Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-11-09

Idėjų Lietuvai paieškos Londone – ir su klausimais apie algas 

  
Idėjų Lietuvai paieškos Londone – ir su klausimais apie algas
© Birutės Simanavičienės (realisbeutiful.lt) nuotr.
Jūs esate žmonės, kurie reikalingi bet kuriai valstybei. Esate reikalingi britams, esate reikalingi ir mums

Žvelgiant iš pasaulinių pozicijų, Lietuva išgyvena geriausią laiką per savo istoriją. Tačiau iš jos bėga kaip niekad daug žmonių. Kodėl susiklostė tokia paradoksali situacija ir kaip ją keisti, Lietuvos politikai atvyko paklausti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių.

Praėjusį savaitgalį Londone, Lietuvos ambasadoje, didžiausios JK lietuvių organizacijos sukvietė šalyje įsikūrusius lietuvius dalyvauti diskusijoje „Brexit. Lietuva. Idėjos. Sprendimai?“ ir akis į akį apie tai kalbėtis su Lietuvos politinius sprendimus tiesiogiai lemiančiais asmenimis.
Į diskusiją atvyko Seimo nariai Arūnas Gelūnas, Aušra Maldeikienė, Rūta Miliūtė ir Žygimantas Pavilionis bei Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius.
 
Kad tokia diskusija įvyktų, pasirūpino Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB), JK lietuvių jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubas, Lietuvos komercijos rūmai JK (LCCUK), Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
 
Planuota kalbėti apie tai, kaip valstybei stiprinti ryšį su diaspora, kaip išeivija galėtų daryti įtaką Lietuvoje priimamiems sprendimams, būtų pilietiškai aktyvi, aptartos tokios aktualijos kaip nežinomybė dėl „Brexit“ bei dviguba pilietybė.
 
Kad tokie klausimai svarbūs, puikiai atspindėjo susidomėjusiųjų skaičius: ambasados salė buvo sausakimša, o beveik 3 valandas trukusios diskusijos tiesioginė transliacija internetu sulaukė per 17 000 peržiūrų.
 
Kalbėtis yra svarbiausia
 
Diskusijos pradžioje JKLB vadovė Dalia Asanavičiūtė susirinkusiems tautiečiams priminė galimybę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime net ir tuo atveju, jeigu nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, paprašė pabandyti įsivaizduoti, kaip jie save įsivaizduoja tokiame procese, generuoti idėjas.
Netrukus salėje susirinkusiai publikai buvo išdalyti lapeliai, kuriuose dalyviai galėjo užrašyti savo idėjas Lietuvai bei kartu jas aptarti.
 
„Džiugu, kad diskusija apie lietuvybę, apie ateinančius šimtą valstybės metų, prasideda būtent čia, Lietuvos ambasadoje. Dėkui, kad atvykote kalbėtis, nes kalbėtis yra svarbiausia. Tikiu, kad Lietuva turi idėją – ir ne vieną. Tereikia mažiau pyktis ir susitelkti bendram darbui“, – sakė diskusijos dalyvius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius JK Renatas Norkus.
Diskusijos metu publikos prašyta idėjų, jų sulaukta nedaug. „Facebook“ nuotr.
 
Politikų požiūris
 
Diskusijos moderatorė žurnalistė Indrė Makaraitytė pirmiausia paprašė savomis įžvalgomis pasidalyti atvykusius politikus.
 
Ž. Pavilionis išreiškė viltį, kad tokie susitikimai ir didelis susidomėjimas rodo pilietinį lietuvių aktyvumą nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
 
„Gal formuojasi pasaulio Lietuva, o piliečiai imsis atsakomybės. Nes iki šiol Lietuva buvo tarsi ne iki galo pavykęs elito projektas, o emigracija – to pasekmė, atskirties rezultatas. Tą atskirtį privalome visi kartu panaikinti. Kai bus surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės, tai bus puiki proga jums parodyti, kiek esate aktyvūs. „Brexit“ jums ir mums – ne tik iššūkis, bet ir proga įvertinti, kokie mūsų santykiai su Londonu, nes dabar slepiamės už Briuselio nugaros ir tarsi turėtumėme vykdyti bendrą politiką. Reikia įvertinti tai, kad britai mus visada palaikė ir mes prarandame ištikimą sąjungininką“, – sakė nemažą diplomatinio darbo patirtį turintis politikas, užsiminęs, kad šis procesas apnuogins ir galimą Kremliaus įtaką procesams.
 
Jo kolegė Lietuvos Seime A. Maldeikienė pradėjo nuo to, kad jai kelia juoką lietuvių skirstymas į esančius gimtinėje ir užsienyje.
 
„Man atskirtis nelabai suprantama – jūs gi ne vištos, kurias suvarome į atskirus gardus“, – sakė ji.
 
Ir priminė, kad politikai neatliks darbų už lietuvius – patys esame už tai atsakingi.
 
„Aš laiptinės už jus neišplausiu. Mums reikia kalbėtis. Man atrodo, kad mūsų valstybėje vidurinis sluoksnis varomas žemyn, žemiausiame sluoksnyje – skurdas, o viršuj vyksta gyvenimas, žmonės važinėja „Lamborghini“. Ar norite tokios Lietuvos? Jeigu ne, kalbamės, ką daryti“, – sakė A. Maldeikienė.
 
Dėl socialinės atskirties su ja sutiko ir A. Pranckevičius.
 
„Auditorija rodo, kokios svarbios Lietuvai temos paliestos. Tačiau socialinė atskirtis – problema ne tik ten. Ši priežastis iš esmės lėmė ir „Brexit“, o JAV – Donaldo Trumpo išrinkimą prezidentu. Dėl nesusikalbėjimo Vakarai artėja prie pavojingos ribos, gali kilti karai valstybių viduje, tarp centro ir periferijos.“
 
Kita vertus, anot A. Pranckevičiaus, baimintasi, kad „Brexit“ suskaldys ES.
 
„Tačiau procesas tik sustiprino Bendriją, – priminė Europos Sąjungos atstovas. – Lietuvai yra galimybė labai aktyviai dalyvauti procese, ginti savo piliečius, dirbti, kad ateityje partnerystė su JK išliktų stipri, siūlyti savo ekspertizes ES. Lietuva šiuo metu išgyvena brandą, mūsų rankose yra valstybės stiprinimas. Formali demokratija sukurta, dabar reikia ją įgyvendinti, bet tam būtina pilietinė visuomenė. Turime puikią progą tapti pavyzdžiu kitiems.“
 
R. Miliūtė pabrėžė, kad idėjų šiuo metu Lietuvai reikia, tačiau dar svarbiau – jų tęstinumas. Nes tik tuomet bus rezultatas.
 
„Reikia dalyvauti rinkimuose, dalyvauti priimant sprendimus, pasiskirstyti atsakomybę. „Brexit“ – pavyzdys, kažkas paėmė į rankas iniciatyvą, aktyviau darė ir pasiekė savo rezultatą. Jūs esate žmonės, kurie reikalingi bet kuriai valstybei. Esate reikalingi britams, esate reikalingi ir mums“, – į JK lietuvius kreipėsi Seimo narė.
 
A. Gelūnas pradėjo nuo svarstymų, kodėl verta grįžti gyventi į Lietuvą, o „Brexit“ kaip pavojų įvardijo tik todėl, kad niekas Europoje nežino, kaip šis procesas baigsis.

„Jeigu nuspręsite grįžti, atvežkite į Lietuvą viską, ką čia įgijote. O įgijote daug: žinių, kontaktų. Nenutraukite ryšio su Lietuva, kad ir koks jis būtų. Net jeigu jis ir mažiausias, yra neįkainojamos vertės“, – sakė politikas, akcentavęs pritarimą dvigubos pilietybės idėjai.
 
„Jeigu tai priklausytų nuo manęs, jūs dvigubą pilietybę turėtumėte dar nesibaigus šiai diskusijai“, – pasakė A. Gelūnas.
 
Prašė apčiuopiamų dalykų
 
Išklausę politikų kalbų klausytojai greitai į jas reagavo – pareiškė, kad neužtenka kviesti namo, ir prašė tiksliai įvardyti, kas gimtinėje dėl to daroma: ar bus prie jų namų mokyklų ir darželių vaikams, ar atlyginimai bus konkurencingi. Tačiau ir vėl išgirdo, kad reikia didesnio jų pačių indėlio kuriant gerovę.
 
„Per praėjusius rinkimus į Seimą JK lietuviai sugeneravo vos apie 6 000 balsų, o reikia bent 160 000, jeigu norite dvigubos pilietybės, – kalbėjo Ž. Pavilionis. – Manau, kad ne tik Londone, bet ir kiekvienam JK kaimelyje reikia pastatyti po balsadėžę, po konsulinį pareigūną, kad tie balsai taptų realybe. Mes tarsime dėl referendumo datos ir teksto struktūros, o jūs balsuokite. Ne tik JK. Reikia ir kitų pasaulio lietuvių balsų.“
 
A. Gelūnas priminė, jog jeigu nebalsuos išvykusieji, kuriems labiausiai reikalinga dviguba pilietybė, tai referendumo rezultatas gali būti priešingas.
 
„Yra pilna tokių, kurie Lietuvoje specialiai balsuos prieš tuos, kurie išvažiavo ir susikūrė gerus gyvenimus svetur. Jūs turite balsuoti, kad nelaimėtų tamsūs, kerštingi, savo apmaude verdantieji“, – sakė jis.
 
A. Pranckevičius siūlė nebijoti rizikuoti: „Taip, tai rizika. Bet vis daugiau žmonių rizikuoja ir grįžta, pasiekia rezultatų. Laisvę ir taiką turime, valstybė per tūkstantį metų išgyvena geriausią laiką.“
 
Pasak jo, tai tikras paradoksas, kad geriausiu laikotarpiu Lietuvai valstybė netenka žmonių.
 
„Manau, kad reikia daugiau pasitikėjimo Lietuva, jo nebuvimas užgožia ir skaldo mūsų mažą tautą“, – sakė A. Pranckevičius.
 
„Mums reikia ne tik idėjų, bet ir proto, ir rankų joms įgyvendint“, – pritarė R. Miliūtė.
 
Tuo metu A. Maldeikienė iškėlė idėją Seimo narį rinkti JK, jis atstovautų diasporos interesams Lietuvoje.
 
„Emigravusiųjų santykis būtų visai kitoks, už jį ateitų balsuoti ne tūkstantis, o dešimtys tūkstančių“, – įsitikinusi ji.
Ne visos politikų mintys sulaukė publikos pritarimo. „Facebook“ (Lietuvių bendruomenė Northamptone) nuotr.
 
Bijo dėl ukrainiečių Lietuvoje
 
Kai atėjo laikas publikos klausimams, pagrindinė diskusijos tema buvo užmiršta. Susirinkusieji domėjosi, ar Lietuvoje egzistuoja ilgalaikė, bent 5–10 metų ateities vizija, ar nebijoma, kad pasaulio galingieji užsimanys perbraižyti Europos žemėlapį ir Lietuva vėl taps slaptų susitarimų auka.
 
Kai kurie piktinosi, jog Lietuva deklaruoja paramą neramumų kamuojamai Ukrainai, kad vis daugiau šios šalies piliečių gauna leidimus dirbti Lietuvoje, kai šios valstybės piliečiai paramos nesulaukia.
 
„Jie gi dirba tą darbą, kurį palikote jūs, – į tai sakė A. Pranckevičius. – O kai šalyje nėra darbo jėgos, joje nebus ir investicijų. O kalbos apie ukrainiečius man atrodo kaip ksenofobija – nereikėtų taip elgtis jų atžvilgiu.“
 
„Aš pasisakau už paramą Ukrainai (tuo metu iš salės nuskamba šūkis „Lietuvai paramą!“ – autoriaus past.), o žmonių skirstymas pagal kilmę man primena psichopato požiūrį. Manau, kad svetimšalis – tas pats ukrainietis – gali tapti lietuviu, jeigu jis dirba valstybės labui“, – pritarė A. Gelūnas.
 
Nėra diskusijų kultūros?
 
Jaunas vaikinas, prisistatęs Aurimu, pateikė idėją Lietuvai: ne mažiau nei vaikus ar jaunimą šviesti ir suaugusiuosius. Jis pasiūlymą argumentavo savo patirtimi.
 
„Kaip investuoti į žmogiškąjį kapitalą Lietuvoje? Kad jie ten noriai gyventų, kad norėtų grįžti? Kai grįždavau, girdėdavau kalbas: kaip tau pasisekė, kad išvažiavai, kaip tau gerai, sakydavo bendraamžiai ir jų mamos. Ir kai prasitardavau apie grįžimą, girdėdavau: ką tu čia darysi? Kai bandydavau argumentuoti, stengdavosi visaip atgrasyti. Ir taip sakė žmonės, kurie nežino, ką reiškia „Brexit“. Kaip pakeisti tokį mentalitetą? Mes šviečiame jaunimą, bet reikia šviesti suaugusiuosius“, – kalbėjo jaunuolis.
 
Be jo siūlymo, iš kitų JK lietuvių nuskambėjo idėjos Lietuvai vėl turėti nacionalines avialinijas, organizuoti kasmetes komandiruotes į gimtinę, kurti lietuvišką identitetą, vykdyti bendrus užsienio lietuvių ir vietinių projektus, organizuoti forumus apsikeisti žiniomis bei patriotiškumui skatinti.
 
Atrodo, kad ne visi tiesioginę transliaciją internetu stebėję žiūrovai suprato diskusijos esmę.
 
„Reikia dvigubos pilietybės. Kodėl Amerikos lietuviai gali turėti, o mes – ne? Ar yra koks sprendimas, kad Lietuvoje po poros metų bus ne tik kainos kaip JK, bet ir algos? Ačiū. Demagogų šutvė... Ir vis ieško „durnesnių“ už save...“ – taip reagavo į matomą vaizdą internautai.
 
Beje, diskusijos metu suabejota, ar lietuviai išvis yra jai subrendę, ar egzistuoja diskusijų kultūra, pagarba kito nuomonei.
 
„Proaktyvi pozicija – fundamentalus pagrindas. Reikia daugiau pasitikėjimo valstybe, išsilavinusio, žinančio, ko nori, žmogaus“, – manė A. Pranckevičius.
 
„Svajoju, kad Lietuva taptų politikų valstybe, kad daugiau žmonių suvoktų, kaip veikia valstybė. Kad jie suvoktų, jog yra ne vieni ir svarbiausi pasaulyje, kad nustotų dalyti patarimus ir imtų veikti“, – pritarė A. Maldeikienė. O išgirdusi klausimą, kas kaltas dėl nevienodo Lietuvos turtuolių ir eilinių žmonių apmokestinimo, ekonomistė atsakė: „Rinkėjai.“
 
A. Gelūnas priminė, kad seniausiai sukurtos strategijos ir programos Lietuvai, kurių bent trečdalio įgyvendinimas būtų fantastiškas rezultatas, tačiau jis pastebėjo, kad visi nori gero gyvenimo, tačiau retas įsigilina į planus.
 
„Mes nesame knygos ir teksto tauta, mums reikia greito rezultato, materialių vertybių čia ir dabar.
Mąstome ūkiškai: yra grūdų maišas – gerai, nėra – blogai“, – metaforiškai priekaištavo jis.
  

Žymos: Lietuvos Ambasada Londone, jk lietuviai, diskusija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikinas skundžiasi psichiatrui:
– Gydytojau, manęs niekas nesupranta...
– Kaip suprast?