Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Gabija Ežerinskytė   |   2015-10-08

Kodėl Lietuvos „auksiniai protai“ studijuoja ne namie?

  
Kodėl Lietuvos „auksiniai protai“ studijuoja ne namie? Daugelis Anglijos universitetų gali garantuoti, jog per pusmetį jų studentai susiranda darbą.

Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo statistikos agentūros (ang. Higher Education Statistics Agency, HESA) duomenimis, kasmet Jungtinės Karalystės universitetai sulaukia vis didesnio stojančių lietuvių studentų srauto. Skaičiai byloja, kad 2008-aisiais mokslo įstaigose mokėsi 850 lietuvių, šis skaičius per dvejus metus padvigubėjo ir stabiliai auga iki šiol.

Išvykstančiųjų gretose – motyvuoti ir abitūros egzaminus aukščiausiais balais išlaikę moksleiviai. Lietuvos „protų nutekėjimas“ jau nebėra naujiena, o „tik“ didelis galvos skausmas su tvinkčiojančiu klausimu: kodėl jauni lietuviai renkasi Jungtinės Karalystės universitetus, nepaisydami didelių pragyvenimo ir studijų išlaidų?
Ateities perspektyvų paieška
 
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinis moksleivių stojimo į aukštąsias mokyklas užsienio šalyse motyvas – geresnės ateities perspektyvos. Tuo tvirtai tiki net 66 proc. iš 1170 respondentų.
 
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas (LSS) Paulius Baltokas „protų nutekėjimo“ per daug nesureikšmina. Pagal oficialius Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, 80 proc. abiturientų, geriausiais rezultatais baigusių mokyklą, lieka studijuoti Lietuvoje. Didesnę problemą jis įžvelgia tuo atveju, jeigu išvažiavęs studentas lieka užsienyje ir į Lietuvą nebegrįžta. Pašnekovo manymu, tokį sprendimą dažniausiai įtakoja socialinis pripažinimas svetur ir puikios galimybės surasti savo vietą rinkoje.
 
Karjeros specialisto Ryčio Jurkėno teigimu, daugelis Anglijos universitetų gali garantuoti, jog per pusmetį 80–95 proc. jų absolventų susiranda darbą. Jo manymu, šis rodiklis yra labai svarus, renkantis studijas Jungtinėje Karalystėje. „Nereikia nuvertinti Lietuvos universitetų, ir čia yra puikių mokslininkų, dėstytojų, gerėja ir materialinė bazė, bet dėl galimybių ir plataus specialybių pasirinkimo spektro pranašesni užsienio universitetai“, – pabrėžė karjeros konsultantas, kalbėdamas su portalo delfi.lt žurnalistais.
 
Darbdaviai medžioja dar studijuojančius
 
Šiuos teiginius patvirtino ir „Tiesos“ kalbinti pašnekovai. Kraštovaizdžio architektūros studijas šiais metais baigusi Gabija Tamašauskaitė darbo vietą užsitikrino dar besimokydama Birminghamo universitete (ang. Birmingham City University). Mergina teigė, kad studijos nuo pat pradžių buvo orientuotos į darbą, buvo pasakojama apie karjeros galimybes ir perspektyvas šalyje.
Praktika universitete nebuvo privaloma, tačiau dėstytojai nuolatos informuodavo apie pasiūlymus, organizuodavo įvairiausias muges ir renginius, susijusius su įdarbinimu bei stažavimosi galimybėmis.
Gabija, suprasdama, kad rinka palankesnė ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių turintiems absolventams, du mėnesius praktikavosi vienoje geriausių Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio architektūros įmonių „Camlins“.
 
Mergina ramia širdimi džiaugėsi atostogomis Lietuvoje, nes žinojo, kad rugsėjį jos grįžtančios laukia jau pamėgtas darbas ir kolegos iš „Camlins“.
 
Gabija Tamašauskaitė už savo baigiamojo darbo projektą gavo kraštovaizdžio architektų įsteigtą vienetinį apdovanojimą. (Asm. arch. nuotr.) Gabija Tamašauskaitė už savo baigiamojo darbo projektą gavo kraštovaizdžio architektų įsteigtą vienetinį apdovanojimą. (Asm. arch. nuotr.)
 
Kokybiškas specialistų ruošimas
 
Grįžtant prie MOSTA atlikto tyrimo, 54 proc. jame dalyvavusių moksleivių įvardijo ir dar vieną svarų argumentą, kuo juos masina užsienio universitetai – tai akivaizdžiai geresnė studijų kokybė. Architektūros studijas Nottinghamo universitete pasirinkusi Karolina Kaminskaitė tą patvirtino: „Prieš apsispręsdama, kur stoti, daug kalbėjausi su architektūros studentais tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje. Apsispręsti padėjo tai, kad Anglijoje daug didesnė studijų dalis skiriama praktikai, ko labai reikia mano srities specialistams.
 
Architektūros dėstymo būdas man priimtinesnis Anglijoje, o ir universitetas, kuriame studijuoju, pagal mokslo kokybės pasaulinį įvertinimą patenka į „Top 100“.
 
Jauna mergina pasakojo, kad studijuoti buvo įdomu. Visko išmokstama ne „kalant sausą teoriją“ iš knygų, o atliekant paskirtas praktines užduotis. Lietuvaitės teigimu, tai labai gudrus dėstytojų ėjimas priversti studentą ieškoti įvairiausių būdų, kaip susirasti reikiamą informaciją ir atlikti paskirtas užduotis. Taip prapleti akiratį, nes, norint gerai padaryti savo darbą, be visagalio interneto, reikia konsultuotis su kitų specialybių studentais ir dėstytojais.
 
Vienu iš pagrindinių motyvų pasirinkti studijas Anglijoje Šilutės Vydūno gimnazijos „šimtukininkas“ Simas T. įvardijo visame pasaulyje pripažįstamus diplomus ir tai, jog šioje šalyje ruošiami konkrečios srities specialistai. „Mano universitete nereikia mokytis nereikalingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje: ten studijuoji informacines technologijas, bet vis tiek turi išklausyti filosofijos kursą“, – studijų privalumus dėstė Simas.
 
Tuo tarpu technologijos.lt portale Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prieštaringai vertino tokį vienos disciplinos mokymą. „Toks siauras mokymo laukas itin gabiems studentams galbūt ir yra prasmingas, tačiau vidutinių gabumų žmones tokia mokymo sistema verčia tik tobulais atskiros srities vykdytojais.“
 
Kad ir kaip būtų, kiekvienas darbdavys trokšta, kad darbuotojai būtų kompetentingi specialistai ir puikiai išmanytų savo darbą. Šeimų poilsio paslaugas Jungtinėje Karalystėje teikiančios kompanijos vadybininkė Sally K. pasakojo, kad jų įmonėje dirbantys arba universitetinę praktiką atliekantys lietuviai yra tokias pat teises ir pareigas turintys darbuotojai, kaip ir anglai.
 
Moters teigimu, bandantys įsidarbinti asmenys nėra „nurašomi“ dėl jų tautybės. Svarbiausia, kad žmogus puikiai atliktų savo darbą. „Mes priėmėme lietuvę atlikti metų trukmės praktiką todėl, kad tuomet ji buvo pats tinkamiausias žmogus mūsų kompanijai, ir šis sprendimas visiškai nepriklausė nuo to, iš kokios šalies ji kilusi“, – teigė pašnekovė.
 
Lanksti paskolų sistema
 
Vidutiniškai 9 tūkst. svarų per metus siekiančios studijų kainos gali išgąsdinti kiekvieną studentą, ypač dėl mokslo pasiryžusį palikti gimtąją šalį. Tačiau Jungtinės Karalystės švietimo sistema siūlo patrauklias paskolų sąlygas; paskola gali padengti visą studijų kainą ar jos dalį.
 
„Jokios studijos pasaulyje nėra vertos 9 tūkst. svarų per metus, bet paskolų sistema studentams leidžia apie tai per daug negalvoti“, – „Tiesai“ sakė studentas Simas. „Jokios studijos pasaulyje nėra vertos 9 tūkst. svarų per metus, bet paskolų sistema studentams leidžia apie tai per daug negalvoti“, – „Tiesai“ sakė studentas Simas.
 
Ją grąžinti studentas turi per 25-erius metus po universiteto baigimo ir tik tuomet, jeigu jo metinės pajamos viršys 21 tūkst. svarų. Kitu atveju po nustatyto termino paskola tiesiog bus anuliuojama.
 
Politikos mokslus kremtantis Simas T. teigė, kad jokios studijos pasaulyje nėra vertos 9 tūkst. svarų per metus, ir patikino, kad paskolų sistema studentams leidžia apie tai per daug negalvoti. „Grąžinti ją reikės tik tada, kai gausi tam tikras pajamas. O susiradus pusės etato darbą – ir pragyvenimas nebėra toks brangus“, – pasakojo vaikinas.
 
Nepasitenkinimas Lietuvos švietimo sistema?
 
Dar viena priežastis, dėl ko studentai apleidžia Lietuvą, gali būti ir ta, jog valstybė tiesiog negali pasiūlyti tam tikrų studijų programų, kurios randamos užsienio universitetuose. G. Tamašauskaitė pasakojo, kad Lietuvoje su kraštovaizdžio architektūros specialybės įgijimu – „liūdnos mišios“. Nesusigundžiusi Klaipėdos universiteto siūloma studijų programa, Gabija siuntė paraiškas į Jungtinės Karalystės universitetus, kur, jos manymu, galima išmokti sukurti kažką didesnio, nei sodų projektai. Juolab kad studijuoti 3 metus vietoj ketverių, kaip įprasta Lietuvos universitetuose, merginos manymu, yra daugiau nei pakankamai.
 
Anot S. Jurkevičiaus, vykti studijuoti į užsienį yra masinė, bet iki galo nesuvokta tendencija. „Lietuva kol kas dar teikia išties neblogą universitetinį išsilavinimą, ko nebegali padaryti kitos šalys. Toje pačioje Anglijoje, į kurią visi veržiasi, dažnai teikiamos tik specializuotos tam tikros profesijos studijos, o ne universitetinis išsilavinimas.“
 
Buvęs Lietuvos moksleivių parlamento narys Simas Jaskutėlis, 4 iš 5 egzaminų išlaikęs aukščiausiu balu, Lietuvos švietimo sistemos nenuvertino ir tikino, kad pasirinkimo likti studijuoti Lietuvoje nekeistų. „Keli Jungtinės Karalystės universitetai, esantys geriausiųjų dešimtuke, pakvietė studijuoti, tačiau likau Lietuvoje. Čia yra visos galimybės kurti bei augti. Tereikia noro“, – tvirtino Simas.
 
 
  

Žymos: Studijos Anglijoje, Gabija Ežerinskytė, Studijos užsienyje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Kokia tavo profesija?

– Kraštovaizdžio dizaineris.

– Geras! O ką tai reiškia?

– Su buldozeriu dirbu…