Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2018-06-07

Oraus gyvenimo ieškoti lengviausia emigracijoje

  
Oraus gyvenimo ieškoti lengviausia emigracijoje
© PxHere nuotr.
Kas yra orus gyvenimas, kiekvienas sprendžia individualiai, sąvoką tiria ir sociologai, ekonomistai.
Nemanau, kad orus gyvenimas – tai didžiulės sumos pinigų, prabangūs automobiliai ar namai prie jūros. ors tokia nuomonė tarp mano bendraamžių gana populiari.

Ir naujausioje Lietuvos migracijos ataskaitoje – nieko naujo: nors emigracija nežymiai sumažėjo, pabrėžiama, kad šalį daugiausia paliko darbingo amžiaus žmonės, ieškantys ne tik geresnio uždarbio bet ir to, ką galima pavadinti oriu gyvenimu. Apie tai svajoja ir moksleiviai, nors gyvenimiškos patirties neturintys jaunuoliai dar negali tiksliai apibūdinti šios sąvokos.

Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) gegužės pabaigoje Vyriausybei pristatė naujausią migracijos ataskaitą, kurioje – skaičiai, parodantys, kaip Lietuva netenka gyventojų. Pripažįstama, kad šalį dažniausiai palieka darbingo amžiaus žmonės, kurie į užsienį tebebėga ieškodami oraus gyvenimo.
Geresnis gyvenimas – ne tik ekonominė gerovė, teigiama ataskaitoje, tai kompleksinės priežastys. Remiantis praėjusiais metais įvykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra pozityvus, ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti.
 
„Tai rodo nepakankamą dėmesį, skiriamą mokyklinio ugdymo laikotarpiu formuojant savimonę ir pilietiškumą, taip pat viešosios nuomonės ir informacinių srautų negatyvią įtaką“, – teigiama VRM ataskaitoje.
 
„Tiesa“ pasidomėjo, kas lemia gyvenimiškos patirties neturinčius jaunuolius rinktis emigraciją, kaip jie suvokia oraus gyvenimo sąvoką ir ar išvykimas padeda ją paversti realybe.
Didžioji dalis emigracijai pasiryžusių lietuvių nori gyventi oriai. Robert Couse-Baker nuotr. Didžioji dalis emigracijai pasiryžusių lietuvių nori gyventi oriai. Robert Couse-Baker nuotr.
„Iš esmės gyvenu gerai“
 
Geresnio gyvenimo paieškas jau antrus metus JK tęsia Deividas, kuris į užsienį išvyko tą pačią vasarą, kai jam buvo įteiktas mokyklos baigimo atestatas. Nors tėvai ir nebuvo sužavėti tokio sumanymo, jį šiam žingsniui pastūmėjo Anglijoje gyvenančių giminaičių pažadas padėti įsitvirtinti ir kalbos, kad jaunimui šioje šalyje gyventi lengviau.
 
Pavardės ir gyvenamosios vietos atskleisti nenorėjęs vaikinas netrukus švęs 21-ąjį gimtadienį, tačiau į savo gyvenimo aprašymą galėtų įrašyti jau mažiausiai penkias darbovietes.
 
„Buvo labdaros maišelių nešiojimas, krovėjo darbas prekybos įmonėje, fabrike, restorano virtuvėje. Dabar dirbu parduotuvėje.
Darbus keičiau ne dėl to, kad nesugebėjau jų atlikti ar buvo per sunku, lėmė visai kitos aplinkybės – atstumas nuo gyvenamosios vietos, patogus pasiekiamumas. Neslėpsiu, iš vieno darbo išėjau dėl konfliktų su kolegomis. Man pasirodė, kad jų požiūris į kitataučius buvo gana neigiamas“, – pasakojo viename iš JK didmiesčių šiuo metu gyvenantis vaikinas.
 
Standartinę darbo savaitę ir viršvalandžius kartais dirbantis lietuvis savo sąskaitą kiekvieną mėnesį papildo daugiau nei tūkstančiu svarų sterlingų. Jis, kaip ir dauguma jaunų atvykėlių iš Lietuvos, būstą yra priverstas dalytis su kitais žmonėmis. Tiesa, Deividas glaudžiasi pas giminaičius.
 
Paklaustas, ar dabartinį savo gyvenimą laiko oriu, vaikinas tiesiogiai į šį klausimą neatsakė.
 
„Dabar tiesiog džiaugiuosi gyvenimu, savaitgaliais pasilinksminu su draugais, jau spėjau apsilankyti dviejų pasaulinio garso atlikėjų koncertuose. Pavyksta šiek tiek susitaupyti, šią vasarą su draugų kompanija planuojame išvykti pašėlti kur nors į Pietų Europos kurortą.
 
Taip, privatumo trūksta, bet dabar negaliu rinktis. Iš esmės gyvenu gerai.
 
Bet kokiu atveju gyvendamas Lietuvoje kažin ar galėčiau sau tai leisti. Kai baigęs mokyklą ieškojau darbo, didžiausia pasiūlyta suma buvo 600 eurų. Už tiek viename didžiausių Lietuvos miestų negalėjau būti nepriklausomas, vis tiek būčiau gyvenęs pas tėvus, nes nuomotis butą mieste su tokia alga tiesiog neįmanoma“, – lygino Deividas.
 
Jaunuolis pabrėžė, kad savo ateitį vis tiek regi Lietuvoje.
 
„Aš seku Lietuvos naujienas ir manau, kad ten viskas bus gerai. Aš irgi vieną dieną ten sugrįšiu – planuoju studijuoti inžineriją, turiu šiokių tokių ambicijų. Tikiu, kad mano svajonės išsipildys“, – kalbėjo jaunosios kartos atstovas.
Dauguma Lietuvos mokyklų abiturientų neslepia galvojantys apie išvykimą svetur. Nuotrauka iš laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ archyvo. Dauguma Lietuvos mokyklų abiturientų neslepia galvojantys apie išvykimą svetur. Nuotrauka iš laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ archyvo.
Nuomonę formuoja bendraamžiai
 
Pagrindinis 19-mečio Vytenio tikslas šiandien – teigiamai užbaigti brandos egzaminų sesiją vienoje iš Klaipėdos mokyklų, o kitas žingsnis – išvykimas iš Lietuvos. Laikinai, kaip jis sakė ir prašė neatskleisti asmens duomenų, pagal kuriuos jį galėtų atpažinti bendramoksliai ir draugai.
 
„Dabar ir taip streso užtenka“, – sakė dvyliktokas.
 
Jis dairosi ten, kur ir dauguma emigruojančių lietuvių, – į Jungtinę Karalystę. Vaikinas tikino, kad jo emigracija bus laikina, pabus metus, ir užteks.
 
„Manau, kad didžiausią įtaką tokiam mano sprendimui padarė draugai, kurie mokyklas baigė pernai ir trumpam išvyko pagyventi į užsienį.
 
Be to, tarp jaunimo dabar populiari vadinamoji „gap year“ tendencija – kai po mokyklos baigimo daroma metų pertrauka, skirta akiračiui praplėsti, savęs ieškojimui. Asmeniškai man tokių ieškojimų nereikia, bet norisi pakeliauti, pamatyti pasaulį. Mano bendraamžiai visame pasaulyje taip daro“, – apie savo apsisprendimą pasakojo vaikinas.
 
Jis kelionės bilietų į JK dar neturi, tačiau bet kokiu atveju tai bus bilietas į vieną pusę, o nuo šio žingsnio jį sulaikytų nebent stebuklas arba nelaimė.
 
Paklaustas, kaip įsivaizduoja orų gyvenimą, Vytenis mini savo tėvų pavyzdį.
 
„Jie turi gerus darbus, nuosavus namus, automobilius, kiekvienais metais kur nors keliauja, neturi sveikatos problemų, gerai sutaria. Manau, kad aš ir mano sesuo esame aprūpinti. Norėčiau, kad ir mano gyvenimas ateityje būtų toks. Suprantu, kad tam dar per anksti.
 
Nemanau, kad orus gyvenimas – tai didžiulės sumos pinigų, prabangūs automobiliai ar namai prie jūros. Nors tokia nuomonė tarp mano bendraamžių gana populiari“, – pasakojo abiturientas.
Kai kuriems jaunuoliams orus gyvenimas asocijuojasi su prabanga. PxHere nuotr. Kai kuriems jaunuoliams orus gyvenimas asocijuojasi su prabanga. PxHere nuotr.
Atsilieka nuo Europos
 
Neorus gyvenimas Lietuvoje dažniausiai tapatinamas su skurdu, tačiau tai – klaidinga nuomonė. Pagal ES taikomą specialią metodiką žmogus gali būti nelaikomas skurstančiu, tačiau ir oriu gyvenimu jis girtis negali – tam nustatyti pasitelkiami papildomi rodikliai, iš kurių vienas yra materialinis nepriteklius – tai, ko žmonės negali leisti sau įsigyti.
 
Žmonės yra apklausiami, ar jie gali bent kas antrą dieną nusipirkti mėsos produktų (jeigu jie nėra vegetarai), apmokėti visas gaunamas sąskaitas, per metus bent savaitę atostogų praleisti ne namuose. Jeigu į šiuos ir panašius klausimus atsakoma neigiamai, žmogus laikomas nepasiturinčiu, o tai kažin ar galima sieti su oriu gyvenimu.
 
Lietuva neseniai pakviesta tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, o tai rodo, kad šalis yra priskiriama prie labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Tačiau „turtingųjų klubo“ ekspertai gegužės pabaigoje davė pastabų, kurios parodo Lietuvos atsilikimą nuo Vakarų Europos.
 
„Atlyginimų skirtumai mažėja per lėtai, kad būtų galima manyti, jog emigracija sustos“, – kalbėdama apie Lietuvą sakė EBPO ekonomistė Anna Vourch ir pridūrė, kad šalyje darbo sąlygos vis dar yra prastos ir sunku tikėtis, kad emigracija artimiausiu metu sustos.
 
EBPO ekspertas Jonathanas Chaloffas pareiškė, kad Lietuvoje esti netinkamas požiūris į sugrįžtančius emigrantus.
 
„Įprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės. Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai, tai rodo mūsų tyrimai“, – sakė ekspertas.
Galimybė per metus bent savaitę praleisti atostogas ne namuose Europoje laikoma oraus gyvenimo požymiu. Pixabay nuotr. Galimybė per metus bent savaitę praleisti atostogas ne namuose Europoje laikoma oraus gyvenimo požymiu. Pixabay nuotr.
Emigracija nežymiai sumažėjo
 
VRM duomenimis, 2017 m. iš Lietuvos emigravo 47 900 žmonių, tai 2 400 (4,8 proc.) žmonių mažiau negu prieš metus (2016 m. iš Lietuvos emigravo 50 300 gyventojų).
 
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai mažėja, ir toliau išlieka nepakitusios. Tai – nepasitenkinimas ekonomine padėtimi, socialinė atskirtis ir nesaugumas, mažos savirealizacijos galimybės ir nemažai kitų priežasčių, tarp jų – užsienyje stiprėjančios lietuvių diasporos“, – vardijama VRM ataskaitoje.
 
Kaip teigė VRM, viena svarbiausių priemonių reemigracijai skatinti yra dėmesys išvykusiems ir jų informuotumas, tačiau tik ketvirtadalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad jiems pakanka informacijos grįžimo ir reintegracijos klausimais.
 
Emigraciją skatinančius veiksnius silpninti ataskaitoje siūloma stiprinant susietumą su gyvenamąja aplinka ir šalimi. Taip pat įtraukiant užsienio lietuvius į Lietuvos gyvenimą per projektines veiklas. Teigiama, kad emigraciją skatinantys veiksniai silpnėtų plėtojant verslo santykius su užsienio lietuviais ir veiklą per diasporas; parengiant reikiamas reintegracijos priemones; sukuriant palankias sąlygas perkelti verslą į Lietuvą; plečiant lietuvių kalbos mokymo programas, remiant studijų programas Lietuvoje; sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą; sudarant palankesnes galimybes jaunoms šeimoms įsikurti Lietuvoje; siejant švietimo ir kvalifikacinio orientavimo sritis su darbo rinkos poreikiais.
 
2017 m. bendras į Lietuvą imigravusių asmenų skaičius – 20 400 (atvyko užsieniečių ir sugrįžo Lietuvos Respublikos piliečių), tai 200 (1 proc.) daugiau nei 2016 m. (2016 m. imigravo 20 200; 2015 m. – 22 100 asmenų).
  

Žymos: Emigracija, Moksleiviai, orus gyvenimas, patogus gyvenimas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Škotija:
– Dukrele, nelakstyk paskui kiekvieną sijoną.