Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-11-16

Imigrantų algos – vis dar spekuliacijų tema 

  
Imigrantų algos – vis dar spekuliacijų tema
© Flickr nuotr.
Daug britų gina imigrantus už darbą, tačiau daug mielai jų atsikratytų.
Vis dar apstu manančiųjų, jog algų dydžiui didžiausią neigiamą įtaką daro imigrantai

Vienas dažniausiai imigracijos į Jungtinę Karalystę priešininkų naudojamų argumentų – neigiamas jų poveikis darbo užmokesčiui. Gajus mitas, jog atvykėliams iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių tenka atsakomybė už kainų augimo nepavejančias algas. Tačiau net patys britai dėl to tarpusavyje nesutaria, o naujausi įvykiai darbo rinkoje rodo, jog imigrantai daro priešingą įtaką – verčia darbdavius kelti algas.

Prieštaringi imigracijos vertinimai Jungtinėje Karalystėje pasipylė po 2004 metų, kai leiboristo Tony Blaire‘o vadovaujama vyriausybė nutarė atverti darbo rinką dešimties į ES naujai priimtų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiams.
Britai naujųjų narių piliečius vieningai pavadino Rytų europiečiais. Jų per pirmuosius penkerius metus ūkanotajame Albione įsikūrė per 340 000, ir srautas nesustoja iki šiol.
 
Keikti ar vis dėlto dėkoti?
 
Į atskirą A8 pavadintą grupę dėl žemesnių nei ES vidurkis pajamų išskirtos 8 valstybės – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija ir Slovakija. Ir nuo pačios pirmos sienų atvėrimo dienos vietos gyventojai šiuos atvykėlius ėmė kaltinti tuo, kad jie konkuruoja savo darbą vertindami pernelyg pigiai, o dėl to mažesnėmis algomis priversti tenkintis ir patys britai.
 
Ir nors dabartinę minimalaus valandinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reguliuojantis įstatymas JK įsigaliojo dar 1999 metais, vis dar apstu manančiųjų, jog algų dydžiui didžiausią įtaką daro imigrantai.
 
Todėl ir šiandien vis dar garsiai dėl to diskutuojama, o darbo rinkoje pastebima, jog iš JK po „Brexit“ referendumo dėl neužtikrintos ateities tie patys ES piliečiai ėmė trauktis. Darbdavių reakcija į šį reiškinį – bandymas didinti atlyginimus.
 
2004 metais priimant nutarimą atverti JK darbo rinką vadinamosioms A8 britų vyriausybė savo sprendimą pagrindė tuo, kad darbo jėga iš naujųjų ES valstybių prisidės prie ekonominio šalies klestėjimo ir kitaip praturtins vietos bendruomenę.
Tokios pozicijos liberaliųjų politinių jėgų atstovai laikosi iki šiol. Kad savo sprendimo nesigaili, visiškai neseniai patvirtino T. Blaire’as, pareiškęs, jog be imigrantų iš A8 valstybių JK šiandien nebūtų tokia puiki, ir ragino dėkoti svetimšaliams, užuot juos keikus.
Minimalaus darbo užmokesčio didinimo politika nustatyta dar iki imigracijos bangos 2004 metais.
 
Įtaka algoms – minimali
 
2010–2015 metais vyriausybėje verslo ministro pareigas ėjęs liberaldemokratas Vince‘as Cable‘as paragino atkreipti dėmesį į specialius tyrimus, įrodančius, jog imigrantai nėra įtakingi šalyje nustatant atlyginimo dydžius.
 
„Pirmieji, kurie ėmė skųstis imigrantų mažinamomis algomis, buvo savarankiškai dirbantys statybų specialistai, pramonės sektoriaus darbininkai. Buvo atlikti net 9 išsamūs tyrimai, kaip imigracija nuo 2004 metų paveikė šalies ekonomiką. Jų poveikis atlyginimams ir užimtumui – labai mažas, tačiau kažkodėl tai nuo visuomenės slepiama. Pats gerai pamenu tuos tyrimus. Daugeliu atvejų buvo aišku, kad atvykę imigrantai tampa ne konkurentais, o būtina papildoma darbo jėga“, – šių metų rugsėjį įtakingame leidinyje „The Guardian“ rašė V. Cable‘as.
 
Buvęs ministras paneigė ir kitą, anot jo, mitą – kad imigrantai iš darbo rinkos išstūmė vyresnius britus. 2016 metais, remiantis Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, JK buvo 1,2 mln. dirbančiųjų, vyresnių nei 65 metai. Anksčiau jų buvo kur kas mažiau: 2003 metais šios amžiaus grupės darbuotojų suskaičiuota pusė milijono, 2008-aisiais – 700 000.
 
Tie patys tyrimai atskleidė, jog nuo 2008 metų vis daugiau britų rinkosi ne visos darbo dienos arba savarankiškas veiklas, o imigrantai dažniausiai ėmėsi nuolatinių darbų. Be to, jie neišstūmė vietinių iš darbo rinkos, nors bedarbiai britai dažnai mėgsta pasiteisinti, jog užimtumo neteko dėl pigios darbo jėgos iš Rytų Europos.
 
„Šios tendencijos tik įrodo, kad nekvalifikuoti imigrantai nėra pamaina britams – jie tiesiog užima laisvas darbo vietas. Be to, užsieniečiai dažniausiai yra plėtrą vykdančių verslų darbo jėga, jie samdomi tik todėl, kad nėra užtektinai darbuotojų, arba vietiniai nenori imtis kai kurių darbų. Didžiausias darbo vietų kūrimas per šį laikotarpį fiksuotas apgyvendinimo, paslaugų, laisvalaikio, logistikos, slaugos sektoriuose. Verslas galėjo atidėti plėtros planus, tačiau pasirinko plėstis ir tenkinti augančią paklausą, o imigrantai tiesiog užpildė naujas darbo vietas. Jeigu ne jie, tos vietos būtų likusios tuščios mėnesius ar metus“, – aiškino V. Cable‘as.
 
Tai, anot politiko, tik įrodo, kad JK darbo rinka yra itin lanksti, o verslo plėtra visą tą laiką skatino investicijas, gerinančias bendrus šalies ekonomikos rodiklius.
 
Todėl tuos, kurie imigrantus kaltina dėl lėto darbo užmokesčio augimo tempo, V. Cable’as vadina vandens drumstėjais, kalbančiais daug, tačiau nepasakančiais nieko.
Savarankiškai dirbantys britai pirmieji ėmė skųstis dėl darbo įkainius mažinančių svetimšalių. Wikipedia nuotr.
 
Paneigė imigrantams naudingas išvadas
 
Visai kitaip panašius tyrimus vertina vienas iš didžiausių euroskeptikų, JK parlamento narys konservatorius Philipas Hollobone‘as. Jis savo taikiniu pasirinko Anglijos banko studiją, išnagrinėjusią imigrantų poveikį darbo užmokesčiui 1992–2014 metais.
 
Šio tyrimo, pavadinto „Imigracijos poveikis profesiniam atlyginimui: įrodymai iš Britanijos“, išvados teigia, kad svetimšaliai darbuotojai (iš ES ir trečiųjų šalių) nepadarė jokio poveikio arba labai mažą neigiamą poveikį darbo užmokesčiui Jungtinėje Karalystėje.
 
Šią itin išsamią ir oficialiais duomenimis pagrįstą studiją atlikę autoriai Stephenas Nickellis ir Jumana Saleheen įžangoje teigia, kad jų darbas skirtas paneigti plačiai paplitusią ir stereotipu virtusią nuomonę apie blogą imigrantų įtaką JK ir šalies gyventojams. Autoriai taip pat siekė, kad šiuo mitu baigtų spekuliuoti politikai.
 
Tačiau Ph. Hollobone‘as ir jo bendrai suskubo viešai paneigti tyrimą, nors įtikinamų argumentų ir neturėjo.
„Mane nustebino tai, kad Anglijos banko analitikams prireikė tiek daug laiko, kad suprastų tai, ką visi šalies gyventojai seniausiai žino: didelio masto imigracija iš Rytų Europos mažina darbo užmokestį. Mūsų narystė ES iš tiesų reiškia, kad mes negalime kontroliuoti žemos kvalifikacijos darbuotojų migracijos į šią šalį“, – tokį savo vertinimą pateikė politikas.
 
Jis, beje, buvo vienas iš pirmųjų, kurie po 2014-ųjų prakalbo apie būtinybę trauktis iš ES ir aktyviai rėmė referendumo idėją bei pačią „Brexit“ kampaniją.
 
Ph. Hollobone‘as – tik vienas iš nedaugelio, kurie be jokių argumentų niekais pavertė didžiulį Anglijos banko tyrimą.
 
Dešiniųjų politiką remiančios nevyriausybinės organizacijos „Migration Watch“ vadovas Andrew Greenas pareiškė, jog „šis Anglijos banko tyrimas atskleidė didelį neigiamą poveikį žemos kvalifikacijos paslaugų sektoriui, kuriame dirba 6 milijonai žmonių, o tai sudaro beveik ketvirtadalį visų britų darbuotojų“.
 
Tiesa, A. Greeno žodžiuose mažai tiesos. Jis pasinaudojo Anglijos banko tyrimo dalimi, teigiančia, jog kai kuriuose sektoriuose dėl imigrantų antplūdžio žemos kvalifikacijos darbuotojams atlyginimas galėjo sumažėti... 1,88 procento – tai yra 18,8 svaro sterlingų nuo 1000 svarų.
Įtaka darbo užmokesčiui yra vienas iš argumentų dėl migracijos kontrolės. Flickr nuotr.
 
Dėl europiečių didina algas
 
Lapkričio pradžioje paskelbtų Britanijos darbdavių apklausų rezultatai rodo visai kitokias nuotaikas ir požiūrį į imigrantus iš ES valstybių darbo rinkoje.
 
Įdarbinimo ir užimtumo konfederacija (The Recruitment and Employment Confederation, REC) po reguliariai vykdomų apklausų paskelbė, jog darbdaviai artimiausiu metu pasiryžę didinti atlyginimus dėl darbo jėgos trūkumo.
 
Šis trūkumas juntamas jau ne pirmas mėnuo ir siejamas su imigracija: dėl JK tvyrančių „Brexit“ nuotaikų bei užsieniečių neužtikrintumo imigracija sumažėjo iki žemiausio lygio per 3 metus, daugėja ir išvykstančių ES piliečių.
 
REC tokias išvadas pateikė apklaususi kelis šimtus įmonių vadovų.
 
Nacionalinis statistikos departamentas (ONS) paskelbė, kad migracija sumažėjo ketvirtadaliu, iki 246 tūkst. Teigiama, kad ES piliečiai palieka šalį nelaukdami „Brexit“, o stebint pastarųjų metų migracijos tendencija pastebėtas „statistiškai reikšmingas“ pokytis – žmonių skaičius, kurie į JK atvyksta ilgam periodui gyventi ir dirbti, sumažėjo net 81 000.
 
Toks didelis skaičius gali daryti įtaką šalies ekonomikai.
 
ONS taip pat paskelbė, kad, jų duomenimis, po referendumo šalį, vasaros pabaigos duomenimis, jau paliko 33 000 ES piliečių.
Pexels nuotr.
  

Žymos: Europos Sąjunga, Darbo užmokestis, Imigrantai, Minimalus atlyginimas, breixit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Žmona:
– Ar tau patiko vakarienė?
Vyras:
– Tu ir vėl ieškai progos skandalui?