Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2016-11-10

Leedsas – karaliui, įstatymui ir lietuviui

  
Leedsas – karaliui, įstatymui ir lietuviui
© Facebook nuotr.
Leedsas – ne tik pramonės miestas; teisės ir finansų kompanijų jame – daugiausiai po Londono.
Leedse veikti tikrai yra ką, tik reikia pasidomėti. Žmonės draugiški, darbą gauti nesunku, tai puiki vieta save realizuoti, užsidirbti pinigų, siekti tikslų.

Ciklą apie labiausiai imigrantų iš Lietuvos pamėgtus Jungtinės Karalystės regionus „Tiesa“ tęsia pasakojimu iš Leedso. Prie Aire upės įsikūręs miestas ekonominiu pajėgumu konkuruoja su pačiu Londonu, tačiau nėra toks atviras ir daugiakultūriškas – tautinės mažumos sudaro vos dešimtadalį gyventojų, tarp kurių puikiai pritapo ir mūsiškiai.

Į didžiausių Jungtinės Karalystės (JK) miestų trejetą patenkantis Leedsas yra Šiaurės Anglijos centras. Apytiksliais duomenimis, tarp beveik 800 tūkstančių gyventojų gali gyventi apie 2 tūkst. lietuvių, o su aplinkiniuose miestuose įsikūrusiais tautiečiais skaičius greičiausiai pakiltų iki 5 tūkst.
Tiesa, remiantis 2011 metų britų statistiniais duomenimis, mieste tuo metu gyveno mažiau nei tūkstantis atvykėlių iš Lietuvos. Tai – naujausi JK statistikos pateikiami duomenys, tačiau šiuo atveju skaičiai prasilenkia su realybe. Mat lietuvių regione tiek daug, kad nuo lapkričio 4-osios pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nusprendė vykdyti tiesioginį skrydį tarp Leedso ir Vilniaus du kartus per savaitę.
 
Ta pati statistika gali šiek tiek iškreipti realų vaizdą ir kalbant apie nusikalstamumą: palyginti su kitais didmiesčiais, Yorkshire’o grafystėje esantis Leedsas lyderiauja – čia vidutiniai nusikalstamumo rodikliai gerokai aukštesni, nei kituose miestuose. Tačiau tai tik skaičiai. Juos atidžiau paanalizavus matyti, kad daugiausiai įstatymų pažeidžiama miesto centre, o pasikapsčius dar giliau paaiškėja, kad dauguma nusikaltimų – tai vagystės iš parduotuvių (police.uk duomenys).
 
Taigi, žmonių saugumui didelės grėsmės nėra. Leedse ramesni ne tik nusikaltėliai, bet ir orai: D. Britanijos salos viduryje ramesni vėjai ir ne taip drėgna, kaip pajūrio regionuose.
Leedse ir apylinkėse gali gyventi apie 5 tūkst. gyventojų. Leedse ir apylinkėse gali gyventi apie 5 tūkst. gyventojų.
Yra ir daugiau gerų naujienų. Nedarbo rodikliai mieste – vieni mažiausių šalyje. Padorų butą išsinuomoti galima per mėnesį mokant iki 500, namą 650–1100 svarų sterlingų, priklausomai nuo vietos ir būsto būklės. Susisiekimas su Lietuva geras, lietuviškų maisto produktų ir kitų gėrybių netrūksta. Vyksta net lietuviškos šventės.
 
Kartais pasigendama vienybės, tačiau vis tiek – kuo ne puiki vieta gyventi imigrantui iš Lietuvos? „Pro rege et lege“ („Karaliui ir įstatymui“) skelbia Leedso šūkis, bet miestas puikiai subalansuotas ir lietuviui gyventi.
 
„Tiesos“ kalbinti tautiečiai atskleidė, kodėl jie, o ir daugelis kitų lietuvių, antraisiais namais pasirinko būtent šį miestą.
Lietuvių bendruomenė Leedse gana aktyvi, bet veiklos norisi daugiau. Facebook nuotr. Lietuvių bendruomenė Leedse gana aktyvi, bet veiklos norisi daugiau. Facebook nuotr.
Merė ignoruoja lietuvių kvietimus
 
Jau 5 metus oficialiai veikiančios lietuvių bendruomenės Leedse pirmininkės Jelenos Masiukės gyvenime bendruomeninės organizacijos – ne naujiena: dar gyvendama Lietuvoje moteris aktyviai prisidėjo prie jų kūrimo. Tačiau šiandien ji negali pasakyti, kad Leedse vienyti tautiečius sekasi puikiai – tinkamo recepto tebeieškoma.
„Aš prieš 18 metų dalyvavau kuriant pirmąją vietos bendruomenę Širvintų rajone. Žmonės anuomet į šią veiklą žiūrėjo nepatikliai, kaip į kokią pinigų plovyklą. Bet vėliau suprato, kaip tai veikia, ir įsitraukė.
 
2009 metais atvažiavus į Leedsą man tokios veiklos ir trūko, netenkino gyvenimo būdas darbas–namai.
Jungtinėje Karalystėje, atrodo, viskas turėtų būti paprasčiau – čia seniai susiformavusios tradicijos, žmonės daugiau uždirba, gali skirti pinigų bendruomeninei veiklai. Bet lietuviai kol kas nėra tokie aktyvūs, prie mūsų prisijungusi dar maža jų dalis. Gal trūksta drąsos, o gal mes neatrandame to, ko jiems labiausiai reikia. Šventės – taip, domina, susirenka minios, bet susidomėjimas valstybinių švenčių minėjimais kur kas mažesnis. Tikimės, kad ateityje sulauksime jose daugiau žmonių. Esame visiems atviri, kviečiame ateiti su savo sumanymais, kviečiame pasižiūrėti, kaip bendruomenė atrodo ir iš vidaus“, – sakė pirmininkė.
 
Ji organizaciją pavadino augančia, mažais žingsneliais judančia į priekį.
 
„Turime viziją – sukurti tarsi duomenų bazę apie lietuvius Leedse ir regione, turėti savo patalpas, įsirengti ekspoziciją, išnaudoti kuo daugiau galimybių įvairiems projektams įgyvendinti, vienyti kuo daugiau žmonių. Aišku, tam reikia laiko, bet svarbiausia, jog žinome, ko norime“, – ateities planais dalijosi J. Masiukė.
 
Pasak jos, bendruomenė beldžiasi ne tik į lietuvių, bet ir į britų širdis: Leedso savivaldybė žino apie jos egzistavimą, kreiptasi ir į merę Judith Chapman.
 
„Jau du kartus kvietėme ją į bendruomenės renginius, bet ji vis laiko apsilankyti nesuranda. Tačiau mes neprarandame vilties ir kviesime ją ateityje“, – ryžtingai kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkė Leedse.
Bendruomenės pirmininkė Jelena Masiukė sako, kad organizacija nors ir pamažu, bet juda į priekį. Facebook nuotr. Bendruomenės pirmininkė Jelena Masiukė sako, kad organizacija nors ir pamažu, bet juda į priekį. Facebook nuotr.
 
Lietuvių bėda – pasyvumas
 
Šiuo metu Leedso lietuvių bendruomenėje savanoriškai dirba apie 15 žmonių. Jie yra ir idėjų generatoriai, ir atlieka visą organizacinį darbą. Viena iš savanorių – Rūta Kisio, šiame mieste 2005-aisiais atsidūrusi, anot jos, „netyčia“.
 
Tas „netyčia“ baigėsi tuo, jog lietuvė miestą, apie kurį nieko nežinojo, dabar vadina savo namais: ji čia ne tik įgijo naują specialybę, pradėjo verslą, bet ir sutiko vyrą, su kuriuo sukūrė šeimą.
 
„Lietuvoje studijavau eksporto inžineriją, o atvykusi čia kolegijoje mokiausi buhalterijos. Iš pradžių dirbau samdomą darbą, o vėliau pradėjau individualią veiklą. Mano vyras taip pat buhalteris. Dabar mes vystome šeiminį verslą“, – pasakojo „Tiesos“ pašnekovė.
 
Leedsą moteris apibūdino kaip gana ramų pramoninį miestą, kuriame netrūksta darbų ir nekvalifikuotiems darbuotojams, ir įvairių sričių profesionalams. Užsieniečių integracijai sąlygos puikios, oras ramesnis, nei pajūrio vietovėse, nestinga kultūrinės veiklos, laisvalaikio užsiėmimų.
 
Lietuvės žiniomis, čia gali gyventi apie 2 tūkst., o su mažesniais aplinkiniais miestais – ir apie 5 tūkst. lietuvių.
 
„Vietos universitetas – vienas iš geriausių šalyje, jame studijuoja nemažai lietuvių. Kai buvo statomas ir įrengiamas naujas prekybos centras, kone visi statybininkai ir baldžiai buvo mūsiškiai.
 
Yra tokių, kurie pradėjo nuo žemiausios grandies ir padarė puikią karjerą, įsitvirtino vadovaujančiuose postuose, pradėjo verslus. O fabrikuose ir sandėliuose darbo – į valias, ypač po to, kai savo centrą čia atidarė interneto prekybos milžinė „Amazon“. Leedsas – tarsi šiaurinės Anglijos centras.
Leedse ramesni ne tik nusikaltėliai, bet ir orai: D. Britanijos salos viduryje ramesni vėjai, ne taip drėgna, kaip pajūrio regionuose. Leedse ramesni ne tik nusikaltėliai, bet ir orai: D. Britanijos salos viduryje ramesni vėjai, ne taip drėgna, kaip pajūrio regionuose.
 
Žinoma, atlyginimai čia mažesni, nei Londone, bet ir pragyvenimas pigesnis: galima pigiau išsinuomoti ar nusipirkti būstą. Šeimoms tai puikus miestas gyventi“, – pasakojo R. Kisio.
 
Puikios sąlygos Leedse ir lietuviams: veikia ne viena parduotuvė, kur galima įsigyti lietuviškų produktų, į gimtinę jau galima parskristi tiesioginiu skrydžiu iš vietos oro uosto, pasiilgusiems tradicijų bendruomenė kasmet rengia Kaziuko mugę, Kalėdų šventę. Anksčiau vykdavo ir Joninės, bet ši šventė dėl mažo lankytojų skaičiaus rengėjams tapo nuostolinga.
 
Šiemet pirmą kartą šiame mieste surengtas kelių JK lietuvių bendruomenių sąskrydis.
 
Kartais į Leedsą atvyksta ir garsių pramoginių kolektyvų iš Lietuvos, tačiau kažin, ar jie čia sugrįš, mat ne vienas dėl mažo susidomėjimo patyrė nuostolių.
 
Apskritai, Rūtos manymu, vietos lietuviai galėtų būti aktyvesni. „Kartais atrodo, jog tautiečiai į bendruomenę žiūri pernelyg nepatikliai. Ištikus bėdai visada padeda lietuviai verslininkai Linas Marčiukonis su žmona Laura, Darius Sinkevič ir kiti. Žmonės aukoja pinigų, negaili dovanų, kurias parduodame loterijose. Bet norėtųsi, kad daugiau lietuvių dalyvautų veikloje: šeštadieniais veikia lietuviška mokyklėlė, kurioje vaikus galima mokyti lietuviškų tradicijų, kalbos, tačiau tik nedidelė dalis lietuvių į šią mokyklėlę veda savo atžalas.
 
Trūksta to bendrumo jausmo, kartais apima nuovargis ir norisi viską mesti, bet vieni kitus motyvuojam ir vis ką nors vėl sugalvojame“, – kalbėjo savanorė.
 
Rūtai geriausias bendruomeniškumo pavyzdys yra britai, aktyviai kuriantys socialinius klubus ir taip pat aktyviai juose dalyvaujantys.
 
„Tiesa, jie dažniausiai skirti pensinio amžiaus žmonėms, kurie renkasi kartu praleisti laiko, klauso koncertų, bendrauja, žaidžia bingo. Senjorai aktyvūs – mano 60-metė draugė dainuoja chore, su draugėmis pramogauja, eina net į roko koncertus – veiklos jos gyvenime daugiau nei 20-mečių.
 
Šiuo atžvilgiu JK žymiai pranašesnė už Lietuvą, kurioje pensininkai tarsi nustumti į užribį ne tik dėl pinigų stygiaus, bet ir dėl požiūrio“, – mintimis dalijosi R. Kisio.
Rūta, kaip pati sako, Leedse atsidūrė netyčia, ir šiame mieste rado ne tik mėgstamą veiklą, bet ir gyvenimo meilę. Facebook nuotr. Rūta, kaip pati sako, Leedse atsidūrė netyčia, ir šiame mieste rado ne tik mėgstamą veiklą, bet ir gyvenimo meilę. Facebook nuotr.
 
Jaunimas gyvenimu nesiskundžia
 
„Čia labai daug jaunimo, veikti tikrai yra ką, tik reikia pasidomėti. Žmonės draugiški, jaunimui darbą gauti nesunku. Aš studijavau universitete, bet studijas mečiau ir susiradau darbą – savo svajonių ir tikslų kol kas sieksiu taip. Leedsas – puiki vieta jaunimui save realizuoti, užsidirbti pakankamai pinigų, siekti tikslų, tik reikia nebijoti dirbti. Leedsas – mano namai“, – atvirai sakė 20-metė Simona Mikulevičiūtė.
 
Tiesa, jos nuomonė apie Leedsą, kai atvyko, buvo visiškai priešinga.
 
„Buvau vienintelė lietuvė mokykloje, kalbos beveik nemokėjau, buvo labai sunku, šokas. Verkiau, nenorėjau niekur eiti, tik važiuoti atgal į Lietuvą. Per metus viskas pasikeitė, atsirado daugiau galimybių. Bet pradžia, manau, visiems sunki. O kai išmoksti kalbą ir nebijai bendrauti, viskas daug lengviau klostosi“, – patirtimi dalijosi mergina.
 
Komunikabili lietuvaitė susirado draugų, tarp kurių yra ir lietuvių, ir vietinių, ir kitų tautybių žmonių. Ji taip pat pritaria minčiai, kad mūsiškiams Leedse integruotis ir gyventi visavertį gyvenimą nėra sudėtinga.
 
„Mano nuomone, lietuviai čia nėra labai vieningi. Jie labai greit prisiriša prie anglų, kitų tautybių žmonių, o tarpusavyje jaučiama trintis. O lenkai – kas kita: jie vienas kitą pažįsta, mūru vienas už kitą stoja. Mums irgi reikėtų taip susivienyti, būti draugiškesniems“, – įsitikinusi Simona.
 
Koledže dailės mokslus krimtusi lietuvė neatmeta minties, jog vieną dieną grįš į Lietuvą. „Su draugu norėtumėme grįžti, bet kol kas nėra galimybių, gerų darbo pasiūlymų.“
Simona neatsisako minties grįžti į Lietuvą, tačiau ir Leedsą jau laiko savo namais. Asmeninio archyvo nuotr. Simona neatsisako minties grįžti į Lietuvą, tačiau ir Leedsą jau laiko savo namais. Asmeninio archyvo nuotr.
  

Žymos: Leedsas, Valdas Pryšmantas, leedso lietuviai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

„Po penkiasdešimties gyvenimas tik prasideda“, – pagalvojo jis ir įsipylė 50 g.