Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Barbora Grigaliūnaitė   |   2015-12-17

Lietuvių kova su pelėsiais ir kerpėmis apaugusiais JK būstais

  
Lietuvių kova su pelėsiais ir kerpėmis apaugusiais JK būstais Mažamečiai vaikai, senyvi, alergiški ar kvėpavimo ligomis jau sergantys žmonės yra daug jautresni pe
Jeigu gyvenamas būstas yra drėgnas ir pasirodo pelėsis, tikimybė, kad susirgsite kvėpavimo takų ligomis, astma ar alergija – labai padidėja.

Beveik kiekvienas į Jungtinę Karalystę (JK) atsikraustęs lietuvis susiduria su visoje šalyje puikiai žinoma problema – drėgnais ir dažnai pelėsiu apaugusiais namais. Tai lemia ne vienas veiksnys. Tačiau bene pagrindinė pelėsių būstuose priežastis – tingūs būstų savininkai (angl. landlord), kurie iš paskutiniųjų stengiasi nedaryti net būtiniausių remonto darbų.

Vieni, netekę kantrybės, o galbūt bijodami netekti nuomojamų namų, laikinus savo namus tyliai tvarkosi patys. Tačiau paprastai vasarą nušveistas pelėsis atėjus rudeniui vėl išlenda netikėčiausiose namų vietose, nes norint panaikinti pelėsį paprasto remonto neužtenka.
„Tiesa“ aiškinosi, kokių priemonių galima imtis susidūrus su šia opia problema. Nuo šiol mūsų skaitytojai žinos, kokios Jungtinės Karalystės institucijos gyventojams padeda kovoti su namų tvarkyti nenorinčiais būstų šeimininkais ir kur skųstis, jeigu pagalbos nesulaukiate iš aukštesnių instancijų.
 
Skaitytojos laiškas
 
„Tiesos“ redakciją pasiekė skaitytojos Simonos K. laiškas, kuriame viltį beprarandanti moteris prašė pagalbos. Neseniai šeimą sukūrusi lietuvė pasakojo, kad į naują butą įsikraustė 2014-ųjų liepą.
 
„Gavę raktus iš karto nuvažiavome į savo naujuosius namus, ir ten mus pasitiko baisus vaizdelis. Supratome, kad reikės nemažai į naująjį būstą investuoti“, – pirmaisiais įspūdžiais pamačius socialinį būstą dalijosi moteris.
 
Tuomet Simonai ir jos vyrui net į galvą nešovė, kad pelėsiais apaugusių sienų, sutrešusių grindų ir kitų buto netobulumų nepavyks sutvarkyti patiems. Apsidžiaugusi gautu būstu, nieko nelaukusi darbšti šeimyna kibo jį remontuoti.
 
„Pirmiausia pamačiau langus… Tačiau tuomet nedramatizavau situacijos. Galvojau, kad iš lėto viską susitvarkysime. Juolab kad jau ir tada žinojau, jog langai – administruojančios įmonės arba būsto savininko reikalas“, – „Tiesai“ pasakojo Simona K.
Vyras į pagalbą pasikvietė kelis pažįstamus, šeima plovė, dažė sienas, lygino lubas, tvarkė grindis, tiesė kilimus. Kol paruošė butą gyvenimui, savaitę intensyviai darbavosi ir būsto remontui išleido daug pinigų.
 
Tačiau atėjus žiemai prasidėjo košmaras. „Namuose pasklido kvapas kaip apleistame rūsyje, pelėsis – visur, netgi ant lovos, ant nuotraukų rėmelių. Langai kas dieną pilni vandens, kuris, nubraukus ranka, nubėga per sienas“, – pasakojo kūdikį auginanti moteris.
 
Simona pasakojo, kad atėjus rudeniui namuose pasklido apleisto rūsio kvapas ir butą užvaldė pelėsis. Simonos K. nuotr. Simona pasakojo, kad atėjus rudeniui namuose pasklido apleisto rūsio kvapas ir butą užvaldė pelėsis. Simonos K. nuotr.
Simonos K. nuotr. Simonos K. nuotr.
 
Pagalbos prašymas – bevaisis
 
Pirmąjį laišką būstą administruojančiai įmonei „Sanctuary Housing“ Simonos šeima išsiuntė šiek tiek daugiau nei prieš metus – dar 2014-ųjų spalio mėnesį.
 
„Iš kuklumo ar tiesiog bijodami gauti iš karto neigiamą atsakymą prašėme, kad pakeistų tik du langus – miegamajame ir svetainėje. Tačiau pirmas atsiųstas darbuotojas pasakė, kad visi langai turi būti pakeisti nedelsiant“, ج pasakojo moteris.
 
Nors darbuotojo apsilankymas pradžiugino, vėliau šeima suprato, kad prižadėtų langų niekas jiems net nežada keisti. Šeima „Sanctuary Housing“ bendrovei išsiuntė daugiau nei dešimt laiškų, ir visuose prašė vieno ir to paties – nurodyti datą, kada bus pakeisti žadėtieji langai, kuriuos specialistas pripažino esant avarinės būklės.
 
„Prirašėme daugybę laiškų, tačiau jau praėjo daugiau nei metai, o langai vis dar nepakeisti. Vis vilkinama, vis atsiunčiamas naujas darbuotojas patikrinti langų, mat prieš tai buvęs išėjo iš darbo ir nepaliko jokių užrašų. Ir taip jau tris kartus...“, – aiškino viltį gyventi padoriame būste beprarandanti Simona.
 
Paskutiniame iš būstą administruojančios kompanijos „Sanctuary Housing“ gautame laiške pranešta, kad šis darbas įtrauktas į darbų sąrašą kaip „neskubus“, ir datos, kada langai bus pakeisti, jie negali nurodyti. Aišku tik viena – šiemet tai neįvyks.
 
JK visi nuomojami būstai privalo atitikti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus. JK visi nuomojami būstai privalo atitikti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus.
Simonos K. nuotr. Simonos K. nuotr.
 
Apie pavojų sveikatai nutylima
 
Simona K. teigė, kad naujuose namuose augina beveik metų sūnelį, tačiau kuo toliau, tuo labiau nerimauja dėl jo sveikatos. Iš tiesų, tam yra pagrindo.
 
Su panašia problema susidūrusi Erika Georgievna pasakojo, kad jų namuose Yorkshire, kuriuose moteris taip pat kovoja su drėgme, auga du mažamečiai vaikai. Pasak moters, pelėsis daro didelę neigiamą įtaką sveikatai: galima susirgti astma, plaučių uždegimu ir kitomis pavojingomis ligomis.
 
„Praėjusiais metais aš pati buvau išvežta į A&E (JK greitosios pagalbos tarnyba, aut. past.) dėl astmos priepuolio, nors niekada anksčiau gyvenime šia liga nesirgau“, – kalbėjo dėl namuose esančio pelėsio ir drėgmės susirūpinusi moteris, dėl to kovojanti su būstą administruojančia įmone.
 
Kaip teigia JK Nacionalinės sveikatos priežiūros (angl. National Health Service, NHS) specialistai, iš pirmo žvilgsnio paprastas pelėsis namuose gali tapti sunkių ligų priežastimi.
 
Jeigu gyvenamas būstas yra drėgnas ir pasirodo pelėsis, tikimybė, kad susirgsite kvėpavimo takų ligomis, astma ar alergija – labai padidėja. Pasak specialistų, pelėsis taip pat silpnina imuninę sistemą. Mažamečiai vaikai, senyvi, alergiški ar kvėpavimo ligomis jau sergantys žmonės yra daug jautresni pelėsio skleidžiamoms toksiškoms sporoms.
 
Kur kreiptis, kad sulauktum pagalbos?
 
E. Georgievna „Tiesai“ taip pat pasakojo, jog išsireikalauti, kad būtų įdiegtos kelios ventiliatorių sistemos, jiems prireikė pusės metų griežto susirašinėjimo. Pasak lietuvės, kovai su būsto savininku ar administruojančia įmone neužtenka vien užsispyrimo, kartais reikia pasitelkti į pagalbą ir teisines žinias. Štai keli „Tiesos“ pašnekovės patarimai.
 
„Laiškas turi būti parašytas oficialiai, su konkrečiai išdėstytomis problemomis. Tarkime, jeigu tai pelėsis – reikia išvardyti galimą žalą sveikatai, ypač jei yra mažų vaikų. Toliau reikia įvardyti, kokių veiksmų tikimasi: ar tai langų pakeitimas, ar ventiliacinių angų instaliavimas, ar namo apšiltinimas. Reikia duoti tam tikrą laiko tarpą atsakyti raštu į laišką su nurodyta vėliausia data. Siųskite laišką paštu, kad laiškas būtų įteikiamas tik gavus gavėjo parašą. Taip turėsite įrodymą, jog laiškas buvo gautas, tačiau asmuo nesiėmė būtinų veiksmų. Laiku nesulaukus atsakymo reikia siųsti dar vieną laišką su pirmojo laiško kopija ir priminimu, kad jie turi „tiek ir tiek“ laiko atsakyti į šį pakartotinį laišką“, – patarimais dalijosi E. Georgievna.
 
Tačiau ką daryti, jei susirašinėjimai trunka keletą mėnesių ar ilgiau, o agentūra aiškiai nėra nusiteikusi padėti pavojingame bute gyvenantiems žmonėms? Pasak E. Georgievnos, pirmiausia ieškovas turi kreiptis į savo rajono aplinkos apsaugos ir sveikatos departamentą (angl. Environmental health team).
 
Kaip teigia sveikatos specialistai, iš pirmo žvilgsnio paprastas pelėsis namuose gali tapti sunkių ligų priežastimi. Kaip teigia sveikatos specialistai, iš pirmo žvilgsnio paprastas pelėsis namuose gali tapti sunkių ligų priežastimi.
 
Institucijos, ginančios gyventojų teises
 
JK visi nuomojami būstai privalo atitikti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus. Kilus abejonių, kad nuomojamas būstas standartų neatitinka, pirmiausia patariama kreiptis į būsto šeimininką ar administruojančią įmonę. Nesulaukus atsakymo turėtų pagelbėti vietinė rajono savivaldybė.
 
Kiekvienoje JK savivaldybėje dirba aplinkosaugos sveikatos inspektoriai (angl. Environmental health inspectors), kurie, atlikę nuodugnią patikrą namuose, įvertina būklę bei padeda išsiaiškinti, kas atsakingas už namų remontą.
 
Identifikavę problemą, aplinkosaugos sveikatos inspektoriai gali imtis dviejų veiksmų: išsiųsti būsto šeimininkui oficialų laišką, įsakantį nedelsiant atlikti būsto remonto darbus, arba patys užsakyti atlikti skubius darbus, o būsto šeimininkui nusiųsti sąskaitą.
 
Jeigu vietinės rajono savivaldybės darbuotojai pagalbos nesuteikia, būsto šeimininką ar administruojančią įmonę taip pat galite paduoti į teismą. Gyvenant socialiniame, savivaldybės suteiktame būste, skundą turėtumėte pateikti Būsto kontrolieriams (angl. Housing Ombudsman). Tiesa, čia kreiptis galima tik po to, kai pateikę oficialų skundą nesulaukėte pagalbos iš vietinės savivaldybės.
 
Taigi už ką atsakingi nuomininkai ir šeimininkai?
 
Pasirašant nuomos sutartį kontrakte paprastai būna nurodoma, už ką yra atsakingi nuomininkai. Tačiau už kokius tiksliai darbus yra atsakingi patys būsto šeimininkai?
 
Būsto nuomininkas ar administruojanti įmonė turi teisinius remonto įsipareigojimus, kurių negali perleisti būsto nuomininkams. Net jeigu šie darbai yra įtraukti į jūsų sutartį, iš tiesų juos atlikti yra šeimininko atsakomybė:
 
• Pastato struktūra ir išorė, pvz. sienos, stogas, lauko durys ir langai.
• Tokios bendros erdvės, kaip koridorius (būste, kuriame yra keli butai).
• Kriauklės, vonios, tualetai ir kita santechnikos įranga, įskaitant vamzdžius ir kanalizaciją, šildymas ir kanalizacija.
• Visi dujiniai prietaisai, pvz., dujinė viryklė, vandens šildytuvas, vamzdžiai, kaminai, dūmtraukiai ir ventiliacija.
• Elektros instaliacijos ir kai kurie elektros prietaisai.
 
Daugiau naudingos informacijos:
 
 
 
 
  

Žymos: Pelėsis, Barbora Grigaliūnaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vienintelis kartas, kai Chuckas Norrisas suklydo, buvo tada, kai jis manė, kad padarė klaidą.