Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Loreta Juodagalvytė   |   2016-08-18

Lietuviškos mokyklos: tėvams ar vaikams?

  
Lietuviškos mokyklos: tėvams ar vaikams? Lietuvių mokyklose laukiami vaikai nuo 2,5 metų.
Londono lietuviai turi daugiau galimybių rinktis, nes Jungtinės Karalystės sostinėje įsikūrusios dauguma mokyklų.

Artėjant naujiems mokslo metams mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos pasineria į malonius rūpesčius – tai ir naujų knygų, kuprinių, uniformų paieškos, ir psichologinis pasiruošimas naujai pradžiai. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai kasmet susiduria ir su dar vienu iššūkiu – leisti ar neleisti savo atžalas į lietuvišką mokyklą?

„Tiesa“ apie lietuviškas mokyklas kalbėjosi ir su mokyklinio amžiaus vaikus auginančiais tėvais, ir su vaikučiais. 
Eiti į lietuvišką mokyklą ar ne, dažniausiai nusprendžia tėvai. Kalbinti pašnekovai buvo vieningi ir teigė, kad užsienyje gyvenantys lietuvių vaikai turi kalbėti gimtąja kalba, tačiau nuomonės, kaip tos kalbos vaikus mokyti, išsiskyrė.
 
Marius L. iš Mančesterio, auginantis du berniukus, teigė, jog nemato didelio reikalo leisti vaikų į lietuvišką mokyklą. Pasak vyriškio, jo mokyklinio amžiaus vaikai ir taip daug laiko praleidžia besimokydami ir ruošdami namų darbus, todėl, jo nuomone, nebūtų labai sąžininga berniukus dar ir šeštadieniais versti mokytis papildomai. Tėtis įsitikinęs, jog Jungtinėje Karalystėje gimusios jo atžalos puikiai kalba tėvų gimtąja kalba, nes namiškiai tarpusavyje bendrauja tik lietuviškai. Šeimą dažnai lanko seneliai, o vaikai visas atostogas praleidžia Lietuvoje.
 
„Mano žmona mokytoja, tad, jei labai reikės, namuose galėsime juos mokyti,“ – aiškino jis.
 
Kad vaikams tenka didelis krūvis, sutiko ir ,„Tiesos“ kalbintos pedagogės. Jų teigimu, itin svarbu vaikus sudominti ir pamokas paversti smagiu užsiėmimu, ypač dirbant su mažais vaikais. „Mūsų mokykloje šiuo metu mokosi daug 3–4 metų amžiaus vaikų, ir mes didžiąją laiko dalį praleidžiame žaisdami, skaitome pasakas, dainuojame. Tai irgi mokslas, tik kitokia, pagal amžių tinkama ir priimtina forma. Tai ypač svarbu suvokti ir tėvams, ir mokytojams“, – sakė mokyklos „Bitė“ vadovė Virginija Stukaitė-Laniauskienė.
Mažiausius lituanistinių mokyklų moksleivius, kuriems vos 3–4 metai, mokytojai pirmiausia supažindina su pasakomis ir žaidimais. Mažiausius lituanistinių mokyklų moksleivius, kuriems vos 3–4 metai, mokytojai pirmiausia supažindina su pasakomis ir žaidimais.
 
Be pastangų nieko nebus?
Kitokios nuomonės, nei lietuvis Marius L., laikėsi Londone gyvenanti dviejų vaikų mama Renata G. Moteris pasakojo, kad lietuviškos mokyklos jai yra tikras išsigelbėjimas. Pasak jos, nors šeimoje kalbama tik lietuviškai, Londone gimusių ir augančių vaikų lietuvių kalbos žinios yra ne tokios geros,
kaip norėtųsi.
 
„Juk vaikai kiauras dienas praleidžia anglakalbėje aplinkoje. Ir mokosi angliškai, ir su draugais bendrauja angliškai, ir filmai, kompiuteriai – viskas angliškai, todėl lietuvių kalbai nelieka nei laiko, nei energijos. Pradžioje maniau, kad užteks to, kad mes esame lietuviai ir šeimoje bendraujame tik lietuviškai. Bet žinote, kaip būna namuose: atrodo, prisėsime, patys pasimokysime, juk knygas visi gali įsigyti, – tačiau tėvai nėra mokytojai. Sunku ir laiko atrasti, ir, deja, motyvacijos,“ – prisipažino Renata G.
 
Todėl norėdama, kad vaikai kuo geriau išmoktų kalbą, ji juos nuvedė į savaitgalinę lituanistinę mokyklą.
 
Pašnekovė prisipažino, kad, jei nedėtų jokių pastangų, vaikai greičiausiai nekalbėtų lietuviškai. „Žinau, kad dažniausiai vaikai gimtąja mamos kalba nekalba mišriose šeimose, tačiau manau, kad užtenka ir to, jog vaikai auga angliškoje aplinkoje. Jeigu nesistengčiau, jie turbūt nekalbėtų lietuviškai apskritai arba bent jau ne taip, kaip kalba dabar“, – apie savo baimes atviravo lietuvė mama.
Vaikai šeštadieninėse mokyklose ne tik mokosi, bet ir atlieka mokslinius eksperimentus. Vaikai šeštadieninėse mokyklose ne tik mokosi, bet ir atlieka mokslinius eksperimentus.
Renkantis mokyklą svarbi jos reputacija
 
„Tiesos“ kalbinti tėvai tvirtino, jog lituanistines mokyklas renkasi atsižvelgdami į keletą pagrindinių kriterijų. Dažnai tai būna draugų ir pažįstamų žmonių rekomendacijos, be to, tėvai savo atžalas dažnai mieliau leidžia į tas mokyklas, kuriose jau mokosi jų draugų ir pažįstamų vaikai. Svarbu ir tai, kiek mokykla yra nutolusi nuo namų.
 
Londono lietuviai turi daugiau galimybių rinktis, nes Jungtinės Karalystės sostinėje įsikūrusios dauguma mokyklų, turinčių gerą reputaciją lietuvių bendruomenėje. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose gyvenantiems lietuviams dažnai tenka eiti į kompromisus.
 
Londono pakraštyje, Cheshamo rajone, gyvenanti Vilma M. norėtų savo vienturtę dukrą leisti į kitą mokyklą, tačiau artimiausia alternatyva – už kelių valandų kelio, tad tenka tenkintis tomis paslaugomis, kurias siūlo gerokai arčiau esanti mokykla.
 
Tėvams ne mažiau svarbu ir tai, ką mokykloje veikia vaikai: ar tik sėdi ir mokosi lietuvių kalbos
gramatikos ir taisyklių, ar užsiima ir kita veikla.
 
Pasak lituanistinės mokyklos „Lietuviukai“ mokytojų, mokėti lietuvių kalbą labai svarbu pirmiausia dėl to, kad vaikai nepamirštų savo šaknų, kad gyvendami bet kurioj žemės vietoj suvoktų esą lietuviai. „Nemažai vaikučių yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl natūralu, kad jie privalėtų mokėti lietuvių kalbą“, – „Tiesai“ sakė mokyklos atstovai.
 
Jūratė K., abu savo vaikus savaitgaliais vedanti į lituanistinę mokyklą, aiškino, kad jai svarbiausia yra tai, ką vaikai mokykloje veikia. Pasak moters, jai ne tiek svarbu, ar labai taisyklingai jie mokės kalbėti, bet svarbu ir tai, kiek susipažins su lietuvių tautos istorija ir kultūra, susiras draugų lietuvių.
 
Vaikų kelias į lietuvybę
 
Kaip pasakojo lietuvių kalbos ir matematikos mokyklos „Studija“ vadovė Ilona Petraškienė, dažnai lietuviai tik peržengę mokyklos slenkstį išsako savo susirūpinimą ir baimes: vaikai prastai kalba lietuviškai, tačiau kartu jie baiminasi, kad gimtoji kalba neatimtų viso jų atžalų laiko ir neužgožtų kitų mokslų. „Dar ir dar kartą norėčiau pabrėžti, kad kalbos, kaip ir bet kurių kitų dalykų, mokymasis tik aktyvina vaiko smegenų veiklą ir vystymosi raidą. Tikslingi užsiėmimai, turininga, suplanuota veikla skatina vaiką domėtis, mokytis ir susipažinti su jį supančiu pasauliu“, – aiškino pašnekovė.
 
Pasak Croydone esančios lituanistinės mokyklos „Bitė“ įkūrėjos ir vadovės Virginijos Stukaitės-Laniauskienės, lietuviams labai svarbu, kad vaikai ne tik mokytųsi lietuvių kalbos, bet ir susipažintų su tėvynės kultūra, istorija.
 
Pedagogės teigimu, būtent etnokultūrinis aspektas jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje yra itin akcentuojamas. „Vaikai natūraliai pratinami prie liaudies pasakų, dainų, šokių. Mūsų išskirtinumas yra tas, jog mes nelaviname vieno vaiko, bet į savo programą įtraukiame visą šeimą. Tėvai yra mūsų mokymosi dalis. Mūsų pirmoji pamoka kiekvieną šeštadienį yra skirta šeimai. Mes kartu šokame, kartu ratelį einame, kartu skaitome pasakas, mokomės skaičiuočių. Ilgainiui vaikams jau atrodo natūralu šokti ir dainuoti lietuviškai. Jiems svarbu suvokti, kad ne tik mokytoja moko, bet ir mama su tėčiu užsiima tuo pačiu. Be to, šeima taip praleidžia daugiau laiko kartu. Mano įsitikinimu, lietuvybė turi būti lengva, nereikia jos grūsti per prievartą. Geriau surasti būdą, kaip patraukti lietuvius tėvynės pusėn, kaip parodyti gražiausias tautos savybes. Tada vaikai savaime norės mokytis lietuvių kalbos,
susipažinti su istorija ir puoselėti kultūrą“, – dėstė pedagogė.
Šeimų savaitgalio stovykla mokykloje „Bitė“. Šeimų savaitgalio stovykla mokykloje „Bitė“.
 
Dvikalbystė – didžiulė dovana
 
Ir tėvai, ir pedagogai vienbalsiai tvirtino, kad geriausia, kai vaikai kalba ne viena ir net ne dviem kalbomis. Tai tvirtina ir tokius tyrimus atliekantys mokslininkai. Įrodyta, jog dvi ar daugiau kalbų mokančių vaikų smegenys priverstos nuolat dirbti, jie lengvai sugeba persiorientuoti nuo vienos užduoties prie kitos, net jeigu šios ir neturi nieko bendro su kalba.
 
Ir nors dvikalbiai vaikai nėra protingesni už viena kalba kalbančius bendraamžius, pastaruosius jie lenkia geriau išvystytu erdviniu mąstymu.
 
„Studijos“ vadovė I. Petraškienė pabrėžė, jog mokantis kalbos reikia įdėti daug pastangų. Ir tą pirmiausia turi suprasti tėvai. „Reikia suprasti, kad norint išmokti taisyklingai kalbėti lietuviškai, kaip ir mokantis bet kokių kitų dalykų, reikia dirbti sistemingai: lankyti pamokas, sąmoningai jose dalyvauti, atlikti namų darbus ir kitas mokytojų paskirtas užduotis, skaityti. Dar vienas labai svarbus niuansas: mokykloje vaikas neturi laiko išmokti aibės dalykų, tad žinių reikia suteikti ir namuose, juk vaikai lituanistines mokyklas lanko tik keturias dienas per mėnesį. Turint tiek mažai laiko, stulbinančių pasiekimų be papildomų pastangų nebus“, – sakė pedagogė.
 
Ji taip pat akcentavo, kad neverta vaiko versti eiti į mokyklą, jeigu šis nenori ir kategoriškai atsisako. Tokiu atveju mokyklos lankymas neduos jokių rezultatų.
 
Apie tai, kaip reiks motyvuoti dukrą šeštadieniais lankyti lietuvišką mokyklą, šiuo metu galvoja ir savo pirmagimę į ją ketinantys leisti lietuviai Giedrė ir Vidmantas. „Mūsų Gabijai dabar ketveri. Esame tikri, kad dukra lituanistinėje mokykloje ne tik išmoks lietuviškai, bet ten jai bus suformuotas ir tvirtas vertybinis stuburas, o tai mums ypač svarbu. Be to, tikimės, kad ji susiras daugiau lietuvių draugų“, – viltimis dalijosi tėvai ir pridūrė, jog supranta, kad teks įdėti nemažai pastangų, bet tikisi dukros padėkos, kai ši užaugs.
  

Žymos: Anglija, lietuviškos mokyklos, Švietimas,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sūnus prieina prie tėčio, kuris stovi visiškai girtas, abiem rankom atsirėmęs į sieną, ir prašo:
– Tėveli, tėveli, sutaisyk man dviratį.
Tėvas atsisuka ir sako:
– Taip, tuoj aš viską mesiu ir taisysiu tavo dviratį.