Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-07-06

Emigrantų kvietimas į Lietuvą: viena ranka moja, kita – veja atgal

  
Emigrantų kvietimas į Lietuvą: viena ranka moja, kita – veja atgal
© Marijos Kisieliūtės/Realisbeautiful nuotr.
Naujas įstatymas žlugdo emigrantų svajonę apie būstą Lietuvoje.
Galbūt tai laikinas apribojimas, kuris bus atšauktas reaguojant į permainas rinkoje. Arba lietuviai sugalvos, kaip šią tvarką apeiti. Visada suranda

Kai buvo paskelbta, kad Lietuvoje veikiantys bankai atsisako teikti paskolas būstui tiems, kas pajamas gauna kita valiuta, užsienyje gyvenantys lietuviai tai suprato kaip ženklą, jog tėvynėje nelaukiami nei jie, nei jų uždirbti nemenki pinigai. O įstatymų leidėjai, priimdami tam kelią atveriantį įstatymą, apie užsienyje gyvenančius savo tautiečius tiesiog... nepagalvojo.

Tokios emigrantų reakcijos sulaukė nuo liepos 1-osios Lietuvoje įsigaliojusios su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos. Tiesa, pačios jos neužkerta kelio teikti paskolas žmonėms, atlyginimus gaunantiems kita valiuta nei euras, tačiau ant komercinių bankų pečių perkelia visą riziką dėl valiutų kursų svyravimų.
Tai itin aktualu Jungtinės Karalystės (JK) lietuviams, mat svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu pastaruosius metus siūbuoja tarsi švytuoklė ir atrodo, kad „Brexit“ derybos jam stabilumo nesuteiks. Juolab kad dar neįsigaliojus šioms pataisoms Lietuvos komerciniai bankai jau atsisako teikti paskolas ne tik JK lietuviams, bet ir Skandinavijos šalyse pinigus uždirbantiems tautiečiams.
 
Specialistai neabejoja, kad dėl šios priežasties Lietuvoje emigrantai išleis mažiau pinigų. Svetur išvykę lietuviai jaučiasi taip, tarytum tėvynė jiems, savo piliečiams, atsuko nugarą. Ypač tiems, kurie į užsienį vyko užsidirbti būstui.
 
„Nejaugi tai ir yra tas didysis noras susigrąžinti emigrantus į Lietuvą?“ – ironiškai klausia jie.
 
Nepatogi naujoji tvarka ir finansų įstaigoms – užsienio lietuviai yra vertinami klientai, pasižymintys didelėmis pajamomis ir didesne pradine įmoka. O Seime tvirtinant naująjį įstatymą apie svečiuose kraštuose nugaras vardan būsto Lietuvoje lenkiančius lietuvius tiesiog nepagalvota.
Ne eurais pajamas gaunantys emigrantai laukiami ne visuose Lietuvos bankuose. Pixabay nuotr. Ne eurais pajamas gaunantys emigrantai laukiami ne visuose Lietuvos bankuose. Pixabay nuotr.
Prašymo nė nesvarstė
 
Lietuvoje individualias finansinio brokerio paslaugas teikianti Simona dažnai susiduria su emigrantais, norinčiais būstą įsigyti Lietuvoje. Specialistė ne tik tarpininkauja klientui ir kreditavimo įstaigai, bet atstovauja pirkėjų interesams – šie dėl laiko ir žinių stokos būsto įsigijimo reikalus vis dažniau patiki žinovams.
 
Naujiena apie apribojimus buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus ne tik brokerei, bet ir klientams – tiek viena, tiek kiti jau pajuto pataisų poveikį.
„Jau susidūrėme su tuo, – patvirtina Simona. – Dėl būsto pirkimo Lietuvoje į mane kreipėsi vienas Norvegijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis. Pradėjome įprastas tokiems atvejams procedūras, kreipėmės į SEB banką. Gavome atsakymą, kad mūsų paraiška net nebus svarstoma. Priežastis – minėta įstatymo pataisa.“
 
Anot brokerės, visi didieji bankai taip elgiasi net nesulaukę pataisų įsigaliojimo.
 
„Tačiau Lietuvoje dar yra nemažai finansinių įstaigų, kurios bent kol kas finansuoja emigrantų paskolas – tai ir kredito unijos, ir mažesnieji bankai, todėl procesas visiškai nesustos“, – tiki „Tiesos“ pašnekovė.
 
Paprašyta įvertinti tokį įstatymą, NT specialistė prisipažino, jog pirmoji į galvą šovusi mintis – Lietuvos bankas šiomis pataisomis bando reguliuoti rinką, kurioje jau jaučiamos grėsmės. Birželio pabaigoje banko vadovas Vitas Vasiliauskas įspėjo, jog dabartinei situacijai nesikeičiant, artimoje ateityje galime sulaukti dar vieno kainų burbulo.
 
„Apie pusė mano klientų – emigrantai, – aiškina Simona. – Suprantama, kad jie daro įtaką rinkai: jų perkamoji galia didelė, nemažai užsienyje gyvenančių lietuvių gali leisti net 50 procentų kredito dydžio pradinį įnašą, todėl juos vertina ir bankai.“
 
Pasak specialistės, nekilnojamasis turtas visada buvo laikomas gera investicija. „Emigrantai noriai išleisdavo pinigus būstui Lietuvoje. O po šių pataisų NT pardavimas tiesiog sulėtės“, – samprotauja ji.
Vis dėlto Simona mano, kad nors pokyčiai ir pristabdys emigrantus, tikrai neužkirs kelio kita valiuta uždarbį gaunantiems lietuviams pirkti būstą ir kitą NT Lietuvoje.
 
„Galbūt tai laikinas apribojimas, kuris bus atšauktas reaguojant į permainas rinkoje. Arba lietuviai sugalvos, kaip šią tvarką apeiti. Visada suranda. Pavyzdžiui, vienas iš variantų – sprendimas sandorį įforminti Lietuvoje dirbančio šeimos nario arba partnerio vardu“, – pasakojo brokerė.
Paskola būstui Lietuvoje gali tapti nepasiekiama net tiems, kurie užsienyje uždirba daugiau nei pakanka kreditui. Viliaus Zlotkaus/Realisbeautiful nuotr. Paskola būstui Lietuvoje gali tapti nepasiekiama net tiems, kurie užsienyje uždirba daugiau nei pakanka kreditui. Viliaus Zlotkaus/Realisbeautiful nuotr.
Bankas: mums – didesnė rizika ir investicijos
 
SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas „Tiesai“ tvirtino, kad paėmusiųjų būsto paskolą užsienio valiuta nėra daug. Tačiau nuo liepos 1-osios tokiems klientams galimybes pasiskolinti apribotos.
 
„SEB bankas būsto kredito užsienio valiuta, kaip jis yra apibrėžtas įstatyme, nebeteiks“, – informavo G. Giržadas.
 
Anot jo, naujasis įstatymas numato, kad kredito davėjas privalo užtikrinti papildomas apsaugas, skirtas užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir jai valdyti.
 
„Šis reikalavimas reiškia ne tik papildomas investicijas bankamss kuriant reikalingus sprendimus, bet ir didesnį rizikos prisiėmimą. Bankai klientams privalo pasiūlyti papildomą priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir jai valdyti.
 
Taip pat suteikę tokį kreditą bankai turi stebėti užsienio valiutos kurso svyravimus ir siųsti įspėjimus klientui, jeigu likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skirsis daugiau kaip 15 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. O viršijus daugiau nei 20 procentų, bankas turės neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į kitą sutartą valiutą, taip pat – ir į eurus“, – aiškino banko sprendimą G. Giržadas.
 
Jis paskolos norintiems emigrantams sufleruoja išeitį – skolintis kartu su žmogumi, kuris pajamas gauna eurais. Be to, siūlo įžvelgti ir naujojo įstatymo pranašumus.
 
„Juo siekiama dar labiau sustiprinti būsto paskolos gavėjų interesų teisinę apsaugą, – aiškina G. Giržadas. – Įtvirtinamas 30 dienų pasiūlymo apsvarstymo laikotarpis, pasirašytos sutarties nemokamas nutraukimas per 14 dienų, sutarties turinio reikalavimai, išankstinio kredito grąžinimo sąlygos, kredito „atostogos“, kita. Nors dalį šių nuostatų kai kurie bankai jau ir taip taiko, – taip pat ir SEB bankas, – jų reglamentavimas įstatymu užtikrins, kad naudingos klientams praktikos laikytųsi visi be išimties rinkos dalyviai.“
 
Įstatymą ruošęs Lietuvos bankas taip pat akcentuoja vartotojo interesų apsaugą ir europinių direktyvų perkėlimą į šalies teisę, o apie skolinimą kita valiuta užsimenama tik epizodiškai.
SEB atstovas Gintautas Giržadas paaiškino, kodėl pagal naują įstatymą bankui neapsimoka teikti paskolų kai kuriems užsienyje dirbantiems lietuviams. SEB atstovas Gintautas Giržadas paaiškino, kodėl pagal naują įstatymą bankui neapsimoka teikti paskolų kai kuriems užsienyje dirbantiems lietuviams.
Apie emigrantus nepagalvota
 
Prieš porą metų, 2015-ųjų birželį, Lietuvos Seime pradėjo veikti Migracijos komisija, kaip veiklos prioritetus nusistačiusi ekonominės migracijos reguliavimą, priminti emigrantus valstybės institucijoms, gerinti sąlygas užsienyje gyvenantiems lietuviams grįžti gyventi į tėvynę.
 
Tačiau emigrantui gauti paskolą būstui Lietuvoje apsunkinančios teisės akto dalys ne tik šioje komisijoje, bet ir visame Seime prasprūdo pro akis. Nors apie jį viešai diskutuojama jau ilgiau nei pusmetį, o naujasis įstatymas priimtas pernai lapkritį.
 
„Manau, kad pasielgta labai neapdairiai, priimant įstatymą nepagalvota apie implikaciją su imigracija. Jeigu šiuo aspektu situacija tik pabloginama, gal dar įmanoma kažką pakeisti. Tučtuojau pasitarsiu su kolegomis, puikiai išmanančiais šią sritį“, – sakė „Tiesai“ komisijos narys Mantas Adomėnas.
 
Anot politiko, vertinant Seimui teikiamus įstatymo projektus neatsižvelgiama į tai, kaip teisės aktai paveiks užsienio lietuvių ir Lietuvos santykį.
 
„Pagal galiojantį vertinimo klausimyną Seimo nariai atsižvelgia į galimą siūlomo įstatymo poveikį pagal įvairiausius kriterijus, o apie emigraciją neužsimenama. Reikės pasiūlyti galimybę į vertinimą įtraukti ir tai. Manau, kad atsižvelgimas į emigraciją turėtų tapti norma“, – kalbėjo parlamentaras.
Mantas Adomėnas siūlys, kad, vertinant įstatymų projektus, būtų atsižvelgiama ir į jų poveikį emigracijai. Facebook nuotr. Mantas Adomėnas siūlys, kad, vertinant įstatymų projektus, būtų atsižvelgiama ir į jų poveikį emigracijai. Facebook nuotr.
Kaip sureagavo JK lietuviai
 
„Tiesai“ paviešinus žinią apie minėtas įstatymo pataisas, savaitraštį pasiekė apie 40 000 skaitytojų internete nuomonė. JK lietuvių reakcija į tokius planus buvo įvairi, tačiau vyravo pasisakymai apie tai, jog įstatymas tik dar labiau atbaidys nuo noro grįžti atgal į Lietuvą.
Naujasis teisės aktas nepalankus tiems, kurie būsto paskolai išvyko užsidirbti į užsienį. Flickr nuotr. Naujasis teisės aktas nepalankus tiems, kurie būsto paskolai išvyko užsidirbti į užsienį. Flickr nuotr.
Pateikiame kelis tiesa.com skaitytojų komentarus:
 
Vaidas: Galės patys verkti be emigrantų pinigų, žmonės pasiims paskolas ten, kur gyvena ir dirba, nematau problemų, be to, niekada nepasitikėčiau Lietuvos bankais.
 
Asta: Čia tas didelis noras emigrantus susigrąžinti?
 
Sigutė: Žmonės važiuoja užsidirbti ir įsigyti būstą Lietuvoje, o čia – dar labiau spaudžia juos kurtis svetur...
 
Reda: Ir tegul neduoda, pirksime Ispanijoje, kur visada šilta... Ten duos... Sveiku protu nesuvokiami ir nepaaiškinami įstatymai... Tegyvuoja jų leidėjai!
 
Aurimas: Mieliau gyvenčiau savo gimtinėje, jei tam būtų sudarytos sąlygos.
 
Aida: Aiškiai nenori lietuvių atgal. O juk jie investuoja savo šalyje, ne svetur.
 
Agnė: Tai kur tie planai susigrąžinti emigrantus? Ir norinčius grįžti galutinai išvarys... Šaunuoliai.
 
Katerina: Čia tokį grįžimo planą jie sukūrė? Labai logiška.
 
Audingas: Čia noras dar labiau atsikratyti saviškių.
  

Žymos: Būsto paskola, Lietuvos bankas, Emigracija, Emigrantai, Būstas Lietuvoje, Valdas Pryšmantas, valiutų kursai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!