Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2016-03-31

Lietuviai bėga iš Londono

  
Lietuviai bėga iš Londono
© pixabay.com
Londonas yra tarsi atskira valstybė, nes jam bendri šalies principai negalioja.
Londonas gali tapti savo paties sėkmės auka, kai būstas taps sunkiai prieinamas, ir žmonės ims iš jo trauktis.

Spėjama, kad didesnioji dalis į Jungtinę Karalystę (JK) emigravusių lietuvių apsistojo Londone – šis megapolis yra patraukliausia vieta siekiantiems realizuoti savo siekius ir gerai uždirbti. Tačiau ne visiems. Dalis išeivių jau atsikando gyvenimo mieste, kuris neseniai paskelbtas brangiausiu gyventi ir dirbti. Ir kai kurie lietuviai keliasi į kitus JK miestus, kur pragyvenimas ne toks brangus.

Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Londone gali gyventi apie 100 tūkst. lietuvių. Didžiausia mūsiškių koncentracija yra rytinėje sostinės dalyje, kuri, pagal vietos standartus, laikoma pigiausia vieta gyventi.
Tačiau net ir ten pragyventi daug kam yra iššūkis. Mat JK sostinė, nors ir viliojanti didesne darbų pasiūla bei aukštesniu už šalies vidurkį vidutiniu uždarbiu, pagal išlaidas gyvenamajam būstui ir darbo vietos nuomai lenkia ne tik visas kitas JK vietoves, bet ir viso pasaulio miestus. Londonas – „lyderis“ ir pagal viešojo transporto kainas, čia tenka daugiausiai išleisti linksminantis ir pramogaujant. Kaip rodo įvairių tyrimų rezultatai, netgi išlaidos pasimatymui čia yra didžiausios pasaulyje.
 
Dažnam uždirbamų pinigų neužtenka visiems šiems poreikiams arba reikia labai smarkiai plušėti norint sudurti galą su galu, todėl ir tenka kraustytis į kitus miestus, kur pragyvenimo kaštai kur kas mažesni.
Paradoksas: sostinėje išgyventi vis sunkiau, tačiau į ją žmonių atvyksta daugiau nei iš jos išvyksta. Google.com nuotr. Paradoksas: sostinėje išgyventi vis sunkiau, tačiau į ją žmonių atvyksta daugiau nei iš jos išvyksta. Google.com nuotr.
Londoną paliko po 6 metų
 
Per patį ekonominės krizės įkarštį, 2009 metais, Lietuvą palikę ir į JK sostinę atvykę Tomas ir Ugnė jautėsi tarsi devintame danguje – studijas vos baigusiems jaunuoliams Londonas pasirodė tarsi pasaulio centras, kuriame nebuvo sunku susirasti darbą ir gana neblogai uždirbti.
 
Pora iš pradžių glaudėsi išsinuomotame viename namo kambaryje Leytone, tačiau toks gyvenimas ilgainiui pabodo, tad abu nutarė išsinuomoti atskirą butą. Nors už tai ir teko pakloti kur kas daugiau, nei planavo, jauni žmonės buvo laimingi.
 
„Už vieno miegamojo buto Leytono rajono daugiabutyje nuomą sumokėdavome gal net daugiau nei pusę visų uždirbamų pinigų. Nebuvo jis labai prašmatnus, bet vis tiek džiaugėmės – juk turėjome pinigais nepamatuojamą privatumą. Vieta irgi tenkino, nekilo sunkumų dėl susisiekimo su darbovietėmis, netoliese buvo viskas, ko reikia“, – pasakojo „Tiesos“ pašnekovai.
 
2013-aisiais pora nutarė susituokti, laukė gimstant pirmagimio. Iki jam ateinant į šį pasaulį tėvai nutarė, jog pagausėjus šeimai prireiks ir didesnio gyvenamojo ploto. Pasvėrę galimybes jaunavedžiai išsinuomojo nedidelį namą Barkingo rajone. Ten ir gyveno iki šių metų pradžios, kol nutarė keisti ne tik
būstą, bet ir gyvenamąją vietą.
„Nuomos kaina per dvejus su puse metų kilo du kartus. Alternatyvos nėra, nuomos kainos aplinkui beveik nesiskiria. Nebent keltis į tolimesnes zonas ar net už miesto, bet tokiu atveju didėtų išlaidos transportui, kelionės į darbą atimtų daugiau brangaus laiko. Apie pusmetį svarstėme, ką daryti, ir galiausiai nusprendėme išvykti iš Londono. Įvertinę labai daug dalykų pasirinkome Liverpoolį“, – kalbėjo pora.
 
Jie neslepia, jog apsisprendimui įtakos turėjo ir tai, kad septintame pagal dydį JK mieste gyvena Tomo giminaičiai. Pas juos vos tik atvykusi jauna šeima ir apsistojo. Per savaitę pavyko susirasti būstą – dar geresnės būklės namas, nei buvo išsinuomoję Barkinge, jiems per mėnesį dabar atsieina 400 svarų sterlingų pigiau. Tomas netrukus pradėjo dirbti mikroautobuso vairuotoju. Tiesą sakant, Londone už tokį pat darbą „į rankas“ gaudavo apie 200 svarų daugiau.
 
Vasarį darbą pigių prekių parduotuvėje pavyko rasti ir Ugnei. Jos uždarbis toks pat, kaip buvo sostinėje, tačiau ji perpus mažiau išleidžia kelionėms autobusu. Kol tėvai dirba, sūnus laiką leidžia darželyje – ši paslauga irgi kainuoja apie 50 svarų sterlingų mažiau nei Londone.
Moters pastebėjimu, auklės Liverpoolyje už darbą prašo tiek pat, kaip ir sostinėje.
 
„Vis dar viską lyginame. Iš esmės, didelio skirtumo nėra – tai irgi daugiakultūris didmiestis, čia netrūksta laisvalaikio pramogų jaunai šeimai, tie patys prekybos centrai. Žinome, kad yra lietuvių bendruomenė.
 
Esame tikri tik dėl vieno – čia nereikia taip skubėti, mažiau įtampos, o gyventi galima tokiomis pat ar net geresnėmis sąlygomis nei Londone“, – pasakoja šeima.
 
Sutuoktinių teigimu, jie mieste, kuriame susibūrė legendinė grupė „The Beatles“, šiuo metu yra tarsi žvalgai.
 
„Palaikome ryšį su Londone likusiais draugais. Jie domisi, kaip mums sekasi, kamantinėja smulkmenų – irgi svarsto galimybę persikelti. Viena pažįstama pora jau persikraustė į Manchesterį. Patikėkite, Londone išgyventi vis sunkiau ir sunkiau“, – savo patirtimi dalijosi Ugnė ir Tomas.
Londoną į Liverpulį iškeitusiai lietuvių porai uostamiestis patrauklesnis dėl mažesnių išlaidų ir lėtesnio gyvenimo tempo. Flickr.com nuotr. Londoną į Liverpulį iškeitusiai lietuvių porai uostamiestis patrauklesnis dėl mažesnių išlaidų ir lėtesnio gyvenimo tempo. Flickr.com nuotr.
Didžiuliai skirtumai
 
Vidutinė Londono būsto nuomos kaina yra kone dvigubai didesnė už šalies vidurkį. Pragyvenimo skirtumus sostinėje ir kituose šalies miestuose leidžia pamatyti duomenų bazė „Expatistan“, renkanti ir lyginanti gyventojų iš viso pasaulio miestų pateiktas maisto, būsto nuomos, viešojo transporto ir drabužių kainas, taip pat išlaidas sveikatos priežiūrai bei laisvalaikiui.
 
Anot svetainėje pateikiamų duomenų, JK antrame pagal dydį mieste Birminghame visa tai kainuoja vidutiniškai 28 proc. pigiau nei Londone. Liverpoolyje, palyginti su Londonu, būsto nuoma yra pigesnė gana nedaug, tačiau beveik perpus (47 proc.) mažiau kainuoja viešasis transportas ir trigubai (35 proc.) pigiau atsieina sveikatos priežiūra. Įvertinus viską, Liverpoolyje pragyvenimas pigesnis 23 procentais.
 
Penktadaliu mažesnes išlaidas svarbiausiems dalykams patiria Airijos sostinės Dublino gyventojai bei Škotijos didmiestyje Aberdeene gyvenantys ir dirbantys žmonės. Tuo tarpu Rytų Anglijoje kasdienės išlaidos yra net iki 40 proc. mažesnės nei Londone. Galbūt dėl to šio šalies regiono miestus pamėgo imigrantai, tarp jų – ir lietuviai.
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės traukiasi iš Londono, – greičiau nei atlyginimas didėjančios būsto nuomos kainos. Flickr.com nuotr. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės traukiasi iš Londono, – greičiau nei atlyginimas didėjančios būsto nuomos kainos. Flickr.com nuotr.
Londonui – atskira statistika
 
Kai kurie specialistai tikina, kad Londonas yra tarsi atskira valstybė, nes jam bendrieji šalies principai negalioja. Ne veltui statistika dažnai dalijama į skiltis „Londone“ ir „kitose JK vietovėse“. Kaip rašo „Independence“, sostinę į mažesnius miestus vis dažniau iškeičia ir patys britai, dėl to lietuviai neturėtų jaustis išskirtiniai.
 
Ir dažniausiai tai lemia išlaidų stogui virš galvos skirtumas. Praėjusių metų pabaigoje, kai Londone namo nuomos kainos vidurkis pirmą kartą viršijo 1,5 tūkst. svarų sterlingų, vidutinė namo nuomos kaina už sostinės ribų buvo 750 svarų. Pastaraisiais metais nuomos kainos augo penkiskart greičiau nei atlyginimai, pastebėjo dienraštis „The Guardian“.
 
„Žinoma, toks miestas kaip Londonas visada traukia žmones, nes šansų rasti darbą yra gerokai daugiau nei bet kur kitur, bet nereiktų pamiršti ir to, kad pragyvenimas brangsta taip pat dideliais tempais. Todėl Londonas gali tapti savo paties sėkmės auka, kai būstas taps sunkiai prieinamas, ir žmonės ims iš jo trauktis“, – apie šį reiškinį sakė nekilnojamojo turto agentūros „Savills“ atstovė Yolande Barnes.
 
Dėl šių priežasčių šalies Vyriausybė raginama tam tikrais atvejais Londonui taikyti visiškai atskirus standartus nei visai šaliai. Pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo, kuris nuo balandžio sieks 7,2 svarų už valandą. Jis bet kuriuo atveju per mažas. Judėjimo „Living wage foundation“ atstovai tikina, jog šiuo metu visoje šalyje už valandą darbo reikėtų mokėti mažiausiai 8,25 svarų, o Londone – 9,40 svarų (sostinės mero administracijos surengtoje interneto apklausoje 85 proc. respondentų manė, kad ir tiek – per mažai).
 
„Sostinėje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, todėl čia dirbantiems žmonėms Vyriausybė turėtų nustatyti didesnį darbo užmokestį.
Džiugu, kad apie 2000 įmonių nelaukia, ką pasakys valdžia, ir atsižvelgdamos į mūsų rekomendacijas bei suprasdamos realią padėtį savo darbuotojams moka didesnes algas“, – sakė nepriklausomos organizacijos vadovė Sarah Vero.
 
Kad Londone vis sunkiau pragyventi, aiškiai parodo ir dar vienas faktas – benamių skaičius, per pastaruosius penkerius metus išaugęs dvigubai: dabar sostinės gatvėse miega 7,5 tūkst. žmonių, tuo tarpu krizės įkarštyje, 2009 metais, čia buvo suskaičiuota 3,6 tūkst. benamių.
 
Tačiau, nepaisant visko, Londono gyventojų skaičius auga: šiemet jis pasiekė 8 milijonus, prognozuojama, kad 2030 metais viršys 10 milijonų. Tiesa, gali būti, jog daugiau nei pusė londoniečių ateityje bus ne JK gimę žmonės.
Benamių Londone šiandien yra daugiau, nei buvo per patį ekonominės krizės įkarštį. Google.com nuotr. Benamių Londone šiandien yra daugiau, nei buvo per patį ekonominės krizės įkarštį. Google.com nuotr.
  

Žymos: Gyvenimas Anglijoje, Londonas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikinas sako merginai:
– Brangioji, aš dėl tavęs bet ką padaryčiau: perplaukčiau vandenynus, perkopčiau kalnus!
Mergina:
– Rytoj ateisi?
Vaikinas:
– Gal... Jei nelis...