Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2016-09-22

Rinkimai nedomina – išvykimu pasakė viską

  
Rinkimai nedomina – išvykimu pasakė viską
© Wikipedia nuotr.
Atrodo, kad JK lietuviams nesvarbu, kas šį rudenį užpildys vietas Lietuvos Seime.
Kai kurie lietuviai sakė, kad jie paskutinį kartą balsavo išvažiuodami – jų balsu galima laikyti patį emigracijos faktą.

Artėjant rinkimams į Lietuvos Seimą, susidomėjimas jais tarp Jungtinės Karalystės lietuvių išlieka menkas. Svetur gyvenantys lietuviai kalbėdami su „Tiesa“ buvo atviri: jie nesirengia balsuoti, o tokio sprendimo priežastys – pačios įvairiausios.

Vienas teisę balsuoti jau prarado, kitam trukdo užimtumas, trečiam balsavimo vieta per toli, ketvirtam per brangu. Yra lietuvių, kurie nebalsuoja taip tarsi protestuodami ar savotiškai kerštaudami Lietuvos įstatymų leidžiamajai valdžiai. Dar vieną rinkimuose nebalsuojančių lietuvių dalį, ir gana nemažą, sudaro pilietiškai nebrandi išeivija.
Kas lemia Jungtinėje Karalystėje gyvenančių rinkėjų pasyvumą, „Tiesa“ aiškinosi su jais pačiais, bendruomenės atstovais, ambasada, rinkimų organizatoriais bei politologais.
 
Atbėgs paskutinėmis akimirkomis
 
Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija užsienyje gyvenančių ir norinčių balsuoti šių metų Seimo rinkimuose rinkėjų elektroninę registraciją pradėjo gegužės 6-ąją. Tačiau per keturis mėnesius šia galimybe Jungtinėje Karalystėje pasinaudojo vos per tūkstantį lietuvių. Balsuotojams ambasados durys Londone bus atidarytos rugsėjo 27–30, spalio 3–7 dienomis bei rinkimų dieną – spalio 9-ąją.
 
„Mes, kaip ir visos lietuvių bendruomenės pasaulyje, raginome JK lietuvius aktyviai registruotis internetu balsavimui. Sunku tiksliai atsakyti, kiek jų yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau šiuo metu gali būti apie 100 tūkst.“, – sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
 
Šiemet lietuvių susidomėjimą rinkimais bandoma padidinti ir netradiciniais būdais: į debatus Londone pakviesti rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų kandidatai, o stebėti debatų atėję vietos lietuviai galėjo tiesiogiai bendrauti su politikais.
 
Tiesa, galima pastebėti, jog rinkėjų skaičius kasmet nežymiai auga.
„Šiuo metu užsiregistravę 1148 rinkėjai. Praktika rodo, kad didžiausio susidomėjimo (registracijos) sulaukiame likus 1–2 savaitei iki rinkimų. 2004 m. Seimo rinkimuose JK balsavo 1100, 2008 m. – 1500, o kadenciją bebaigiantį Seimą 2012 m. rinko 3200 JK lietuvių“, – likus savaitei iki registracijos pabaigos informavo Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje atstovas spaudai Gvidas Venckaitis.
 
Jam antrino ir Mindaugas Skačkauskas, Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbuotojas, atsakingas už balsavimo užsienyje organizavimą.
 
„Aktyvumą kol kas lyginti sunku. Registruotis suskumbama paskutiniu momentu“, – sakė jis.
 
Beje, registracija dar nereiškia, kad žmogus balsuos. Per praėjusius rinkimus užsiregistravo tūkstančiu JK lietuvių daugiau, nei balsavo. Tiesa, skaičiai rodo, kad Jungtinė Karalystė – užsienio šalis, kurioje balsuoja daugiausiai lietuvių. Po jų eina tautiečiai Airijoje, Belgijoje bei JAV.
Registracija, kad galėtum balsuoti Lietuvos ambasadoje Londone, labai paprasta, bet likus savaitei iki jos pabaigos užsiregistravusiųjų vis dar labai mažai. Valdo Pryšmanto nuotr. Registracija, kad galėtum balsuoti Lietuvos ambasadoje Londone, labai paprasta, bet likus savaitei iki jos pabaigos užsiregistravusiųjų vis dar labai mažai. Valdo Pryšmanto nuotr.
 
Kamuoja klausimas: „Kas man iš to?“
 
„Aš tikrai nežinau, už ką balsuoti. Nuoširdžiai tai sakau. O jeigu aš nepažįstu žmogaus, nežinau, kuo jis užsiima, tai kaip galiu patikėti tokį svarbų postą jam? Ir, tiesą pasakius, man jau neįdomu, tai ir prasmės važiuoti balsuoti nėra. Tik išlaidos. Daug įdomiau, kas vyksta su politika čia, Anglijoje. Su šia šalimi aš sieju bent jau artimiausią savo ateitį“, – nenoriai apie dalyvavimą rinkimuose kalbėjo 30-metis Raimondas, į Jungtinę Karalystę atvažiavęs užpernai ir vis dar neatsisakantis minties sugrįžti.
 
Kelionė į ambasadą Londone, norint pareikšti savo valią rinkimuose, iš gyvenvietės Kento grafystėje jam atsieitų apie 20 svarų sterlingų. Tiek pinigų išleisti kelionei, kuri bus nereikšminga jam ir jo gyvenimui Anglijoje, vyriškiui atrodo per daug.
 
Tuo tarpu jo bendraamžis Kęstutis rinkimų atžvilgiu nusiteikęs kur kas kritiškiau.
 
„Aš jau pareiškiau savo nuomonę 2008 metais, kai nusprendžiau išvažiuoti iš Lietuvos. Tai pasako daug daugiau, nei balsas rinkimuose. Ir taip „balsuoja“ vis daugiau.
 
Šiuo metu net neturiu teisės balsuoti Lietuvos Seimo rinkimuose, nes esu deklaravęs išvykimą. Gal būčiau to ir nedaręs, bet būti lietuviu kainavo – reikėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Tad teko priimti sprendimą, kuriam įtakos turėjo Lietuvos valdžia.
 
Vienintelį kartą balsavau 2004 metais, bet tada ėjau vien dėl įdomumo, nes tik buvau sulaukęs pilnametystės ir gavęs teisę balsuoti. Net neatsimenu, už ką tada balsavau, tada gal ir buvau toks naivus, kad tikėjau, jog esu svarbus ir galiu kažką keisti valstybėje. Seniausiai tuo nebetikiu, žinau, kad gyvenimas bus geras tiek, kiek norėsiu ir įdėsiu pastangų.
 
Čia jau nesvarbu, kurioj šalyje esi. Svarbu tik tai, kiek ta šalis paims iš to, ką uždirbai, ir kiek tau paliks. Čia yra esminis skirtumas. Šiuo požiūriu Anglija man patinka labiau nei Lietuva“, – savo požiūrio į tai, kas vyksta Lietuvoje, neslėpė vyras, prašęs neminėti pavardės ir gyvenamosios vietos.
JK lietuviai kasmet balsuoja vis aktyviau, bet vis tiek savo valią pareiškia labai maža išvažiavusiųjų dalis. Wikipedia nuotr. JK lietuviai kasmet balsuoja vis aktyviau, bet vis tiek savo valią pareiškia labai maža išvažiavusiųjų dalis. Wikipedia nuotr.
Apsispręsti sunku
 
Visiška vyrų priešingybė – Vakarų Londone šiuo metu su šeima įsikūrusi Jūratė. Pilietinę pareigą balsuoti ji vertina ir ruošiasi būtinai ja pasinaudoti. Didžiausiu iššūkiu lietuvė laiko apsisprendimą, kam patikėti balsą, galbūt lemsiantį, kas ateinančius ketverius metus Lietuvoje priiminės svarbiausius žmonėms sprendimus.
 
„Sudėtinga apsispręsti, nes internete skelbiamos partijų programos labai abstrakčios, o negyvenant Lietuvoje sunku įvertinti tuos pažadus. Atrodo, kad programos rašytos politikos specialistams, bet ne eiliniam žmogui.
 
Paviršutiniai pažadai – tie patys, kaip ir nuo pat Nepriklausomybės atgavimo: didinti pensijas, algas. Tas pats primityvus kabliukas, bet jis, kaip rodo istorija, puikiai veikia – laimi tas, kas pažada didesnį minimalų atlyginimą“, – juokėsi į penktą dešimtį įkopusi moteris.
 
Nepaisant to, ji jau turi savo favoritus ir būtinai už juos atiduos balsą, mat tuo metu, kai vyks rinkimai, ji viešės Lietuvoje.
 
„Manau, kad kiekvienas pilietis turėtų pareikšti savo valią, žvelgti šiek tiek plačiau, galvoti ne tik apie save.
 
Mūsų šeimoje Lietuvos politika – nesvetima, bet ir pernelyg neeskaluojama tema. Galiu pasakyti tik tiek, kad yra bent dvi skirtingos nuomonės. Bet juk rinkimuose kiekvienas balsuoja individualiai, neketiname vieni kitų įkalbinėti, už ką atiduoti balsą, gerbiame kiekvieno pasirinkimą“, – sakė Jūratė.
 
Vienas kito neranda
 
Ar normalu, kad Lietuvos valdančiuosius per praėjusius rinkimus rinko vos 13 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, nors akivaizdu, kad jų ten yra kur kas daugiau? Šį klausimą „Tiesa“ uždavė politologui Linui Kojalai.
 
„Išties, tai labai mažas skaičius net ir suvokiant, kad užsienyje gyvenančiam lietuviui sunku aktyviai sekti politines aktualijas Lietuvoje. Matant tokį žemą aktyvumą, kažin ar yra prasmė gerinti balsavimo sąlygas jiems. Nors apie balsavimą internetu periodiškai pakalbama, bet tos kalbos netrukus nurimsta.
 
Matyti bandymų ieškoti rinkėjo užsienyje. Būtų gerai, jeigu kuriai nors partijai ar kandidatui pavyktų mobilizuoti nemažą skaičių lig šiol nebalsavusių lietuvių užsienyje, tai būtų didelė paspirtis visiems kitiems“, – pastebi politinių procesų apžvalgininkas.
 
L. Kojala nevertina išvykusiųjų pagal vieną bendrą vardiklį ir skirsto juos į grupes, kurių nariai nebalsuoja dėl skirtingų priežasčių. Pirmieji, anot jo, ilgalaikiai emigrantai, kurie balsuoti norėtų ir tokiu būdu pasijaustų arčiau savo šalies, tačiau yra per daug atitrūkę ir bijo pasirinkti neteisingai, kad jų balsas nelemtų gyvenimo likusiesiems Lietuvoje.
 
Antrieji, sako politologas, tai vadinamoji naujoji emigracijos banga, kurios vienas iš skiriamųjų bruožų – tam tikras pyktis ant savo valstybės. Emigracija tarp jų suvokiama kaip pabėgimas iš šalies, kuri jiems kažko nedavė.
 
„Todėl vienintelė išvažiavusiųjų kategorija, į kuriuos gali taikytis politikai – geriau išsilavinę, jaunesni ir visuomeniškai aktyvūs žmonės, savo sričių profesionalai, kurie Lietuvą laiko savo ateities kryptimi, yra kur kas pilietiškai aktyvesni“, – sakė L. Kojala.
 
Jo manymu, dirbti su tam tikromis grupėmis – ne valstybės, o politinių partijų reikalas. Jų darbas galėtų duoti realių vaisių. Kita vertus, valstybė, be kelių atskirų žingsnių, irgi nepadarė nieko pastebimo, kad parodytų, jog emigrantai laukiami namuose.
 
„Po įstojimo į Europos Sąjungą, NATO – naujojo mūsų valstybės raidos etapo – praėjo jau 12 metų, per tą laiką – nieko ryškaus, o kas padaryta, akivaizdžiai per mažai. Dėl to žmonės taip ir atitrūko“, – kalbėjo politologas.
 
Be to, jis primena, kad ne tik tarp išvykusiųjų, bet ir tarp Lietuvos gyventojų vis dar sunkiai prigyja suvokimas, jog balsavimas yra ir teisė, ir pareiga, kad valstybė – tai ne Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ar biurokratinės įstaigos, o patys piliečiai, kurie gali daryti įtaką jos valdymui tarsi įmonės akcininkai.
 
„Reikia suvokti, kad tai nėra balsas tyruose, o balsas, lemiantis, kas ir kokius įstatymus priima. Kai tas supratimas ateis, padidės ir aktyvumas rinkimuose. Bet kol tai bus įsisąmoninta, turi praeiti dar nemažai laiko. Reikia ne tik laiko, bet ir švietimo. Darbo šioje srityje irgi stokota.
 
Tuo tarpu atskiros visuomenės grupės – ne individai – jau kelia įvairius klausimus, o tai lemia tam tikrus sprendimus. Tai yra puikus pavyzdys“, – teigė L. Kojala.
 
Emigravusiems Lietuvos žmonėms jis pataria įdėti bent minimaliai pastangų: jeigu nepatinka, kas valdo dabar, tai bent balsuoti už kitus.
 
„Tokiu atveju jis bent bus bandęs kažką keisti. Tą patį patarimą galima adresuoti ir gyvenantiesiems Lietuvoje“, – pridūrė politologas.
Politologas L. Kojala išskiria kelias emigrantų kategorijas, skirtingai reaguojančias į rinkimus. L. Segers nuotr. Politologas L. Kojala išskiria kelias emigrantų kategorijas, skirtingai reaguojančias į rinkimus. L. Segers nuotr.
  

Žymos: Seimo rinkimai, Emigrantai, Anglijos lietuviai, Balsavimas, Valdas Pryšmantas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Mama klausia dukters:
– Dukrele, o kur visos bandelės?
– Nežinau, bet daugiau taip nedarysiu...