Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2018-03-08

JK ligoninės – kantrybės ir sveikatos išbandymas

  
JK ligoninės – kantrybės ir sveikatos išbandymas
© Flickr.
JK ligoninės garsėja istorijomis apie nevykusį gydymą.
Vis dėlto daug skundų nereiškia, kad kiekvienas iš jų yra pagrįstas. Specialistai tikina, kad pacientai yra linkę kritikuoti gydytojų darbą ir visiškai be jokio reikalo, o konfliktai – neišvengiami.

Dėl netikėčiausių priežasčių patekus į ligoninę tikimasi sulaukti tinkamos pagalbos iš kvalifikuotų medicinos darbuotojų, tačiau tokie lūkesčiai pasiteisina ne visada. Viena Londono lietuvė tvirtino, kad į Jungtinės Karalystės gydymo įstaigas iš viso geriau nepatekti.

Prieš septynerius metus Lietuvą palikusios ir į Londoną persikėlusios šeimos nariai ne kartą turėjo lankytis įvairiose ligoninėse ar bendrosios praktikos gydytojo kabinete (vadinamuosiuose GP), tačiau JK taikoma gydymo praktika nė iš tolo neprilygsta gimtojoje šalyje teikiamų medicinos paslaugų kokybei.
Kaip „Tiesai“ pasakojo du vaikus auginanti ir trečiojo besilaukianti Jūratė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), daugumoje ligoninių, ypač esančiose rytinėje Londono dalyje, situacija itin prasta.
 
Po vieno apsilankymo 30-metė moteris vietos medikais nusivylė galutinai – vizitas dėl įprastų kraujo tyrimų virto tikru pragaru. Lietuvė nepanoro įvardyti konkrečios gydymo įstaigos pavadinimo, tačiau tikino, kad šiurpūs prisiminimai ramybės neduoda iki šiol, nors nuo įvykio praėjo jau beveik metai.
 
Palatoje – kartu su mirštančiaisiais
 
Moteris tikino, kad tąkart nesitikėjo ilgai užtrukti ligoninėje.
 
„Atvykus paaiškėjo, kad mano organizme yra infekcija, ir norint ją pašalinti reikia tikslesnio gydymo, nei galėjo pasiūlyti bendrosios praktikos gydytojas, tad mane paguldė į ligoninę. Kadangi buvo rytas, o tyrimai buvo paskirti po pietų, mane nuvežė į palatą, kurioje galėjau suskaičiuoti bent 20 įvairaus amžiaus žmonių, nors patalpa nebuvo itin didelė.
 
Įprasta, kad bendrose ligoninių patalpose žmonės vieni nuo kitų atskiriami bent užuolaidomis, bet čia nebuvo nieko. Vaizdas mane šokiravo.
Šalia lango gulėjo jau numiręs ir antklode uždengtas asmuo, kurį medikai vėliau išvežė į morgą; šalia ant lovos sėdėjo senolis, kuriam akivaizdžiai reikėjo pagalbos pertvarstant veidą, tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio; netoli manęs buvo didžiulių skausmų kamuojamas jaunuolis, kuris rėkė ir dejavo; dar kitame kampe gulėjo gimdyti besiruošianti moteris“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
 
Jūratės teigimu, jai visas kūnas nuėjo pagaugais ir norėjosi kuo skubiau palikti ne tik palatą, bet ir ligoninę, tačiau medikai jos neišleido. Pasiteiravus, ar galima tyrimų rezultatų palaukti kur nors kitur, o ne su šiais žmonėmis, jai buvo atsakyta, kad visi skyriai perpildyti, tad tenka tenkintis tuo, kas yra.
 
Nesugebėjo paimti kraujo
 
Tačiau nemalonūs vaizdai buvo tik pradžia – po to, ką Jūratė patyrė vėliau, ji apskritai ėmė gailėtis dėl to, kad atvyko į ligoninę. Vargais negalais sulaukusi laiko atlikti papildomus kraujo tyrimus, moteris buvo nuvežta į procedūrų kabinetą.
 
„Iš pirmo žvilgsnio tai buvo tvarkinga patalpa, kurioje steriliai laikomi įvairūs tvarsčiai, švirkštai ir kitos medicininės priemonės. Susidarė įspūdis, kad čia retai kas užsuka, man tai sukėlė įtarimą. Netrukus paaiškėjo, kad nuojauta neapgavo. Slaugė, kuri iš pažiūros buvo kokių 45 metų, pasiruošė procedūrai, ant rankų užsimovė pirštines ir bandė paimti kraujo mėginį iš venos.
 
Bandė, nes jai nepavyko. Nors mano venos nėra labai plonos ir geriau suveržus jos puikiai matyti, man reikėjo iškęsti ne vieną adatos dūrį, kol šiai medicinos darbuotojai pavyko atlikti tyrimą. Vėliau gulėdama palatoje suskaičiavau per 20 adatos dūrių“, – pasakojo Jūratė.
 
Organizme per operaciją paliko neaiškų daiktą
 
Iškentus siaubingą procedūrą, moters kraujo tyrimo rezultatai parodė ne tik prastėjančią būklę, bet ir kitų sutrikimų: dėl nežinomų priežasčių trūkinėjo Jūratės kraujagyslės. Todėl prireikė operacijos – chirurginė intervencija buvo neišvengiama.
 
Atrodė, kad operacija pavyko, savijauta pagerėjo, tad po kelių savaičių lietuvė buvo išleista gydytis į namus. Tačiau maždaug po mėnesio teko neplanuotai sugrįžti.
 
„Man pradėjo kilti temperatūra, toje vietoje, kuri buvo operuota, pradėjo tinti oda, skaudėjo. Išsigandęs vyras nuvežė mane atgal į ligoninę. Po echoskopijos procedūros paaiškėjo, kad mano organizme buvo paliktas kažkoks metalo gabaliukas, galimai chirurginio įrankio skeveldra, kuri sukėlė uždegimą, tad prireikė dar vienos operacijos.
 
Situacija darėsi tragikomiška, nes su kiekvienu medikų prisilietimu prie kūno nebebuvau tikra, ar nenutiks dar kas nors netikėto“, – prisiminė Jūratė.
Operuojant organizme pamiršo „daiktą“. Operuojant organizme pamiršo „daiktą“.
 
Blogai – ne visur
 
Viską iškentusi moteris šiuo metu jaučiasi puikiai ir sėkmingai augina savo atžalas, tačiau tuo metu, kai viskas vyko, situacija atrodė šiurpi.
 
Jūratė teigė, kad tik po visų įvykių pagalvoja apie ligoninės keitimą ir dėl kokybiškesnių paslaugų yra pasirengusi vykti į toliau nuo namų esančias gydymo įstaigas.
 
„Tada, kai sveikata prastėjo, apie tai galvoti laiko nebuvo“, – sakė ji.
 
Moteris iki šiol su menku pasitikėjimu žvelgia į bet kurią JK gydymo įstaigą, o prireikus vykti ten dėl vaikų, kaskart apima baimė. Ši istorija jai tik patvirtino neretai girdimas kalbas, kad medicinos paslaugų sektorius šioje šalyje nepasižymi kokybe dėl medikų kvalifikacijos trūkumo ar kitų priežasčių.
 
„Gali būti, kad man tik labai nepasisekė, kad papuoliau į tokią gydymo įstaigą. Pavyzdžiui, mano draugė gimdė privačioje klinikoje, kur palatoje buvo viena, nuolat sulaukdavo reikiamo ir papildomo dėmesio, jos patirtis kur kas saldesnė nei mano“, – pasakojo Jūratė.
 
Medicina JK – aktuali tema lietuviams
 
Išklausius šią istoriją aiškėja, kad panašių pasakojimų iš JK gyvenančių lietuvių galima išgirsti gerokai daugiau. Toli ieškoti nereikia: socialiniuose tinkluose ir įvairiuose forumuose komentarų tiek, kad nors vežimu vežk, deja, didžioji dauguma jų – neigiamos patirtys.
 
Tai tik keli atsiliepimai iš socialinių tinklų:
 
„Ligoninės man varo baimę, kraupūs prisiminimai. Stengiuosi jų vengti kaip velnias kryžiaus.“
 
„Buvau susitaręs nuvykti į ligoninę dėl papildomų tyrimų, tačiau pervažiavus pusę Londono ir pagaliau pasiekus ligoninę paaiškėjo, kad mano gydytojas čia nebedirba, kitas nepaskirtas, o man apie tai net nebuvo pranešta. Ar taip turi veikti medicinos sektorius? Jokios pagarbos pacientams.“
 
„Dvylika valandų prasėdėjau ligoninės koridoriuje plastikinėje nepatogioje kėdėje. Seselė buvo davusi nuskausminamųjų, kurie veikė vos dvi valandas. Paprašius pagalbos man atsakė, kad eilė dar nepriėjo ir man reikia laukti.“
 
„Niekaip nesuprantu, kas darosi su tomis ligoninėmis. Patekus į vieną iš jų toks vaizdas, kad ne tik medikai nesusikalba su pacientais, bet ir gydytojai nekomunikuoja su seselėmis. Tą patį tyrimą man darė kelis kartus. Iš pradžių gydytojas, paskui seselė, paskui vėl gydytojas. Ar jiems tiek trūksta kompetencijos, kad nesugeba tyrimų atlikti iš vieno karto, ar jie tiesiog nesikalba tarpusavyje“, –retorinį klausimą uždavė internautas.
 
Nors netrūksta liūdnų ir pyktį keliančių patirčių, o nusivylę pacientai net nebenori žiūrėti į ligoninių pusę, žmonės vis tiek vieningai sutaria, kad kartais geriau šiek tiek iškęsti, nei gydytis patiems. Juolab kad JK tikrai yra ligoninių, kurios gali pasiūlyti puikias gydymo sąlygas, kompetentingus medicinos darbuotojus ir malonią aplinką.
 
Viešojoje erdvėje netrūksta JK lietuvių nusiskundimų šalies ligoninėmis. Viešojoje erdvėje netrūksta JK lietuvių nusiskundimų šalies ligoninėmis.
Reikia skųstis kitur
 
Jungtinėje Karalystėje atsakomybę už nerūpestingą, aplaidų, diskriminuojantį ar nekvalifikuotą medikų darbą nuo 1948 m. griežtai apibrėžia specialūs įstatymai – medicininio aplaidumo teisė. Ji numato, kad su tokiu gydytojų elgesiu susidūrę pacientai gali reikalauti kompensacijų už patirtus išgyvenimus.
 
Tiesa, skundus privaloma pagrįsti ir pateikti ne žurnalistams ar socialiniame tinkle, o Nacionalinei sveikatos tarnybai (National Health Service, NHS).
 
Taip kasmet pasielgia tūkstančiai gydytojų darbu nusivylusių žmonių. JK nuosekliai auga ir kompensacijų sumos: BBC nurodo, kad per pastaruosius 7 metus ji išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 583 mln. svarų sterlingų 2008–2009 m. iki 1,4 mlrd. svarų sterlingų 2015–2016 m.
 
Jeigu netinkamai suteiktos medicininės paslaugos turi neatitaisomų pasekmių, tokių kaip paciento mirtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas, gydytojams gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
 
Vis dėlto daug skundų nereiškia, kad kiekvienas iš jų yra pagrįstas. Specialistai tikina, kad pacientai yra linkę kritikuoti gydytojų darbą ir visiškai be jokio reikalo, o konfliktai – neišvengiami.
 
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas yra pripažinęs, kad sveikatos priežiūros sistema – viena konfliktiškiausių. Jis tvirtino, kad taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
 
sveikata – didžiausia kiekvieno vertybė, ir susirgęs žmogus jaučia didžiulį nerimą. Ligonis tikisi, jog gydytojas padarys viską, kad jis kuo greičiau pasveiktų, o neretai ir stebuklo, esą gydytojas paskirs vaistą, kuris sugrąžins jėgas, išeikvotas netinkamai gyvenant, maitinantis, pasiduodant ydingiems įpročiams.
 
Kita priežastis – riboti sveikatos sistemos ištekliai ir galimybės, dėl kurių medicina negali įgyvendinti paciento lūkesčių, o žmogui sunku su tuo susitaikyti.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
– Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.