Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigalūnaitė   |   2017-06-29

Emigrantų kelias namo – amžinos darbo paieškos

  
Emigrantų kelias namo – amžinos darbo paieškos
© BNS
Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 141 200 bedarbių – jų balandį sumažėjo 7 400, arba 5 proc.
Specialių programų sugrįžusiems tautiečiams šiuo metu nėra, tačiau jie gali dalyvauti paramos verslui, vykdant veiklą didelio nedarbo teritorijose ar įdarbinant papildomai remiamus bedarbius, priemonėje.

Ne veltui sakoma, kad grįžimas iš emigracijos reikalauja daug daugiau drąsos ir pasiryžimo nei išvykimas. „Tiesa“ tęsia straipsnių ciklą „Sugrįžtanti Lietuva“, kurio tikslas – padėti Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams susigaudyti painiame grįžimo į tėvynę kelyje ir sklandžiai iš naujo įsikurti Lietuvoje.

Kone kiekvienas Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantis lietuvis kaip svarbiausią kriterijų grįžtant į Lietuvą įvardytų darbą. Retas kuris ryžtųsi vykti atgal nebūdamas tikras, jog ten laukia pelną nešantis užsiėmimas, padėsiantis įsitvirtinti tėvynėje finansiškai.
Sėkmės istorijų tikrai yra, tačiau ar visi grįžimai išties laimingi? Atrodo, užsienyje baigus studijas, įgijus tarptautinės darbo patirties ir ištobulinus kelias užsienio kalbas, Lietuvoje turėtų atsiverti visos durys. „Tiesa“ pasidomėjo, kaip yra iš tiesų.
 
Darbo rinka pasirengusi priimti grįžtančiuosius?
 
Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo pasiūla čia viršija paklausą.
 
„Pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje susiję tiek su darbo ieškančių žmonių ir darbuotojų emigracija, tiek su darbdavių poreikiu įdarbinti naujus darbuotojus dėl įmonių plėtros ar darbuotojų kaitos“, – mano Lietuvos darbo biržos komunikacijos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.
 
Šių metų balandžio mėnesį darbo pasiūlymų įregistruota gerokai daugiau, nei kreipėsi bedarbių –30 100 laisvų darbo vietų ir 17 100 darbo neturinčių asmenų. Tai yra 11,2 procentų mažiau nei praėjusių metų balandį.
 
Vyriausybėje aptariama ne tik lietuvių susigrąžinimas, tačiau ir ekonominių imigrantų iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių kaimynių priviliojimo strategijos. Vyriausybėje aptariama ne tik lietuvių susigrąžinimas, tačiau ir ekonominių imigrantų iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių kaimynių priviliojimo strategijos.
Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 141 200 bedarbių – jų balandį sumažėjo 7 400, arba 5 procentais, o palyginti su 2016 metų gegužės 1-ąja – 9 200.
Nors Statistikos departamento bei Darbo biržos duomenys tikrai džiugina – ypač ekonomistus, realybė ne visada tokia šviesi.
 
Prieš tris mėnesius į Lietuvą grįžusi emigrantė Rūta sako į užsienį vykusi įgyti magistro diplomo verslo valdymo srityje. Studijuodama jauna moteris taip pat dirbo, o pabaigusi mokslus, pasiliko Anglijoje dar keleriems metams – įgyti darbo patirties rinkodaros srityje.
 
„Gyvendama Anglijoje dirbau puikios reputacijos tarptautinėje kompanijoje, turėjau tikrai neblogas pareigas ir gavau padorų atlyginimą. Tačiau visą laiką man trūko Lietuvos, draugų, šeimos. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau grįžti“, – „Tiesai“ sakė Rūta.
 
Tačiau kelias atgal į tėvynę nebuvo rožėmis klotas.
 
„Prieš grįždama nė sekundei nesusimąsčiau, kad man gali būti sunku susirasti darbą. Akimis permečiau tokius populiariausius darbo skelbimų puslapius, kaip cv.lt, CVbankas, kitus, ir apsidžiaugiau, kad juose buvo ne vienas man įdomus skelbimas. Aišku, siūlomos algos gal ir ne tokios geros, kaip buvau pripratusi, tačiau įvertinau ir tai, kad Lietuvoje nereikės mokėti nuomos ir panašiai“, – pasakojo jau pusmetį Lietuvoje gyvenanti Rūta.
 
Pirmą mėnesį nesulaukusi nė vieno skambučio iš potencialių darbdavių, jauna moteris pradėjo jaudintis.
Pasak Rūtos, aktyvios darbo paieškos truko apie tris mėnesius. Moteris išsiuntė daugiau nei 50 savo gyvenimo aprašymų, tačiau negavo jokio pasiūlymo.
 
„Buvau beprarandanti viltį, – prisipažįsta Rūta. – Pasakysiu atvirai: mane tuo metu palaikė tik artimųjų ir draugų parama, kitų atveju, matyt, būčiau grįžusi atgal į JK.“
 
Galiausiai darbą ji gavo. Tačiau tik per pažįstamų rekomendacijas.
 
„Ne veltui sakoma, kad Lietuva – giminaičių kraštas“, – liūdnai šypteli Rūta.
 
Tik nedaugelis įmonių gali pasiūlyti darbuotojus tenkinantį atlyginimą, puikias darbo sąlygas, galimybę derinti šeimą ir darbą, profesinį tobulėjimą ir karjerą. Tik nedaugelis įmonių gali pasiūlyti darbuotojus tenkinantį atlyginimą, puikias darbo sąlygas, galimybę derinti šeimą ir darbą, profesinį tobulėjimą ir karjerą.
Darbdaviai sako ką kita
 
Kaip situaciją komentavo Darbo biržos atstovė M. Jankauskienė, jų duomenų registre iš emigracijos grįžę ir darbo ieškantys asmenys nėra išskiriami, todėl esą sunku tiksliai įvertinti šio reiškinio mastą.
 
„Stebimas reiškinys, kad tarp sugrįžusiųjų yra gana populiarus sezoninis išvykimas dirbti į užsienį – ypač žemės ūkio, statybos ar turizmo sektoriuose“, – sakė specialistė.
 
Trūkstant darbuotojų, darbdaviai stengiasi įvairiais būdais prisivilioti reikalingų žmonių. Vyriausybėje aptariamas ne tik emigravusių lietuvių susigrąžinimas, tačiau ir ekonominių imigrantų iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių kaimynių priviliojimo strategijos.
 
Būtent siekiant prisivilioti darbuotojus iš užsienio 2017 metų vasario mėnesį Vyriausybė patvirtino labiausiai trūkstamų šalyje profesijų sąrašą. Tarp 27 darbdavių geidžiamiausių specialybių – programuotojai, įrenginių techninės priežiūros inžinieriai, grafikos dizaineriai, maisto produktų ir gėrimų technologai, net aviacijos technikai.
 
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų, – aiškino ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. – Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 000 informacinių technologijų specialistų.“
 
Tačiau Darbo biržos duomenimis, pernai darbo ieškojo 254 mechanikos inžinieriai, bet užregistruoti tik 164 darbo skelbimai.
 
Grafikos dizainas šiuo metu itin populiari specialybė tarp jaunimo. Daugelis ją rinkosi studijuoti ir užsienyje. Praėjusiais metais Lietuvoje darbo ieškojo net 357 grafikos dizaineriai, tačiau Darbo biržoje buvo paskelbta tik 117 laisvų darbo vietų.
 
Nepaisant to, Lietuvos darbdaviai ir toliau teigia, kad darbuotojų tikrai trūksta, o tinkamus žmones ypač sunku surasti net administravimo, aptarnavimo srityje.
 
„Atrodo, kad daug lengviau rasti įmonės direktorių nei padavėją ar barmeną, – patirtimi dalijosi prieš keletą metų iš emigracijos grįžęs ir dabar savo įmonę turintis verslininkas Tomas. – Galbūt lietuviai tiesiog nemėgsta dirbti paprastų darbų? Administratorės taip pat ieškojome net tris mėnesius, ir radome tik pakeitę pozicijos pavadinimą į „direktoriaus asistento“.
 
Darbo biržos specialistė M. Jankauskienė teigia, jog pagrindinė kliūtis konkuruojant dėl darbuotojų Lietuvoje yra darbo užmokestis. Bet esą tik nedaugelis įmonių gali pasiūlyti darbuotojus tenkinantį atlyginimą, puikias darbo sąlygas, galimybę derinti šeimą ir darbą, profesinį tobulėjimą ir karjerą.
 
Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuvoje trūks 10 000 informacinių technologijų specialistų. Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuvoje trūks 10 000 informacinių technologijų specialistų.
Sugrįžtantiesiems ypatingo dėmesio neskiria
 
Specialių programų sugrįžusiems tautiečiams šiuo metu nėra, tačiau jie gali dalyvauti paramos verslui, vykdant veiklą didelio nedarbo teritorijose ar įdarbinant papildomai remiamus bedarbius, priemonėje.
 
Teritorinių darbo biržų specialistai grįžtantiems emigrantams šiuo metu gali pasiūlyti įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, profesinio mokymo ir pameistrystės priemones, kurios padeda greičiau integruotis į darbo rinką.
 
Informacijos bei pagalbos sugrįžtantiesiems trūkumą pabrėžia ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasak kurios, kad padėtume žmonėms grįžti, reikia koordinuotų Vyriausybės veiksmų ir savivaldos iniciatyvų.
 
„Sugrįžtantiems emigrantams reikia įvairiapusės pagalbos steigiant verslą, ieškant vaikų darželių ir mokyklų, gyvenamosios vietos. Tam reikalingas ir aktyvesnis vietos valdžios įsitraukimas regionuose. Kiekviena savivaldybė galėtų įsteigti specialių pasiūlymų paketą grįžtančiajam, pavyzdžiui, nuo lengvatų verslo pradžiai iki būsto nuomos.
 
Taip pat žmonėms būtina pateikti lengvai prieinamą informaciją apie galimybes, kur sugrįžus galima persikvalifikuoti, įsidarbinti ir įsitvirtinti. Reikalinga ir parama jaunoms šeimoms, nes per pastaruosius dvejus metus didžioji dalis grįžtančiųjų yra trisdešimtmečiai“, – dėmesį atkreipė prezidentė.
 
„Į Lietuvą ateina daugybė užsienio investuotojų, ieškančių darbo jėgos. Valstybė turi sudaryti sąlygas sugrąžinti ir perkvalifikuoti išvykusius žmones, kad verslui nereikėtų ieškoti darbo jėgos iš svetur“, – pabrėžė Dalia Grybauskaitė.
 
  

Žymos: Darbas, Darbas Lietuvoje, Barbora Grigaliūnaitė, emigrantai sugrįžta

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Petras važiuoja su savo papūga į Italiją. Muitinėje tarnautojas praneša, kad už papūgą turi būti sumokėtas mokestis.
– Kokio dydžio tas mokestis? – klausia žmogelis.
– Priklauso nuo to, kokią papūgą vežatės: už gyvą teks sumokėti šimtą eurų, už iškamšą – tik penkis.
Į tai papūga vos girdimu balsu:
– Petrai, tik nepadaryk dabar kokios kvailystės...