Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2018-02-22

Iš JK metami lietuviai privalo apsiginti patys

  
Iš JK metami lietuviai privalo apsiginti patys
© Wikipedia nuotr.
Imigracijos įstatymas nustato, kad užsienio nusikaltėlio deportacija yra viešasis interesas.
„Tiesą“ konsultavę specialistai atkreipė dėmesį, kad pagrindine deportacijos priežastimi ir galimybe tampa būtent kažkada gautas teistumas ar padaryti nusižengimai jau gyvenant Jungtinėje Karalystėje.

Pastaruoju metu vis dažniau nuskamba istorijos apie iš Jungtinės Karalystės (JK) deportuojamus lietuvius, nepaisant čia sukurtų šeimų, turimų darbų ir mokamų mokesčių. Tačiau kas jiems gali ištiesti pagalbos ranką? Aiškėja, kad tai – tikrai ne valstybinės institucijos, o patys tautiečiai.

Prieš šiek tiek daugiau nei mėnesį, sausio pradžioje, naujienų portalas Tiesa.com ir laikraštis „Tiesa“ pasidalijo lietuvių šeimos istorija, kuri sulaukė neįtikėtino atgarsio tautiečių bendruomenėje JK.
Bostone 13 metų gyvenanti lietuvė, Jungtinėje Karalystėje sukūrusi šeimą, auginanti du vaikus ir sąžiningai mokanti mokesčius, porai dienų išlydėjo lietuvį vyrą į užsienį, bet jo grįžtančio nesulaukė, nes vyras paprasčiausiai nebebuvo įleistas į šalį.
 
Tik išspausdinus šį straipsnį, paaiškėjo kita medalio pusė – šios situacijos mastas. Į „Tiesos“ redakciją pradėjo plūsti laiškai, kuriuose buvo pasakojama daugybė panašių istorijų, kaip po balsavimo dėl „Brexit“ bandoma „atsikratyti“ imigrantų lietuvių. Tautiečiai ne tik guodėsi patekę į kone identiškas, gyvenimus griaunančias situacijas, bet ir dalijosi patarimais, kaip teisingai elgtis atsidūrus tokioje situacijoje, ir siūlė savo pagalbą, kuri istorijos herojei tapo tikrai naudinga.
 
Gyvenimai dūžta netikėtai
 
„Per vieną dieną mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Tik du mūsų vaikai man suteikia stiprybės. Kitu atveju, matyt, visą laiką verkčiau“, – prieš kelias savaites „Tiesai“ pasakojo lietuvė, kurios vyras trumpam automobiliu išvyko iš šalies ir atgal nebebuvo įleistas.
 
Vyrui savo automobiliu atvykus į Doverį, jį sustabdė imigracijos pareigūnai. Po kelių valandų buvo pranešta, kad lietuvis į šalį, nepaisant to, kad joje gyvena, dirba ir turi šeimą, įleistas nebebus.
 
Viso to priežastis – prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvęs teistumas.
Kaip pasakojo penkerius metus Anglijoje gyvenusio ir dirbusio lietuvio žmona (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), vyras Lietuvoje buvo teistas, tačiau šeimai net į galvą nešovė, kad jaunystėje gautas teistumas dėl, kaip sakė pati moteris, lengvo chuliganizmo ar vagystės gali tapti kliūtimi grįžti pas šeimą.
 
Nors nuo lemtingos dienos prabėgo jau beveik du mėnesiai, šeima vis dar kovoja už galimybę susigrąžinti tėvą į šalį. Šiuo metu vyras gyvena prisiglaudęs pas draugus Belgijoje ir visas savo viltis deda į žmoną, kuri Anglijoje liko viena su dviem mažamečiais vaikais.
 
Išlydėjusi lietuvį į užsienį, šeima jo grįžtančio nesulaukė, nes vyras paprasčiausiai nebebuvo įleistas į šalį. Pixabay nuotr. Išlydėjusi lietuvį į užsienį, šeima jo grįžtančio nesulaukė, nes vyras paprasčiausiai nebebuvo įleistas į šalį. Pixabay nuotr.
 
Panaši istorija nutiko ir dar vienai lietuvių šeimai.
 
Kita su „Tiesos“ redakcija susisiekusi tautietė atskleidė, kad pareigūnai į namus įsiveržė, kai ji dirbo, o vyras buvo namuose su vaikais. Nieko nepaaiškinę migracijos pareigūnai šeimos galvą vaikų akivaizdoje išsivežė „ilgam pokalbiui“.
 
„Vyras spėjo man tik paskambinti ir paklausti, kur pasas“, – praėjusių metų įvykius prisiminė Anglijoje gyvenanti lietuvė.
 
Kaip pasakojo moteris, Lietuvoje vyras buvo teistas, bet bausmę jau atliko. Prieš metus lietuvis Anglijoje padarė avariją.
 
Nors viskas prasidėjo praėjusių metų vasario pradžioje, šeima vis dar laukia teismo sprendimo, nes pirmasis nusprendė šeimos nenaudai, todėl emigrantai pateikė apeliacinį skundą.
 
Pagalbos sulaukia iš tautiečių
 
Sausio pradžioje „Tiesai“ pasidalijus straipsniu apie susiklosčiusią situaciją, lietuvės šeimai į pagalbą atskubėjo daugybė Didžiojoje Britanijoje gyvenančių tautiečių. Su redakcija susisiekusi lietuvė advokatė šeimai rekomendavo kreiptis į kitą advokatą, kuris ėmėsi bylos nemokamai ir šiuo metu tvarko su ja susijusias procedūras.
 
„Po įvykio nedelsdama kreipiausi į Lietuvos ambasadą, tačiau ten man niekas negalėjo tiksliai atsakyti, ką daryti. Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems į mano pagalbos šauksmą, už patarimus, palaikymą ir pagalbą“, – dėkojo lietuvė, kurios vyras netikėtai buvo neįleistas į šalį.
 
„Išgyvenome visiškai tą pačią situaciją, bet viską susitvarkėme patys. Vyras taip pat buvo nusikaltęs prieš daugiau nei 20 metų. Šiuo metu turime legalius verslus, nemažai darbuotojų, turime darbus, mokame nemažai mokesčių. Vyras gavo teisę gyventi Anglijoje“, – patirtimi dalijosi viena „Tiesos“ skaitytoja. Ji pabrėžė, kad patekus į tokią situaciją svarbiausia – anglų kalbos žinios.
 
Moteris atskleidė, kad jų šeimai pakako tiesiog susirasti advokatą, kuris padėjo laimėti bylą.
 
„Pagrindiniai argumentai, dėl kurių laimėjome teismą, ir buvo tie, kad žmogus padarė klaidų jaunystėje, o dabar yra pavyzdingas pilietis. Čia ir yra vienas svarbiausių dalykų, – aiškino Anglijos lietuvė. Ji pridūrė: – Iš patirties žinau, kad labai daug kas meluoja, kad JK nėra padarę jokių nusikaltimų, arba vagystės iš parduotuvės ar muštynių nelaiko nusikaltimais, nors, advokato žodžiais, tai netiesa.“
 
Vis daugiau teistumą turėjusių lietuvių susiduria su deportacijos grėsme. Vis daugiau teistumą turėjusių lietuvių susiduria su deportacijos grėsme.
 
Teistumas praeityje – pavojus britų visuomenei
 
Ne vienas kalbintas asmuo puse lūpų atskleidė, kad daugelis į panašią situaciją patekusių lietuvių ranką prie širdies pridėję tikina, kad nėra nusižengę įstatymui. „Tiesą“ konsultavę specialistai atkreipė dėmesį, kad pagrindine deportacijos priežastimi ir galimybe tampa būtent kažkada gautas teistumas ar padaryti nusižengimai jau gyvenant Jungtinėje Karalystėje.
 
Advokatas Stanislovas Tomas patvirtino, kad per pastaruosius metus su juo susisiekė tikrai nemažai su deportacijos grėsme susidūrusių lietuvių.
 
Teisės mokslų daktaras, praktikuojantis Normandijos salose, aiškino: „Jungtinės Karalystės Pilietybės, imigracijos ir prieglobsčio įstatymo 117C sekcija nustato, kad užsienio nusikaltėlio išsiuntimas iš šalies yra viešasis interesas. Taip pat britų politika yra tokia, kad, paaiškėjus, kad teistas užsienietis gyvena JK, jie jį sulaiko ir keletą mėnesių laiko kalėjime, kol išsiųs atgal į Lietuvą.
 
Europos Bendrijų direktyva 2004/38/EB neapsaugo ES piliečių nuo deportacijos tuo atveju, jeigu jie kelia pavojų visuomenei, o pavojų, anot britų, kelia kiekvienas teistas asmuo. Direktyva tik nurodo, kad britų veiksmai turi būti proporcingi ir remtis asmens elgesiu, šiuo atveju interpretuojama, kad imigranto iš Lietuvos teistumas ir yra jo elgesys. Lietuvos Baudžiamojo kodekso 97(2) straipsnis taip pat numato, kad teistų asmenų teisės gali būti varžomos.“
 
Advokatas S. Tomas atkreipė dėmesį, kad, jei Vidaus reikalų ministerija (angl. Home Office) turi informacijos, kad asmuo buvo teistas, net nepaisydama to, kad jo teistumas Lietuvoje pasibaigė arba panaikintas, vis tiek gali uždrausti jam gyventi JK 10 metų.
 
„Tai yra klaida. Jeigu teistumas pasibaigė arba buvo panaikintas Lietuvoje, Home Office neturi teisės laikyti informacijos apie tai, kad žmogus buvo teistas. Tokios informacijos laikymas, tuo labiau naudojimas prieš žmogų pažeidžia teisę į privatų gyvenimą, kurią garantuoja tas pats Konvencijos 8 straipsnis. Žmogus (bylą) laimės, bet išmintingiau yra tiesiog iš anksto šiuo klausimu pasirūpinti Lietuvoje“, – aiškino užsienyje dirbantis advokatas.
 
„Pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnį po išėjimo iš pataisos namų asmuo laikomas teistu dar nuo 3 iki 10 metų, priklausomai nuo jo nusikaltimo pobūdžio. Lietuvos teismai gali sutrumpinti teistumą 50 proc. Atsitinka ir taip, kad kartais asmuo gali būti įtrauktas į informacinę sistemą kaip „teistas“, nors teistumas yra pasibaigęs“, – teigė S. Tomas.
 
„Šį klausimą geriausia išsiaiškinti dar Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijoje. ES taip elgtis leidžia ne tik JK, bet ir bet kuriai kitai bendrijos valstybei. Taigi, jeigu asmuo yra neįleistas, reikia grįžti į Vilnių ir pateikti prašymą, kad Lietuvos institucijos išbrauktų žmogų iš teistųjų sąrašo, nes britai turi prieigą prie Lietuvos VRM duomenų“, – patarė dr. S. Tomas.
 
„Jeigu nepasisekė, britų policija atėjo į namus ir uždarė žmogų į kalėjimą laukti deportacijos, reikia skųsti ne tik nutartį dėl deportacijos, bet ir prašyti išleisti laukti deportacijos namuose. Nesu girdėjęs, kad jie būtų ką nors paleidę laukti namuose, bet vis tiek reikia to prašyti, nes britų atsisakymą galima apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui arba Jungtinių Tautų Organizacijai. Tokiu atveju tikėtina, kad gausite piniginę kompensaciją“, – pridūrė jis.
 
Advokato teigimu, pagrindinis teisinis argumentas prieš išsiuntimą iš šalies yra Jungtinėje Karalystėje sukurta ir gyvenanti šeima, vaikai, gimę JK. Teisę į šeimos gyvenimą garantuoja Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis.
 
Lietuvos ambasados konsuliniai pareigūnai negali veikti kaip asmens gynėjai ar teisiniai atstovai. Facebook nuotr. Lietuvos ambasados konsuliniai pareigūnai negali veikti kaip asmens gynėjai ar teisiniai atstovai. Facebook nuotr.
 
Ambasada – ne advokatas
 
„Tiesa“ susisiekė su Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje ir pasiteiravo, kaip lietuviams emigrantams elgtis patekus į panašią situaciją ir kokią pagalbą gali suteikti diplomatinė atstovybė.
 
„Lietuvos piliečiui patekus į tokią situaciją, be jokios abejonės, sprendimą galima skųsti. Tai būtų patartina daryti su teisininko pagalba“, – patarė ambasados atstovas Gvidas Venckaitis.
 
Pasak jo, informacijos apie teisines paslaugas, teisines konsultacijas lietuvių kalba Jungtinėje Karalystėje teikiančias įmones galima rasti internete, pavyzdžiui, JK lietuviams skirtuose portaluose. JK teisininkų kontaktus galima rasti Jungtinės Karalystės teisininkų asociacijos „Law Society“ interneto svetainėje http://www.lawsociety.org.uk/.
 
„Lietuvos ambasados konsuliniai pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatyta tvarka ir negali veikti kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjai ar teisiniai atstovai. Ambasada tokiais atvejais galėtų suteikti informacinę pagalbą, taip pat informuoti artimuosius apie asmens sulaikymą“, – aiškino ambasados atstovas.
 
Ambasada deda daug pastangų informuoti Lietuvos piliečius apie jų teises Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio mėnesį ambasada surengė JK lietuvių bendruomenės organizacijų atstovų susitikimą su Jungtinės Karalystės Pasitraukimo iš Europos Sąjungos ministerijos ministru lordu Martinu Callananu, Vidaus reikalų ministerijos (Home Office) atstovais.
 
Ambasada rekomenduoja, kad Lietuvos piliečiai šiuo ir visais kitais panašiais atvejais pateiktų ambasadai informaciją, kuri bus naudinga konsultacijoms tarp atitinkamų Lietuvos ir Jungtinės Karalystės institucijų ES piliečių klausimais.
 
 
  

Žymos: Emigrantai, Deportacija, Barbora Grigaliūnaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Kodėl tu skiriesi su žmona?
–Supranti, ji su manim jau pusę metų nesikalba.
–Neskubėk, palauk, pagalvok, ne taip lengva surasti tokią žmoną...