nuomonę šiuo klausimu. Dalies Anglijoje gyvenančių lietuvių vyrų teigimu, Lietuva jiems nieko nedavė ir neduoda, tad ginti jos nėra prasmės ir neverta. Būtent tokį požiūrį palaiko ir ne pirmus metus emigracijoje gyvenantis Justas: „Neeikvočiau savo laiko, džiaugiuosi, kad manęs jau nebekvies, tačiau jei kviestų, turėdamas gerą darbą, pajamas, vis tiek neičiau. Savo gerovės neaukočiau dėl politikų išsišokimų, nes, jei atvirai, tai man nerūpi, ką jie ten priiminėja.“
 
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Židonis „Tiesai“ sakė, jog dėl darbo besijaudinančių emigrantų nuraminti negali. Lietuvoje darbą turintys šaukiamojo amžiaus žmonės po devynių mėnesių tarnybos galės grįžti į tą pačią darbo vietą, tačiau emigrantų situacija – kitokia. „Deklaravę gyvenamąją vietą užsienyje karo prievolininkai taip pat galės būti pašaukti. Lietuvos Respublikos įstatymai, numatantys darbo vietos išsaugojimą tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, užsienio darbdavių neįpareigoja“, – kalbėjo specialistas.
 
Nors įstatymą priėmę Seimo nariai viešai tvirtino, kad emigrantų, vengiančių tarnybos užsienyje, negaudys, tačiau žinoma, kad jiems taip pat galios įstatymo numatytos bausmės. Karo prievolininkas, sąmoningai sutrikdęs savo sveikatą, simuliavęs ligą, suklastojęs dokumentus ar kitaip vengiantis tarnybos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas pats įstatymas galioja ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą numato pinigines baudas.
 
Būtent apie baudą galvoja ir „Tiesos“ kalbintos Irmos brolis, penkerius metus gyvenantis Anglijoje. „Broliui dabar 25-eri, liko vieneri metai iki šauktinių amžiaus ribos, jis nusiteikęs sumokėti baudą, jei jį pakviestų. Anglijoje jis sukūręs šeimą, turi vaikutį, todėl tikrai nesiruošia jų palikti vien tam, kad kažkuo pasirodytų šalyje, kurios jo gyvenime jau ir taip nelikę“, – brolio, atsisakiusio plačiau komentuoti savo pasirinkimą, vardu kalbėjo lietuvė.
Pasak psichologės E. Šekštelienės, savo gyvenimus svetur kuriantys, bet į Lietuvą grįžti planuojantys emigrantai jaučia didžiausią pasipriešinimą privalomajai karo tarnybai. Psichologės teigimu, tiems, kurie tvirtai apsisprendę likti gyventi užsienyje, arba tiems, kurie jau prarado tvirtą ryšį su tėvyne, apsispręsti lengviau. Jie verčiau sumokės baudą, bet nemes visko, ką turi sukūrę. Turintieji gerus darbus ir ateities planų užsienio šalyse nenori prarasti visko, ką turi. „Pavyzdžiui, kaip paaiškinti darbdaviui, kurio nesaisto Lietuvos įstatymai, kad vyksti „atostogų“ devyniems mėnesiams?“ – svarstė pašnekovė.
Emigrantai, planuojantys anksčiau ar vėliau gyventi Lietuvoje, Anglijoje dažniausiai mėgina užsidirbti, tačiau turi planą susikurti gyvenimą ir tėvynėje. Šauktinių kariuomenė tokiems žmonėms gali sugriauti visus planus.
 
Pašnekovė Inga, nors ir nenorėtų išleisti vyro tarnauti armijoje, tėvynėn grįžti vis dėlto svajoja. „Nors mums čia ir sekasi neblogai, gaunam neprastas pajamas, tačiau aš nuolat svajoju grįžti į Lietuvą pas šeimą, draugus. Šnekėję esam ir dėl privalomosios šauktinių tarnybos. Noriu grįžti į Lietuvą, tačiau nenoriu aukoti šeimos dėl šalies“, – dvejonėmis dalijosi moteris.
 
„Nemažai tautiečių užsienyje emigraciją vertina kaip laikiną gyvenimo tarpsnį. Taip gali būti dėl įvairių priežasčių – noro greičiau ir efektyviau užsidirbti, susitaupyti lėšų, pakeisti aplinką, pasisemti patirties... Tokie žmonės planuoja anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą. Gyvenimas emigracijoje jiems psichologiškai sudėtingas – esi izoliuotas nuo draugų, giminės, nesijauti pilnavertis visuomenės narys dėl to, kad esi kitatautis“, – Ingos dvejones aiškino psichologė ir pridūrė, kad šio tipo emigrantai nori grįžti namo, dažnai sutiktų ir tarnauti šaliai, tačiau jaučiasi dar nebaigę įgyvendinti savo planų užsienyje.
 
Savanorius vilioja privilegijomis
 
Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad karo prievolininkai yra visi Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie emigrantai, ar ne. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005–2014 metais 257 tūkstančiai Lietuvos Respublikos piliečių gyveno užsienio valstybėse. Kas penktas emigravęs lietuvis gyvena Jungtinėje Karalystėje.
 
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Mindaugas Norkevičius „Tiesai“ sakė, kad emigrantams tikrai nėra dėl ko panikuoti, mat Lietuvoje likę pakankamai sveikų ir tėvynei pareigą atlikti norinčių žmonių. „Viešoje diskusijoje dažnai pateikiamos nuomonės ir pozicijos sukelia paniką visuomenėje. Reikia suprasti, kad dėl pakankamo skaičiaus savanorių tokia panika ne Lietuvoje gyvenantiems piliečiams yra nepagrįsta“, – kalbėjo politologas.
 
Atlikti privalomąją karinę tarnybą šiemet bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 m. Sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Savo noru atlikti karinę tarnybą gali tiek vaikinai, tiek merginos nuo 18 iki 38 metų amžiaus. Atėjusieji savanoriškai turės galimybę rinktis norimą tarnybos vietą ir gaus 25 proc. didesnes išmokas nei tie, kurie bus pašaukti privalomai.
 
„Tikimės visų Lietuvos piliečių patriotizmo ir savo pilietinių pareigų supratimo. Savanoriškas tarnybos atlikimas yra skatinamas didesne kaupiamąja pinigine išmoka, galimybe pasirinkti tarnybos vietą ir laiką. Tokio noro nebegalės pareikšti prievolininkai, kurie jau bus pašaukti. Raginame pareikšti norą atlikti tarnybą dar iki šaukimo pradžios“, – sakė krašto apsaugos specialistas J. Židonis.
 
Justas, vyresnis nei nustatyto šauktinių amžiaus, viliones tarnauti tėvynei vertino skeptiškai. Jauno vyro nuomone, Lietuvos Vyriausybė prisimena piliečius tik tada, kai jai tai naudinga. „Po mokyklos būčiau ėjęs, dabar, jei ir papulčiau į sąrašus, tikrai ne. Kai baigiau mokyklą, neturėjau tikslių planų, realios ateities vizijos, manęs niekam nereikėjo ir niekas neėmė. O dabar, kai bandau kabintis į gyvenimą, susikurti gerovę, ko nors pasiekti, tai jau prisireikė“, – požiūrį į tėvynės valdžios prašymus dėstė pašnekovas.
 
Įstatymas numato, kad karo prievolininkai, išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Studijuojantieji užsienyje, kurių studijos neregistruotos Karo prievolės registre, gali pristatyti dokumentus, įrodančius, kad mokslai neišgalvoti. Tuomet karo prievolė atidedama studijų laikotarpiui.
 
Jei šauktinis mano, kad tarnybos atlikimas jam sukels didelę žalą, gali pateikti prašymą, pagrįstą įrodymais, regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui dėl tarnybos atidėjimo. Tokio prašymo argumentas – neproporcingai didelė žala žmogaus interesams. Šiuos prašymus svarstys specialiai tam sudaryta komisija.
 
Pirmasis šaukimas į tarnybą vyks gegužės 11 d. Šauktinių sąrašai bus skelbiami praėjus dviem darbo dienoms interneto tinklalapiuose www.karys.lt bei www.kam.lt. Be to, per 20 darbo dienų kiekvienam kandidatui bus išsiunčiamas šaukimo pranešimas. Jame bus nurodomas laikas, kada reikia prisistatyti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Laikas gali būti paskirtas nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pradžios.
 
 
  

Žymos: Kariuomenė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Prie arabų šeicho rūmų sustoja autobusas, pilnas pagyvenusių moteriškių. Šeichas klausia savo sekretoriaus:
– Turistai?
Sekretorius:
– Ne. Čia jūsų uošvės atvažiavo į svečius.