Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2016-10-13

Manchesteryje namus radę lietuviai jų apleisti neketina

  
Manchesteryje namus radę lietuviai jų apleisti neketina
© Wikipedia nuotr.
Pramonės revoliucijos metais suklestėjęs Manchesteris imigrantus vilioja seniai.
Geresnio gyvenimo ieškantys išeiviai iš Lietuvos pirmą kartą čia patraukė prieš daugiau nei 100 metų.

„Tiesa“ tęsia straipsnių ciklą apie lietuvių tankiai apgyvendintus Jungtinės Karalystės (JK) regionus. Šįkart pasakojame apie mūsiškius, įsikūrusius šalies centre. Manchesteris – miestas, kuriame imigrantai iš Lietuvos jau seniausiai nėra „naujiena“.

Mieste šiuo metu gyvena keli tūkstančiai lietuvių. Jie sako, kad galimybėmis čia įsikurti domisi ir tie, kurie šiuo metu gyvena Londone. Atvykėliams šio miesto gyventojai pirmiausiai duotų patarimą būtinai nusipirkti drėgmei atsparius batus. Manchesteryje šlapia, bet tai nereiškia, jog šiame mieste gyventi nepatinka.
Devintasis pagal dydį JK karalystės miestas, kuriame šiuo metu gyvena apie 430 tūkst. žmonių, teritorijos dydžiu prilygsta Klaipėdai, o visame pasaulyje gerai žinomas dėl garsaus vietos futbolo klubo „Manchester United“.
 
Tai ne tik imigrantų, bet ir britų traukos centras, mat nuo 2010 metų nedarbo lygis mieste nuosekliai krinta ir šiuo metu siekia vos 4 procentus. Didesnė žmonių koncentracija – didesnis ir nusikalstamumas: palyginus 2016 metų duomenis su kitų panašaus dydžio šalies miestų duomenimis matyti, kad Manchesteris pagal šį rodiklį viršija vidurkį ir nusileidžia tik Blackpoolui (šaltinis – www.police.uk.).
 
Tačiau pagal vieną kriterijų Manchesteris nenusileidžia niekam: meteorologijos tarnyba nurodo, jog per metus čia iškrinta tiek kritulių, kad jiems nesusigėrus į žemę miestas atsidurtų 8 metrų gylyje po vandeniu. Palyginimui: Lietuvoje per metus iškrinta 6,2 metro kritulių.
 
Grįžtant prie nusikaltimų verta priminti, kad prieš metus vienas lietuvaitis vietos policijai demonstratyviai parodė, kokios pažeidžiamos yra britų saugumo sistemos: mūsiškis „nulaužė“ tarptautinio oro uosto bei pačios policijos interneto svetainę.
Manchesterio dangus dažniausiai apsiniaukęs, mieste iškrenta bene didžiausias kritulių kiekis šalyje. Manchesterio dangus dažniausiai apsiniaukęs, mieste iškrenta bene didžiausias kritulių kiekis šalyje.
Lietuvius traukia seniai
 
19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje vadinamoji pramonės revoliucija Manchesterį pavertė klestinčiu miestu. Medvilnės apdirbimo fabrikai čia atviliojo imigrantus iš įvairių pasaulio vietų, ne išimtis buvo ir anuomet dar carinė Lietuva. Geresnio gyvenimo ieškantys išeiviai iš Lietuvos pirmą kartą čia patraukė prieš daugiau nei 100 metų.
 
1914 metais JK pradėto leisti lietuviško laikraščio „Išeivių draugas“ 9-ajame numeryje rašyta, jog Manchesteryje gyvena apie tūkstantis lietuvių. Bent jau tokius skaičius pateikė Šv. Kazimiero bažnyčia, bet žinant, kiek tais laikais buvo tikinčiųjų, galima daryti prielaidą, kad parapija lietuvius suskaičiavo dešimčių tikslumu.
Atrodo, kad tada išsiskyrė lietuvių interesai: bažnyčia draudė alkoholinių gėrimų prekybą, o socialinio klubo nariai tam priešinosi.
 
„Taigi jau seniai buvo laikas atsižvelgti į 900 ar 1000 parapijonų, o nė į keliasdešimts kliubo sąnarių, ką kovojo už svaiginančių gėrimų pardavinėjimą. Ačiū Dievui ir uždraudus svaiginančių gėrimų pardavinėjimą prie kliubo atliko šiek tiek narių.
 
Mes, lietuviai Manchester’io, ką per 9 metus nenoriai ėjome bažnyčion, dėl pasipiktinimo, skleidžiamojo iš esančio po bažnyčios kliubo, ką ir be išpažinties kartais palikdavome, už uždraudimą pardavinėjimo kliube svaiginančių gėrimų savo klebonui širgdingai dėkavojame ir tikim, kad prie seno bažnytinio kliubo greitu laiku prisidės daugybė gerų, blaivių lietuvių“, – to meto tautiečių tarpusavio nesutarimus aprašė laikraštis (kalba netaisyta, „Išeivių draugas“, 1914 m. balandžio 8 d. Nr. 9).
 
Vėliau tas pats laikraštis aprašė ir lietuvių nesutarimus su imigrantais iš Lenkijos, kurių Manchesteryje praėjusio amžiaus pradžioje taip pat netrūko ir buvo kur kas daugiau nei mūsiškių.
 
Manchesterio lietuvių socialinis klubas oficialiai veikia nuo 1925-ųjų, tačiau jo istorija skaičiuojama nuo 1904 metų, kai lietuviai, ukrainiečiai ir rusai šiame mieste kartu įkūrė savo koplyčią.
 
Kita imigrantų iš Lietuvos banga į Manchesterį plūstelėjo po Antrojo pasaulinio karo, o trečioji – jau šį šimtmetį, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais.
 
Nors lietuvius JK suskaičiuoti pabandęs dienraštis „The Guardian“ Manchesterio neįtraukė į mūsiškių labiausiai pamėgto regiono dešimtuką, spėjama, jog jame gali nuolat gyventi apie 3 tūkst. lietuvių. Pastebima, kad pastaruoju metu vis daugiau jaunimo iš Lietuvos studijuoja Manchesterio aukštosiose mokyklose.
Archyviniuose kadruose – Švento Kazimiero bažnyčia, apie kurią būrėsi pirmieji imigrantai iš Lietuvos. Manchesteris.org nuotr. Archyviniuose kadruose – Švento Kazimiero bažnyčia, apie kurią būrėsi pirmieji imigrantai iš Lietuvos. Manchesteris.org nuotr.
Miestas lietuvės akimis
 
Lygiai prieš dešimtmetį rugpjūčio pabaigoje į Manchesterį atvykusi ir iki šiol šiame mieste pasilikusi Julija puikiai prisimena pirmąją dieną: lijo, kaip lijo ir kasdien pirmaisiais jos emigracijos metais. Tačiau toks klimatas moters neišgąsdino, ir šiandien ji drąsiai sako: tai puikus miestas gyventi.
 
Iš Manchesterio oro uosto tiesioginio susisiekimo su Lietuva nėra, bet geriausias variantas – važiuoti į už 35 mylių esantį Liverpoolio oro uostą ir iš ten tiesioginiu „Ryanair“ skrydžiu per tris valandas pasiekti Vilnių.
 
„Viską įvertinus, tai labai patogus miestas, nors ir didelis – kartais, norint pasiekti kelionės tikslą, tenka užtrukti apie valandą važiuojant automobiliu. Jų eismas čia neribojamas, nėra didelių spūsčių: nuo namų iki darbo man tenka važiuoti per visą miestą, užtrunku apie pusvalandį.
 
Viešuoju transportu senokai nesinaudoju, bet jo tinklas čia gerai išvystytas, kursuoja autobusai ir tramvajai.
 
Be to, miestas yra šalies centre, tad nėra milžiniškų atstumų, kad ir kur važiuotum. Strategiškai patogi vieta keliauti. Netoli jūra ir Liverpoolis – labai gražus miestas, kuriame taip pat netrūksta lietuvių.
 
Niekada negalvojau apie Londoną. Nors palyginti su juo Manchesteris yra kaimas, bet tai – vieta, kur yra užtektinai darbo, yra ką pamatyti, kur pramogauti, daug erdvės.
 
Ypač tokiems, kaip aš, – nemėgstantiems žmonių minių. Dėl to aš niekada nesvajojau gyventi Londone“, – apibūdino antraisiais namais tapusį JK didmiestį lietuvė.
 
Anot Julijos, Manchesteris yra perspektyvus miestas ir netolimoje ateityje bus dar patrauklesnis gyventi net tiems, kurie šiuo metu įsikūrę Londone.
 
„Asmeniškai nepažįstu tokių žmonių, bet Manchesterio lietuvius vienijančioje socialinio tinklo paskyroje sulaukiame daug sostinėje šiuo metu gyvenančių tautiečių klausimų apie čionykštį gyvenimą. Žmonės lygina kainas, domisi. Tikriausiai ten nėra taip lengva. Ten būsto nuomai tenka pakloti visą atlyginimą, čia – tik pusę“, – sako moteris.
 
Nors ir Manchesteryje būsto nuomos kainos pastaruoju metu kyla. Priklausomai nuo vietos mieste, už vieno kambario buto nuomą per mėnesį tenka pakloti 500–550 svarų sterlingų. Šiame mieste, kaip ir kitur, populiaru dalytis gyvenamąjį plotą.
 
Julija įvardija tik vieną didelį trūkumą – jos žiniomis, Manchesteryje veikia tik viena lietuviškų produktų parduotuvė, tad neretai tenka lankytis kaimynų latvių ar lenkų įkurtose prekybos vietose, kuriose taip pat galima rasti lietuviškos dešros ar alaus.
 
„Štai kažkam verslo planas – yra niša, o ir konkurencija nepatrukdytų. Kaip su siuntų gabenimu į ir iš Lietuvos – šios paslaugos pasiūla čia tokia didelė, kad reklamos kartais net erzina. Bet vietos lietuviams tai patogu labai“, – kalbėjo Julija.
„Brexit“ įtaka
 
Julija seka žinias, kuriomis tautiečiai dalijasi dviejose socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose, vienijančiose Manchesterio lietuvius, todėl žino, kas mūsiškiams aktualiausia. „Brexit“ ir referendumo pasekmės, žinoma, yra viena iš populiariausių temų.
 
„Plačiai nuskambėjusių išpuolių prieš kitataučius nebuvo, viskas tarsi teka sena vaga. Buvo incidentas tramvajuje, vietiniai liepė dingti iš šalies žmonėms, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo amerikiečiai.
 
Tarp lietuvių prasidėjo diskusijos šia tema. Kažkas prasitarė, jog mamai darbe liepta daugiau stengtis, nes ji dabar nelegalė – mes neva palikome ES. Bet gali būti, kad kai kurie žmonės patys reaguoja jautriau.
 
Man asmeniškai referendumo rezultatas buvo kaip smūgis šlapiu skuduru per veidą. Atrodė, kad per dešimtmetį tapau vietine, sava, visiškai integravausi, net kalbu vietos akcentu. O po referendumo iš karto pajutau pasikeitusį požiūrį: vis dėlto šioje šalyje nesi savas, tarsi svetimkūnis“, – pasakojo moteris.
 
Bet ji pakartojo: tai geras miestas gyventi.
 
„Bendrai kalbant, norisi daugiau lietuvių susibūrimų, renginių. Kita vertus, kas nori, tas susiorganizuoja, nesvarbu, ar tai krepšinio varžybos, ar mamyčių susirinkimas.
 
Miestas draugiškas lietuviams. Po „Brexit“ galbūt ir keičiasi požiūris į mus, atvykėlius, bet nereikia užmiršti, kad tie, kurie atvyko čia bėgdami nuo Stalino režimo, gyveno tūkstančius kartų blogiau. Jie buvo labiau engiami, nemokėjo kalbos, sąlygos buvo žymiai prastesnės“, – reziumuoja Julija.
Verslauti nelengva
 
„Anksčiau dirbau pastato priimamajame, lietuvių parduotuvės arti nebuvo, tekdavo pavažiuoti tolėliau. Kartą taip su kolege važiuodamos iš parduotuvės pagalvojome, jog reikėtų tokios Manchesteryje.
 
Taip gimė mūsų verslo planas“, – pasakoja viena iš Manchesteryje esančios lietuviškų produktų parduotuvės įkūrėjų.
 
Ji su bendraminte verslo imtis nutarė tada, kai dauguma verslų žlugo – ekonominės krizės metais. Tačiau lietuvės sugebėjo įsitvirtinti.
 
„Čia – ne Londonas, čia nėra tiek lietuvių, tad ir pardavimai ne tokie. Nesnaudžia ir konkurentai, o išlaidos niekur nedingsta – mokesčiai, nuoma ir kt. Todėl sekasi sunkokai. Klysta, kas galvoja, kad verslininkams lengva. Abi su partnere dirbame, dar samdome porą darbuotojų. Tai negalėtų būti vienos šeimos verslas, neišgyventume. Aš labai dėkinga savo vyrui – pirmuosius parduotuvės veiklos metus gyvenau iš jo kišenės.
 
Kita vertus, susikūrėme sau darbo vietas, dar porą sukūrėme“, – sakė verslininkė.
 
Vis dėlto prieš 13 metų į Jungtinę Karalystę atvykusi moteris sakė nė už ką nekeisianti Manchesterio į Londoną, nors čia ir amžinai lyja.
 
Eglė, žinoma, ne vienintelė lietuvė, pradėjusi verslą Manchesteryje. Kalbiname Artūrą, dar vieną lietuvį verslininką. Paklaustas, kaip sekasi verslas Manchesteryje, auservisui vadovaujantis vyriškis buvo lakoniškas: „Kaip dirbsi, tiek turėsi“, – sakė jis.
Per krizę įkurta lietuviškų produktų parduotuvė gyvuoja. Facebook nuotr. Per krizę įkurta lietuviškų produktų parduotuvė gyvuoja. Facebook nuotr.
  

Žymos: Manchesteris, Emigracija, Darbas Anglijoje, Anglijos lietuviai, Valdas Pryšmantas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!