Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-06-08

Išankstiniai rinkimai: kas žadama saviems ir svetimiems?

  
Išankstiniai rinkimai: kas žadama saviems ir svetimiems?
© Flickr nuotr.
Britai šiandien nulems tolesnį savo šalies kursą.
Nereikėtų vadovautis tik apklausomis ir prognozuoti konservatorių nesėkmės, jie turi visus šansus dar labiau pagerinti savo pozicijas

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės gyventojai parodys, ar pritaria dabartinės valdžios vykdomai politikai ir suteiks jai dar didesnį palaikymą. O gal vis dėlto rinksis kitokį kelią? Koks bus pasirinkimas, parodys trejais metais anksčiau, nei planuota, vyksiančių rinkimų į šalies parlamentą rezultatai. Šiemet, kaip niekada, jie gali padaryti didžiulę įtaką ne tik britų, bet ir kitų tautybių šalies gyventojams.

Dabar pagrindinius šalies valdymo įrankius turintiems konservatoriams reikia dar šiek tiek daugiau valdžios ir jie bus praktiškai nesulaikomi. O juos su dabartiniais pajėgumais dar sugebantys pristabdyti leiboristai gali sustiprinti savo gretas arba dar labiau jas išretinti.
Po praėjusių metų birželį įvykusio „Brexit“ nemažai JK piliečių šį sprendimą laikė klaida ir nepritarė jį įgyvendinantiems konservatoriams, tačiau prieš rinkimus atliktos apklausos rodė ką kita – didžiulę paramą šiai partijai. Tiesa, vėliau ji sumenko ir daugiau respondentų demonstravo palaikymą proeuropietiškiems leiboristams.
 
Todėl tikroji parama besivaržančioms organizacijoms paaiškės tik suskaičiavus birželio 8-ąją atiduotus balsus.
 
Tai vienintelė šių rinkimų intriga. Nuo rinkimų baigties priklausys ne tik JK vidaus politika, bet ir tolesni britų santykiai su Europos Sąjunga (ES), pasitraukimo iš jos scenarijus, laisvas judėjimas tarp bendrijos ir ūkanotojo Albiono.
Dėl pozicijų Westminsteryje kovojama anksčiau, nei planuota. Wikipedia nuotr. Dėl pozicijų Westminsteryje kovojama anksčiau, nei planuota. Wikipedia nuotr.
Valdo pasikeisdamos
 
Jungtinėje Karalystėje registruota apie 70 politinių partijų, kurios, kaip dera tikroje demokratinėje šalyje, turi teisę dalyvauti rinkimuose. Tarp jų yra ir gana egzotiškų politinių darinių, tokių kaip „Mančesterio benamių balsas“, Taikos partija, Populistų, Piratų, Draugų partijos ir kt., tačiau realius šansus patekti į parlamento bendruomenių rūmus turi tik 12 partijų atstovai.
 
Po rinkimų vienmandatėse apygardose politinės jėgos išsidalins 650 vietų, daugiausia vietų iškovojusi partija formuos vyriausybę ir visos šalies politiką.
 
Žinoma, kad tai bus konservatoriai arba leiboristai.
Šios dvi tradicinės politinės jėgos Jungtinėje Karalystėje šalį pasikeisdamos valdo nuo 1922 metų. Tiesa, buvo išimčių, kai parlamente teko formuoti koalicijas. Neabejojama, kad ir po šio balsavimo daugiausia vietų užims kurios nors iš šių dviejų partijų nariai.
 
Prognozuojama, kad savo pozicijas dar labiau sustiprins konservatoriai, kurie šiuo metu sudaro daugumą – užima 330 vietų, o jiems įkandin sekanti opozicija – leiboristai – turi 232 mandatus. Likusias laisvas kėdes parlamente užėmę kitoms penkioms politinėms jėgoms atstovaujantys politikai atlieka tik epizodinį vaidmenį ir prireikus gali praversti tik formuojant koaliciją.
 
O konservatoriai ir leiboristai, kaip ir dera tikriems varžovams bei ideologiniams konkurentams, Jungtinei Karalystei žada skirtingą ateitį.
 
„Tiesa“ panagrinėjo šių dviejų partijų rinkimų programas ir pateikia pagrindinius jų tikslus – pagal juos matyti, kokiu kursu šalis judės artimiausius penkerius metus ir kokių valdžios veiksmų gali tikėtis valstybės gyventojai, tarp jų – ir imigrantai, mat į juos konkuruojančios politinės jėgos žvelgia skirtingai.
Ir jau niekas nekalba apie „Brexit“ stabdymą.
Po pernai vasarą įvykusio „Brexit“ referendumo JK žmonės susiskaldė į dvi grupes, tai turėtų daryti įtaką ir rinkimų rezultatams. Wikipedia nuotr. Po pernai vasarą įvykusio „Brexit“ referendumo JK žmonės susiskaldė į dvi grupes, tai turėtų daryti įtaką ir rinkimų rezultatams. Wikipedia nuotr.
Neaiškus europiečių likimas
 
Valdančioji partija su savo lydere ir dabartine premjere Theresa May ir yra pagrindiniai išankstinių rinkimų kaltininkai. Konservatoriai tikisi, kad rinkėjai jiems patikės dar daugiau balsų, o tada partija dar labiau sustiprins savo galias ir galės sprendimus priimti be didesnių diskusijų.
 
Partija neslepia, kad tokiu būdu bando išvengti papildomų kliūčių įgyvendinti griežtą „Brexit“ strategiją ir dėl jos net yra pasiryžusi aukoti prekybos sutartį su ES, tačiau teigia galinti užtikrinti JK sienų kontrolę bei sumažinti imigrantų srautus iki dešimčių tūkstančių per metus.
 
Dabar jie skaičiuojami šimtais tūkstančių. Rinkimų programoje partija nurodo, kad tai ji pasieks papildomai apmokestindama ne tik atvykėlius, bet ir jų darbdavius bei sugriežtindama reikalavimus vizoms, nes imigrantai turėtų garantuoti didesnes pajamas sau ir savo šeimoms, apribodama galimybes įsidarbinti iš užsienio atvykusiems studentams.
 
Daugiausia nerimo tarptautinei bendruomenei kelia tai, jog ši vyriausybė aiškiai neįvardija Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių statuso ir teisių.
 
Tarp kitų pagrindinių rinkimų pažadų konservatoriai nurodo, kad iki 2025 metų subalansuotų šalies biudžetą. Šiemet jame iki balanso trūko 69 milijardų svarų sterlingų.
 
Jie nežada leisti organizuoti referendumo Škotijoje tol, kol baigsis „Brexit“ derybos. Žinia, škotai kalba, kad iki 2019 metų norėtų palikti JK ir kuo greičiau prisijungti prie ES.
Sveikatos apsaugai žadama iki 2023 metų rasti papildomus 8 milijardus svarų.
Teigiama, kad išankstinius rinkimus inicijavę konservatoriai žaidžia rizikingą žaidimą, mat po balsavimo gali likti su mažiau balsų ir taip apsunkinti savo programos įgyvendinimą.
 
Remiantis gegužės mėnesio apklausų duomenimis, už šią partiją balsuos 42–45 proc. rinkėjų.
Konservatorių pergalės atveju vyriausybės vadove liktų Th. May. European Comminssion nuotr. Konservatorių pergalės atveju vyriausybės vadove liktų Th. May. European Comminssion nuotr.
Sutartis su ES – prioritetas
 
Jaunimo palaikomi leiboristai valdžios vadeles šalyje gana užtikrintai laikė 1997–2010 metais, tikėtina, kad jų iš konservatorių neperims ir šiemet. Todėl organizacijos lyderiui Jeremy’iui Corbyn’ui ir vėl teks tenkintis opozicijos lyderio ir šešėlinės vyriausybės vadovo postu.
 
Vadinasi, partijos balsas skelbs tik siūlymus ir kritikuos konservatorių valdžios sprendimus, o realių veiksmų įgyvendinti negalės.
 
O norėtų padaryti daug ką. Rinkimų programoje jie nurodo, kad galėtų suplėšyti popierius su jau užrašyta „Brexit“ programa ir kurti naują derybų strategiją, kurios prioritetas būtų prekybos sutartis su ES, nedelsdami garantuoti šalyje gyvenančių ES piliečių teises, atmesti pasitraukimo variantą „jokio susitarimo“.
 
Leiboristai taip pat pritaria, kad laisvas judėjimas tarp ES ir JK po „Brexit“ turi baigtis, o šalies sienų apsaugai papildomai samdyti 500 pasieniečių. Partija neribotų užsienio studentų ir jų neįtrauktų į imigracijos statistiką.
 
Jie taip pat žada leisti balsuoti nuo 16 metų, priešintis Škotijos nepriklausomybės referendumui, o per penkerius metus rasti 30 milijardų svarų sterlingų Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS).
 
Pinigų jie žada rasti papildomai apmokestindami tuos, kurie per metus uždirba daugiau nei 80 tūkst. svarų sterlingų, be to, numato papildomus mokesčius verslo korporacijoms.
 
Remiantis gegužės mėnesio apklausų duomenimis, už šią partiją balsuos 34–38 proc. rinkėjų.
Jei rinkimus laimėtų leiboristai, naujuoju premjeru taptų J. Corbyn’as. Flickr nuotr. Jei rinkimus laimėtų leiboristai, naujuoju premjeru taptų J. Corbyn’as. Flickr nuotr.
Politologo komentaras
 
Įžvalgomis apie rinkimus su „Tiesa“ pasidalijo politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
 
– Prieš praėjusius rinkimus konservatoriai, jeigu laimėtų, rinkėjams pažadėjo referendumą, ir visi žinome, kad visa tai baigėsi „Brexit“, nors tai buvo netikėta jiems patiems.
 
Dabar ši partija išankstinius rinkimus inicijuoja norėdama užsitikrinti dar daugiau vietų parlamente. Ar neprašaus jie vėl pro šalį, juk apklausos rodo, kad leiboristai sulaukia vis daugiau palaikymo?
 
– Paskelbus išankstinius rinkimus situacija buvo kur kas palankesnė konservatoriams. Atrodė, kad rinkimai – čia pat ir laiko situacijai pasikeisti nėra. Todėl nekilo abejonių, kad mandatą parlamente gaus partijos lyderė Theresa May, o Konservatorių partija pasieks savo tikslą pagerinti pozicijas parlamente.
 
Dabar taip jau neatrodo. Leiboristų reitingas kyla, rodo apklausų duomenys, bet jų nereikėtų pernelyg sureikšminti. Pagal atsakymus, atotrūkis tarp partijų siekia nuo 3 iki 15 procentų, taigi jos nėra tikslios. Be to, parlamento nariai renkami vienmandatėse apygardose.
 
Kita vertus, leiboristų pozicijas gali pagerinti jaunimas, kuris iš esmės prieštarauja konservatoriams, bet kyla klausimas, ar prieštaraujantieji ateis į rinkimus ir tai patvirtins savo balsu. O konservatorių rėmėjai yra vyresni ir aktyvesni rinkimuose.
 
Dėl šių priežasčių nereikėtų vadovautis tik apklausomis ir prognozuoti konservatorių nesėkmės, jie turi visus šansus dar labiau pagerinti savo pozicijas.
Anot politologo Lino Kojalos, išankstiniai rinkimai JK ir Lietuvos santykių nepakeis. Facebook nuotr. Anot politologo Lino Kojalos, išankstiniai rinkimai JK ir Lietuvos santykių nepakeis. Facebook nuotr.
– Jaunesni rinkėjai nebuvo labai aktyvūs ir referendume dėl „Brexit“. Jie gavo gerą pamoką. Gal šiuose rinkimuose elgsis kitaip, balsuos su dviguba energija?
 
– Gali būti, kad toks entuziazmas bus papildoma paskata ir, be abejonės, to labiausiai tikisi leiboristai. Jų idėjos priimtinesnės jauniems žmonėms. Bet neskubėčiau teigti, kad tai lems tokį efektą, kuris dabartinę situaciją pakeistų radikaliai ir rinkimų rezultatai apverstų aukštyn kojomis prognozes: konservatoriai užėmę pernelyg geras pozicijas.
 
Tai įrodo ir leiboristų tikslas rinkimuose – jie eina ne laimėti ir formuoti vyriausybės. Žinoma, rinkimų plakatai skambiai skelbia apie pergalę, bet rimtos analizėse kalbama visai kas kita. Esminis klausimas – ar varžovai laimės triuškinamu skirtumu, ar jį pavyks sumažinti.
 
Atrodo, kad visi pripažįsta, jog vyriausybė pernelyg nesikeis, o premjere išliks Th. May.
 
– Bet nesena istorija rodo, kad rinkimai gali baigtis neįtikėtinai: nustebino „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje ar Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose. Netikėtumo faktorius išlieka?
 
– Žinoma. Net ir praėjusiuose JK parlamento rinkimuose 2015 metais pergalė buvo prognozuojama leiboristams, o įtikinama persvara laimėjo konservatoriai.
 
– Leiboristai neslepia priešiškumo „Brexit“. Buvęs partijos lyderis Tony Blaire’as net yra pareiškęs, kad procesą sustabdyti įmanoma, tereikia tik to norėti. Kaip manote, ar jiems laimėjus tai būtų įmanoma?
 
– Manau, kad ne. Nors leiboristai pasisako už išlikimą ES, partijos lyderis pripažino faktą, kad „Brexit“ įvyko, ir net nekvestionuoja šio klausimo. Esminis klausimas – kaip trauktis. Ir tada išryškėja pagrindinių konkuruojančių politinių jėgų skirtumai. Konservatoriai kalba apie „kietąjį“ pasitraukimą su galimybe likti be prekybinės sutarties su ES, o leiboristų pozicija yra švelnesnė, siekiama išsaugoti ryšius su bendrija.
 
Tik liberaldemokratai siūlo antrąjį referendumą, bet ši partija – ne ta politinė jėga, kuri artimiausiu metu galėtų daryti didžiulę įtaką sprendimams.
 
„Brexit“ įvyko. Tai nesustabdomas procesas.
Rinkimų baigtis lems ir tai, kokią taktiką britai pasirinks derėdamiesi su Europos Sąjunga. Wikipedia nuotr. Rinkimų baigtis lems ir tai, kokią taktiką britai pasirinks derėdamiesi su Europos Sąjunga. Wikipedia nuotr.
 
– Kaip bet kokia išankstinių rinkimų baigtis galėtų paveikti JK ir Lietuvos santykius?
 
– Reikšmingos tiesioginės įtakos Lietuvai neturės, strateginiai JK sprendimai nesikeis, juk varžosi dvi tradicinės partijos su aiškiai suformuotomis savo vertybėmis, į valdžią nepretenduoja naujos ir neprognozuojamos radikalios politinės jėgos.
 
Atrodo, sutariama, kad iki „Brexit“ JK įsikūrę lietuviai, kaip ir kiti ES piliečiai, galės pasilikti, politinių partijų pozicijos skiriasi tik dėl ateities migracijos srautų.
 
– Bet JK gyvenantiems piliečiams vis dar nėra aišku dėl savo statuso.
 
– Jo nėra dėl to, kad JK vyriausybė nenori atskleisti savo kozirių „Brexit“ derybose, tačiau susitarimas dėl ES piliečių teisių Didžiojoje Britanijoje neturėtų pasisukti labai netikėta linkme.
 
Aiškumo trūkumas kelia abejonių, norėtųsi, kad po rinkimų jos būtų kuo greičiau išsklaidytos. Niekam nesinori politinės nežinios.
 
– Bet yra manančiųjų, kad po rinkimų valdžią į rankas paims viena politinė jėga, kuri elgsis kaip nori, o šalies gyventojai, ypač imigrantai, tai pajus ne iš gerosios pusės.
 
– Ne, į valdžią pretenduoja stiprios politinės partijos, turinčios aiškias vertybes. Jos jau ne kartą valdė šalį ir įrodė, kad nėra tokie politiniai žaidėjai, kurie kelia baimę ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinėje erdvėje.
 
Bijoti reikia greitai iškylančių ir radikalias reformas siūlančių partijų, kurios kelia abejones dėl ateities.
 
Britai tokių abejonių nekelia.
Balsavimas Londone. Wikipedia nuotr. Balsavimas Londone. Wikipedia nuotr.
 
  

Žymos: Konservatoriai, Jeremy Corbyn, Valdas Pryšmantas, Theresa May, breixit, leiboristai, išankstiniai rinkimai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Petras važiuoja su savo papūga į Italiją. Muitinėje tarnautojas praneša, kad už papūgą turi būti sumokėtas mokestis.
– Kokio dydžio tas mokestis? – klausia žmogelis.
– Priklauso nuo to, kokią papūgą vežatės: už gyvą teks sumokėti šimtą eurų, už iškamšą – tik penkis.
Į tai papūga vos girdimu balsu:
– Petrai, tik nepadaryk dabar kokios kvailystės...