Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2015-02-05

Prieš lietuvio apgaules bejėgiai ir teismai

  
Prieš lietuvio apgaules bejėgiai ir teismai Nors apgauti lietuviai laimėjo teismą prieš R. Vilką, skolos jis negrąžino nė cento.

Praėjusią savaitę „Tiesoje“ rašėme apie lietuvius, nukentėjusius nuo brokeriu save vadinančio Roberto Vilko. Namus nusipirkti norintys žmonės patikėjo dešimtis tūkstančių svarų profesionalu apsimetančiam vyrui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tik bandė pasipelnyti.

Nelegaliai įnašus už nekilnojamąjį turtą paėmusį R. Vilką „Tiesos“ pašnekovės Emilija ir Eglė su šeima padavė į teismą. Visiems pirkėjams sukčius melavo, esą įnašai būtini dar prieš gaunant banko paskolą ar bent sutikimą suteikti paskolą, tuo tarpu šios srities specialistai tikina, kad vyras akivaizdžiai melavo ir siekė pasinaudoti sistemos neišmanančiais lietuviais.
Eglės šeimos paskolos gavimo istorija su R. Vilko pagalba skamba labai įtartinai. Šeima planavo įsigyti du namus: vieną – gyventi, kitą – nuomoti. Jiems išsirinkus pirmąjį namą bankas patvirtino, kad paskola bus suteikta, tad pora nedelsdama pradėjo tvarkytis dokumentus. Jiems taip pat buvo leista atlikti būsimųjų namų remontą. Po kelių mėnesių ir nemažų investicijų remontui R. Vilkas porai pateikė kitokį pasiūlymą.
 
„Pradėjus tvarkyti dokumentus jis mums rodė kitus namus, tuomet pasiūlė pirmąjį suremontuoti ir parduoti, o gautą pelną pridėti prie turimų pinigų ir įsigyti brangesnį. Už naująjį taip pat reikėjo pervesti užstatą. Po dviejų mėnesių baigėme remontuoti pirmąjį namą, bet gavome iš banko laišką, kad mūsų paskolą brokeris atšaukė. Robertas teigė, kad mums neverta pirkti to pirmojo namo ir kalbėjo labai neaiškiai“, – pasakojo pašnekovė ir sakė būtent tuomet supratusi, jog kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų.
Neatgavę užstato už pirmąjį namą ir paprašyti sumokėti dalį antrojo namo kainos lietuviai nuvyko tiesiai į advokatų kontorą, kur esą turėjo nukeliauti pinigai. Paaiškėjo, kad apie jokį susitarimą su R. Vilku advokatai nieko nežino, o nurodytoji banko sąskaita nepriklauso nei vienam iš kontoroje dirbančių žmonių.
 
Dvejus metus namo nusipirkti negalėjusios Emilijos galiausiai užspeistas į kampą ir paprašytas grąžinti skolą brokeris, pasak moters, pasirašė skolos lapelį, į kurį neįtraukė sumos, lietuvės pervestos ne iš savo banko sąskaitos, tad ir neturinčios įrodymų. Skolos lapelyje vyras pasižadėjo atiduoti pinigus per porą mėnesių, o jei ne, esą pirkėja juos galinti atgauti advokatų kontoroje, kuriai ir sumokėjo. Tačiau praėjus nurodytam laikui apsilankiusi pas advokatus Emilija išgirdo, kad apie jokį užstatą ir jokį R. Vilką advokatai nėra net girdėję.
 
Nekilnojamojo turto agentūros „Agent House Ltd“ darbuotojas Vilhelmas Navickas teigė, kad pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą ar kitaip mokant būtina žinoti, kieno ta sąskaita ir kas toliau vyks su pirkėjo pinigais. „Man pirmas kylantis klausimas – kas paėmė tuos pinigus ir su jais dingo? Jei pirkėja atsakymo nežino, niekas negalės padėti.“ Emilija tikino, kad gavėju savo išrašytame čekyje nurodė advokatus, tačiau nepaklausė pačių advokatų, ar jie ką nors žino apie įnašą.
 
Prapuolę tūkstančiai
 
Supratę, kad pateko į sukčiaus pinkles, „Tiesos“ pašnekovai nedelsdami kreipėsi į teisėsaugą. Pirmiausia apsilankė policijoje, tačiau ten niekas negalėjo padėti, o tik davė patarimą kreiptis į teismą.
Su mažamete dukterimi ant rankų Emilija, ieškodama patarimo, aplankė daugybę advokatų.
Konsultacijos nebuvo pigios, tačiau atstovavimas teisme, pasak moters, kainavo nesuvokiamus pinigus, tad ji, kaip mažas pajamas gaunanti vieniša mama, bandė kreiptis į nemokamas teisininkų paslaugas teikiančias įmones. „Negalėjau mokėti 2 tūkst. svarų už atstovavimą, turiu du vaikus, tad man tokia suma per didelė. Nemokamai manęs nekonsultavo, nes aš, pasak jų, dirbdama puse etato ir augindama du vaikus, gaunu per dideles pajamas. Maniau, kad anglai žmoniškesni ir atkreipia dėmesį į tokias istorijas, tačiau nieko negavau. Pirmenybę būstui, kiek žinau, gauna vienišos motinos su mažamečiais vaikais ir nukentėjusios nuo nusikaltėlių. Aš – būtent tokia, ir nieko“, – britų socialinės sistemos spragas vardijo pašnekovė. Galiausiai moteris neapsikentusi pati padavė į teismą sukčių tautietį. Tada ir prasidėjo didžiosios bėdos.
 
Vos R. Vilkas gavo dokumentus, pranešančius, kad jam iškeltas ieškinys, prie Emilijos durų prisistatė namo pardavėjas ir pareikalavo moters mokėti nuomą už gyvenimą ne savo name. Tiesa, nuomos už jau pragyventus metus savininkas nereikalavo, mat atsižvelgė į tai, kad moteris mokėjo mokesčius bei daug investavo į negyvenamo namo remontą. „Nenorėjau gyventi nelegaliai ir supratau jį, tad sutikau mokėti. Deja, negavusi pašalpos iš Vyriausybės, toliau mokėti neišgalėjau, tad pati buvau paduota į teismą. Savininkas apsistatė advokatais ir mane po kelių svarstymų iškeldino. Turiu šiek tiek pinigų išsinuomoti namus, tačiau vasarį vyks teismas dėl beveik 40 tūkst., svarų, kuriuos man skolingas R. Vilkas, tad turiu pasisamdyti brangų advokatą, jam ir taupau“, – kalbėjo moteris, nuo gruodžio pradžios gyvenanti prieglaudoje.
 
Bandydama gauti pašalpą būstui Emilija į susitikimą su jos gyvenimą tikrinančiais pareigūnais pakvietė ir namo savininką. Moteris teigė norėjusi paaiškinti, kodėl, dvejus metus mokėjus mokesčius viename name, jai staiga prireikė būsto pašalpos. „Aš nežinojau, kaip paaiškinti, kad dvejus metus mokėjau mokesčius tuose namuose, bet nemokėjau nuomos. Tą paaiškino pats savininkas, pasakydamas, kad aš jo namą suremontavau, į jį labai daug investavau ir iš negyvenamo paverčiau gyvenamu, todėl jis iš manęs nuomos neėmęs. Šiuos parodymus pareigūnė pasižymėjo savo dokumentuose“, – pasakojo vieniša mama.
 
Teismas nepagelbėjo
 
Nors namo šeimininkas sutiko, kad už pragyventus metus Emilijai nereikia grąžinti nuomos pinigų, R. Vilkas teisme pateikė kitokią versiją. „Teismui Robertas iškart pripažino, kad yra paėmęs nurodytą sumą, tačiau atskaičiavo nuomą už namą per visą laikotarpį, kurį ten gyvenau. Teismas manęs paklausė, ar aš sutinku su tokiu pareiškimu. Nesutikau, nes ne toks buvo mūsų susitarimas. Tada teismas atsakė, kad Robertas privalo grąžinti man visą sumą“, – apie apgavystę po apgavystės pasakojo nukentėjusioji.
„Tiesos“ žurnalistams nepavyko susisiekti su vadinamuoju brokeriu ir paprašyti pakomentuoti susiklosčiusią situaciją.
 
Eglė su vyru, nors ir padavė R. Vilką į teismą, o šis pripažino, kad nukentėjusiesiems privalo grąžinti užstatams sumokėtus 79 tūkst. svarų, kol kas nieko nepešė. Šeima negavo nei žadėtųjų namų, nei paskolų, nei brokeriui sumokėtų pinigų. „Kreipėmės į skolų išieškotojus, bet jie per metus nesugebėjo atgauti net dalies pinigų. Teismas negalėjo jam priteisti grąžinti skolos dalimis, nes teoriškai jis neturi jokio turto, negauna jokių pajamų ir yra skurdžius. Jis niekur pats nepasirašo ir į savo apgaules įtraukia daug žmonių, kurie, patys to nežinodami, prisideda prie nusikaltimo“, – kalbėjo pašnekovė ir tikino nebežinanti kur kreiptis, kad susigrąžintų prarastus pinigus.
 
Nekilnojamojo turto agentūroje dirbantis V. Navickas teigė, kad tokiu būdu atgauti prarastus pinigus įmanoma tik tuomet, jei brokeriu pasivadinęs vyras yra registruotas nacionaliniame registre arba priklauso nekilnojamojo turto asociacijoms. Jei jis dirba pats sau, gali pranykti kaip į vandenį. Sužinoti, ar nekilnojamojo turto agentūra arba paskolų brokeris dirba teisėtai, galima kreipusis į „Property Ombudsman“ organizaciją.
 
Taip pat jai galima pateikti skundą apie sukčiaujantį šios srities darbuotoją. Pasak specialisto, ši organizacija ne tik turi duomenis apie visus Jungtinėje Karalystėje veikiančius nekilnojamojo turto pardavėjus, bet ir stengiasi išsiaiškinti situaciją bei padėti nukentėjusiems žmonėms. „O jei žmonės patys susirado tą brokerį ar gavo jo kontaktus iš pažįstamų, tačiau jo nepatikrino, tai visą atsakomybę turi prisiimti patys. Negražu taip sakyti, bet atiduoti nepažįstamam žmogui tokią sumą pinigų nežinant, kas jis toks ir ar dirba legaliai, yra tikrai kvaila. Ir man labai gaila žmogaus, patekusio į tokią situaciją“, – kalbėjo „Agent House Ltd“ savininkas ir pridūrė, kad pirkėjams pirmiausia reikėtų sužinoti, su kokia agentūra ar brokeriu turi reikalų.
 
Agento teigimu, šiek tiek padrąsinantis dalykas šioje situacijoje yra nukentėjusiųjų drąsa paduoti sukčių į teismą. Mat kiekvienos bylos atveju prie kaltu pripažinto asmens pavardės oficialiuose įrašuose bus pridėtas įrašas (angl. County Court Judgement arba CCJ), reiškiantis, kad šis žmogus turi skolų. „Tai trukdys jo gyvenimui, jis ne tik nebegalės kurį laiką užsiimti savo veikla ar gauti iš bankų paskolų, jam bus sudėtinga net nusipirkti ką nors išsimokėtinai“, – kalbėjo ekspertas.
 
Kaip patikrinti ir kam apskųsti nekilnojamojo turto brokerį ar agentūrą
 
• Visos nekilnojamojo turto agentūros ir legaliai dirbantys brokeriai registruojami „Property Ombudsman“ organizacijoje.
• Supratus, kad tarpininkas tarp būsto pardavėjo ir jūsų ką nors slepia, pirmiausia siūloma tai aptarti su savo advokatu (jį privalo turėti kiekvienas būsto pirkėjas).
• Tarpininko ar namo savininko advokatas turi patvirtinti kiekvieną pirkėjui pateikiamą dokumentą ir paaiškinti, jei šis ko nors nesuprato.
• Policijos pareigūnai dažniausiai niekuo negali padėti nekilnojamojo turto agentūrų ar brokerių apgautiems žmonėms.
• Norint nusipirkti būstą prieš pradedant bendradarbiauti su išsirinkta organizacija siūloma patikrinti jos leidimą verstis šia praktika. Tai galima padaryti „Property Ombudsman“ interneto svetainėje.
• Ginčai, kilę tarp pirkėjo ir tarpininkų perkant būstą, dažniausiai sprendžiami teismo keliu.
 
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Nusikaltimai, Būstas Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vedybinis šampanas: vyras geria, žmona putoja…