Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2016-08-11

Naujas darbo kodeksas: masalas ar baidyklė emigrantams?

  
Naujas darbo kodeksas: masalas ar baidyklė emigrantams? Dėl Darbo kodekso pataisų diskusijos verda jau ilgiau nei dvejus metus, o permainų nėra.
Dabar aiškiai pasakyta: negrįžkit čia.

Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl valdžios priimtų, tačiau Prezidentės vetuotų darbo kodekso pataisų. Esą jos ne tik palengvintų vietos dirbančiųjų likimą, bet ir parviliotų namo emigrantus. Pastarieji, kaip išsiaiškino „Tiesa“, laikosi kardinaliai priešingos nuomonės.

Apie dvejus metus rengtas pataisas šią vasarą galiausiai patvirtino Lietuvos Seimas. Nuo 2017 metų turėjęs įsigalioti naujas kodeksas numatė trumpesnes darbuotojų atostogas, naujus įspėjimo apie atleidimą terminus, mažesnes išeitines kompensacijas atleidžiamam darbuotojui, viršvalandžių ribojimą, įteisintas naujas darbo sutarčių formas.
Pastariosios permainos – esminės, o smulkesnių pakeitimų numatyta dar daugiau. Taigi, toks naujasis kodeksas, anot jam pritarusių Seimo narių, turėjo daryti Lietuvą konkurencingesnę, supaprastinti darbuotojo ir darbdavių santykius. Žadėtas šviesesnis rytojus šaliai, bet.. Kodeksas gavo Prezidentūros veto. Buvo paprašyta pakoreguoti straipsnius dėl naujų darbo sutarčių formų, atleidimo iš darbo pagrindų ir terminų, išeitinių kompensacijų, viršvalandinio darbo bei kitus.
 
Diskusijos tuo nesibaigia: vieni sako, jog stabdoma Lietuvos pažanga, kiti džiaugiasi, kad šalyje neįteisinta vergija, treti kalba, kad užkertamas kelias parsivilioti namo emigrantus. O šie sako: pirmiausia reikia keisti visai ne Darbo kodeksą.
 
Rėmėsi ir JK patirtimi
 
Senąjį ir naująjį Darbo kodeksus išmano ir permainas rengusiai politikų grupei vadovavęs Seimo narys Algirdas Sysas. Anot jo, analizuoti užsienio šalių pavyzdžiai, tarp jų – ir atitinkami teisės aktai Jungtinėje Karalystėje.
 
„Yra labai gerų užsienio pavyzdžių, deja, visų jų negalima perkelti į Lietuvą dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių ar šalių išsivystymo skirtumų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės modelis yra labai geras, bet pas mus jis kažin ar veiktų“, – sakė „Tiesai“ A. Sysas.
 
Pasak politiko, permainų rengimas ir prasidėjo nuo kruopščios mokslininkų analizės: studijuodami užsienio šalių darbo kodeksus bei rinkdami kitą informaciją jie dirbo apie metus, kol pateikė išvadas.
„Kai pamatėme pirmą mokslininkų parengtą darbo kodekso variantą, supratome, kad jis idealus. Bet veiktų tik idealioje visuomenėje, iki kurios Lietuvoje, deja, dar labai toli. Pagal daug kriterijų, įskaitant ir darbdavių požiūrį į darbuotoją, kai į jį vis dar žiūrima kaip į varžtelį mechanizme, o ne kaip į kūrėją, sukuriantį pridėtinę vertę“, – aiškino politikas.
Prie pataisų rengimo nemažai prisidėjęs parlamentaras Algirdas Sysas ragintų keisti ne tik įstatymus, bet ir požiūrį. Prie pataisų rengimo nemažai prisidėjęs parlamentaras Algirdas Sysas ragintų keisti ne tik įstatymus, bet ir požiūrį.
 
Lietuvoje augtų atlyginimas
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinis Darbo kodeksas nustumia Lietuvą į žemiausias pozicijas valstybių konkurencingumo reitinge; šalį lenkia ir artimiausios kaimynės.
 
„Dabartinis darbo santykių reguliavimas atbaido galimus investuotojus, apsunkina sąlygas darbo vietas kuriančiam verslui. Turi egzistuoti darbuotojų apsauga, bet turi būti ir palankios sąlygos laisvai judėti kapitalui, darbuotojams, esant reikalui darbdavys turėtų lengvai atsisakyti perteklinės darbo jėgos ir samdyti trūkstamus specialistus. Kaip ir visur gyvenime, turi būti balansas“, – aiškina ekonomistas.
 
Jis laikosi versijos, kad naujasis Darbo kodeksas pasitarnautų atlyginimų augimui Lietuvoje.
 
„Lietuvoje auga tik minimalus atlyginimas, o vidutinis – sunkiai. Esant lankstesniems darbo santykiams galima tikėtis užsienio investuotojų, kurie net nekvalifikuotiems darbuotojams gali mokėti didesnį atlyginimą. Šiuo požiūriu kaimyninės šalys mus lenkia“, – pateikė pavyzdį N. Mačiulis.
 
Jo teigimu, naujas Darbo kodeksas būtų ne lemiamas, o tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie Lietuvoje ne tik pagerintų sąlygas darbuotojams ir darbdaviams, bet ir prisidėtų prie darbo užmokesčio augimo.
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, naujasis Darbo kodeksas prisidėtų prie to, kad Lietuvoje kiltų vidutinis darbo užmokestis. „Swedbank“ nuotr. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, naujasis Darbo kodeksas prisidėtų prie to, kad Lietuvoje kiltų vidutinis darbo užmokestis. „Swedbank“ nuotr.
Po „Brexit“ parviliotų lietuvius namo
 
Europarlamentaras ir verslininkas Antanas Guoga apie naująjį Darbo kodeksą kalba palankiau. Anot jo, šios permainos būtų itin naudingos dabartinių įvykių kontekste, esą tai yra istorinis šansas parsivilioti į gimtinę lietuvius, emigravusius į Jungtinę Karalystę.
 
„Reikia pasinaudoti britų sprendimu trauktis iš Europos Sąjungos ir priminti mūsiškiams, kad jau tinkamas metas grįžti“, – sakė politikas Lietuvoje surengtoje diskusijoje „Brexit“: nuostolis ar galimybė Lietuvai?“
 
Jis taip pat sukritikavo Prezidentę už tai, kad ji vetavo Darbo kodekso pataisas, kurios galėtų pasitarnauti Lietuvos pranašumui prieš JK darbo rinką.
 
„Gaila, kad Prezidentė ar jos patarėjai nesupranta, jog mes turim atlaisvinti darbo rinkos suvaržymus, kad verslas norėtų čia būti. Taip, kaip yra Amerikoje, kur nedarbas mažiausias pasaulyje. Naujas Darbo kodeksas būtų lyg šokas arba lūžis Lietuvoje, daugiausiai psichologinis“, – įsitikinęs europarlamentaras A. Guoga.
 
Pataisų jis nevadino darbuotojų teisų suvaržymu, o atvirkščiai – jų vertės kėlimu.
Yra manančių, jog naujoji tvarka leis parsivilioti lietuvius iš emigracijos. Wikipedia nuotr. Yra manančių, jog naujoji tvarka leis parsivilioti lietuvius iš emigracijos. Wikipedia nuotr.
Išvažiuos dar daugiau
 
Visiškai kitokios nuomonės apie Darbo kodekso pataisas laikosi darbuotojų teises ginančių profsąjungų atstovai. Jie paneigė optimistines permainų šalininkų įžvalgas ir yra įsitikinę, kad naujoji tvarka tik dar labiau pablogintų ir taip blogas sąlygas.
 
„Darbas, įsigaliojus tokiems pokyčiams, prilygtų vergovei, o valstybė nusiplautų rankas nesuteikdama jokių socialinių garantijų žmogui. Jis negalės kontroliuoti laiko ir planuoti savo gyvenimo“, – esminius galimus padarinius vardijo bendrovės „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.
 
Vienos iš didžiausių Lietuvoje profesinių sąjungų atstovas įsitikinęs, kad taip emigracija ne tik nebus sustabdyta, bet dar ir suaktyvės.
 
„Žmonės toliau bėgs. Ten jie galbūt neturi visų socialinių garantijų, bet bent jau padoriai pinigų užsidirba, už kuriuos ir gali apsidrausti. O čia – nieko“, – sakė R. Tamošauskas.
 
Kalbas, kad naujasis kodeksas gali turėti atvirkštinį poveikį, jis laiko beprasmėmis.
 
„Nejuokaukit. Atvirkščiai – dabar aiškiai pasakyta: negrįžkit čia. Atostogos trumpinamos, socialinių garantijų mažėja, atlyginimas penkis kartus mažesnis nei Anglijoje, o pragyvenimo išlaidos – panašios.
 
Jūs man atsakykit: tai koks tikslas?
 
Ne tik darbuotojams, bet ir nuo vietinės rinkos priklausomam verslui bus blogai, žmonių juk mažės, perkamoji galia – irgi. Tai užburtas ratas“, – bandė savo žodžius pagrįsti R. Tamošauskas.
 
Dėl prastos situacijos jis kaltino ne vien Darbo kodekso permainas.
 
„Juk Lietuvoje nėra nė vienos politinės jėgos, kuri padoriai gintų dirbantį žmogų, atstovaujama tik verslo grupuotėms. Nėra aiškios šalies strategijos. Tai politinės sistemos tragedija. Todėl Airija greit kalbės lietuviškai“, – liūdnas prognozes dėliojo profsąjungos atstovas.
Profsąjungos naująjį Darbo kodeksą lygina su vergovės įteisinimu Lietuvoje. Pixabay. Profsąjungos naująjį Darbo kodeksą lygina su vergovės įteisinimu Lietuvoje. Pixabay.
Emigrantai nesusižavėjo
 
Kol apie Darbo kodeksą ir galimus jo pakeitimus galvoja didžiosios galvos, juo šiek tiek domėjosi ir į Lietuvą kaip ir kasmet atostogauti trumpam sugrįžusi emigrantų pora – Dovydas ir Aušrinė. Jungtinėje Karalystėje jau ilgiau nei septynerius metus gyvenantys ir ten šaknis įleidę lietuviai niekada neatmetė galimybės sugrįžti į Lietuvą, bet šiandien konstatuoja – sąlygos šiam žingsniui kol kas nepalankios.
 
„Darbo kodekso permainomis domėjomės paviršutiniškai, akimis permečiau keletą straipsnių lietuviškoje spaudoje. Suprantu, kad permainų reikia, kad dabartinė tvarka primena sovietmetį.
 
Žinau, kad siūloma daugiau darbo sutarčių formų. Tai galbūt gerai, nes Anglijoje man taip pat teko padirbėti pagal skirtingus kontraktus, galima pasirinkti, kuris yra naudingesnis tam tikromis aplinkybėmis.
 
Gerai, kad ima pavyzdį iš Vakarų šalių. Bet vis tiek iki jų Lietuvai dar toli. Vargu ar naujasis Darbo kodeksas
 
inicijuotų tokias permainas, kad dėl jų staiga pradėtų į tėvynę grįžti emigrantai“, – mintimis apie Lietuvos aktualijas dalijosi Anglijos lietuviai.
 
Jų manymu, Lietuvai visų pirma patrauklumo suteiktų didesnis darbo užmokestis.
 
„Mes periodiškai internete peržiūrime Lietuvos darbo skelbimus – atrodo, kad tik programuotojams ir tolimųjų reisų vairuotojams siūlomi padorūs atlyginimai. Bet juk yra ir labai daug kitų profesijų žmonių, ką daryti jiems?
 
Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunoms šeimoms, lengvinti joms gyvenimą, didinti motinystės ir tėvystės išmokas, siūlyti daugiau kompensacijų. Nes vaikas Lietuvoje – prabanga: patys tokios patirties neturime, bet žinome apie tai iš artimųjų.
 
Žinoma, brangus būsto išlaikymas, palyginti su atlyginimu. Skaičiuoti labai paprasta, nereikia būti matematikos profesoriumi“, – kalbėjo „Tiesai“ emigrantai.
 
Pasak jų, Lietuvoje yra ir tokių dalykų, kurių jokie nauji įstatymai nepakeis.
 
„Tai darbdavio santykiai su darbuotoju. Lietuvoje bosas yra Dievas, kuriam pavaldinių nuomonė nesvarbi. Jis – protingiausias, likusieji kvailiai. Pelnu dalytis nenori, o nuostoliais – greitai.
 
Anglijoje iš karto pajutome skirtumą. Tik atvykus ir įsidarbinus buvo tikras šokas matyti, kad kompanijos vadovas vienodai bendrauja tiek su savo pavaduotoju, tiek su valytoju“, – patirtimi dalijosi Anglijos lietuviai, sugrįžimą atidėliojantys neapibrėžtam terminui „ne dabar“.
 
Anksčiau Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė „Tiesai“ atskleidė, kad po „Brexit“ sunerimę lietuviai dairosi, kur, esant reikalui, galėtų išvykti. Lietuvos tarp jų krypčių nėra.
  

Žymos: Emigrantai, Darbo kodeksas, augantys atlyginimai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras sako žmonai:
– Jeigu aš užtruksiu komandiruotėje ir nespėsiu grįžti iki Naujųjų Metų, aš tau pasiųsiu sveikinimo telegramą.
– Gali ir nesiųsti. Aš ją jau skaičiau, ji guli tavo švarko kišenėje...