Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-08-17

Šalies apetitui numalšinti tiks bet koks maistas?

  
Šalies apetitui numalšinti tiks bet koks maistas?
© Pxhere nuotr.
Apsirūpinimas maistu po „Brext“ – viena svarbiausių užduočių.
Norėdami konkuruoti su JAV žemdirbiais, taip pat ims elgtis ir JK ūkininkai. Aplinkosaugos požiūriu tai bus tikra pražūtis

Pastaruoju metu kaip niekada daug diskutuojama apie Jungtinėje Karalystėje parduodamą maistą. Jau gauta aiškių signalų, kad, šaliai pasitraukus iš Europos Sąjungos, parduotuvių lentynas užpildys produktai, kuriems negalios griežti saugos reikalavimai. Dėl to esą tik dar labiau sumažės kokybiškų prekių, o kai kurio įvežtinio maisto net patariama vengti saugant sveikatą.

Pasitraukusi iš ES, JK greičiausiai išties neteks privilegijos prekiauti vienoje bendrijos rinkoje mažesniais tarifais, todėl prekių įsivežimas iš svetur gerokai pabrangs. O tai reikš, jog alkį numalšinti norintiems žmonėms teks dar labiau paploninti piniginę.
ES karalystės gyventojams parūpina beveik trečdalį jų suvartojamo maisto – nedaug laiko liko, kol jo srautai iš bendrijos nutrūks arba bus gerokai apriboti. Dėl to jau dabar britai ieško naujų partnerių, ateityje padėsiančių aprūpinti juos maistu, mat vietiniai gamintojai patenkina tik kiek daugiau nei pusę poreikio.
Tačiau baiminamasi, kad bandydami gauti pigesnio maisto britai gali pro pirštus pažiūrėti į jo kokybę: jau dabar specialistai teigia, kad netolimoje ateityje parduotuvių lentynas užpildys maistas, kurio ES niekada neleistų parduoti žmogui dėl jo sveikatos.
Beveik trečdalis visų maisto produktų į JK atvežama iš ES šalių. Wikipedia nuotr. Beveik trečdalis visų maisto produktų į JK atvežama iš ES šalių. Wikipedia nuotr.
Pusę maisto įsiveža
 
Nors Jungtinėje Karalystėje plyti milžiniški žemės ūkio kultūrų laukai ir stūkso begalės fermų, šalis toli gražu nepajėgi apsirūpinti gyventojų būtinu maistu.
 
JK aplinkosaugos, maisto ir kaimo reikalų ministerijos kasmetinėje ataskaitoje „Food Statistics Pocketbook“ nurodoma, jog šiuo metu 52 proc. viso šalyje sunaudojamo maisto yra pagaminama vietinėse rinkose, 29 proc. įvežama iš Europos Sąjungos valstybių. Likusius 19 proc. išsidalija atskiri žemynai bei ES nepriklausančios šalys.
 
Tai suprantama: iš tolimesnių vietovių atsigabenti šviežią maistą yra sudėtingiau ir brangiau. Britai iš užsienio daugiausia įsiveža kasdien vartojamų produktų: vaisių, daržovių, mėsos, pieno produktų ir kiaušinių, žuvies, cukraus, aliejaus ir dar daugybės prekių, be kurių negalima įsivaizduoti kasdienio stalo.
2019 metų kovą, kai JK pasitrauks iš ES, nutrūks ir šalies prieiga prie vienos rinkos. Vadinasi, abiem pusėms teks prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. O tos numato papildomus tarifus, gerokai išauginsiančius produkcijos kainą.
 
Leidinys „The Guardian“ paskaičiavo, kiek galėtų išaugti kainos, ir pateikė pavyzdį: prancūziškos jautienos gabalas, šiuo metu vertas 100 svarų sterlingų, po „Brexit“ kainuos 162,20 svarų sterlingo.
 
Išlaikant dabartinius prekybos tempus su ES, dėl tokio sprendimo britų verslas per metus privalėtų išleisti papildomus 6 mlrd. svarų sterlingų, kurie, žinoma, būtų perkelti ant vartotojų pečių – maisto kaina išaugs.
Tačiau JK premjerė Theresa May prieš kelis mėnesius džiaugsmingai pranešė: to neprireiks, radome pigaus maisto.
Britai yra tiesiog priklausomi nuo ES dėl kasdien vartojamų vaisių ir daržovių. Pixabay nuotr. Britai yra tiesiog priklausomi nuo ES dėl kasdien vartojamų vaisių ir daržovių. Pixabay nuotr.
Gelbėtoja Amerika
Iš karto po „Brexit“ referendumo JK valdžią perėmusi komanda iš karto ėmė galvoti apie ateitį ir ieškojo naujų rinkų, kurios patenkintų britų alkį. Vyko susitikimai su augančiomis Azijos ir Afrikos ekonomikomis, atskiromis ES valstybėmis, bendrijai nepriklausančiomis šalimis.
 
Tačiau didžiausias viltis britai deda į partnerius anapus Atlanto – Th. May viena pirmųjų aplankė naujai prisaikdintą JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir neslėpė, kad abu lyderiai svarsto naujos tarpusavio prekybos sutarties galimybę.
 
Vasarą, po didžiųjų pasaulio ekonomikų vadovų G20 susitikimo, abu politikai pranešė, kad sutartis bus. JAV prezidentas pompastikai pareiškė, jog sutartis bus greitai – šalis susies ypatingas ryšys.
Karalystės gyventojus gąsdina, kad JAV jiems parduos pernelyg chemikalais apdorotą vištieną. Wikipedia nuotr. Karalystės gyventojus gąsdina, kad JAV jiems parduos pernelyg chemikalais apdorotą vištieną. Wikipedia nuotr.
Amerikietiškas maistas nedžiugina
 
Žinia apie būsimąją prekybos sutartį JK vertinama kontroversiškai. Labiausiai būgštaujama, kad po skyrybų su Europos Sąjunga į JK plūstels maistas, kuriame daugiau žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų – taip neva atsitiks dėl to, kad ES maisto gamybos reikalavimai yra kur kas griežtesni nei JAV.
Be to, Amerikos ūkininkų asociacija pabrėžė, kad norint pasirašyti dvišalę prekybos sutartį, JK teks sumažinti maisto standartus ir priimti tokias pačias taisykles kaip ir JAV.
 
Pavyzdžiui, JAV pagamintuose pieno produktuose leidžiamų aflatoksinų norma – 20 kartų didesnė nei leidžiama Europoje: amerikiečiai leidžia 0,5 mikrogramo šio cheminio junginio kilograme produkcijos, o ES – tik 0,025 mikrogramo, o kai kuriuose kasdien vartojamuose produktuose europiečiai leidžia dar mažesnį kiekį: 0,05 mikrogramo.
 
Aflatoksinai – tai natūraliai atsirandantys junginiai, kancerogeninės medžiagos, kurių net ir mažas kiekis gali sukelti kepenų vėžį. Be to, jie gali paveikti žmogaus DNR ir slopinti genus, kovojančius su piktybiniais navikais.
 
„Jų poveikis gali sukelti daug neigiamų padarinių organizmui, o kūdikius, kurių imuninė sistema nėra visiškai išsivysčiusi, tokie toksinai gali dar labiau paveikti. Todėl maisto gamyboje nustatomos normos turėtų būti vienodai žemos“, – aiškino Cardiffo universiteto maisto mokslų ir technologijos dėstytojas Simonas Dawsonas.

Reikalavimai maisto gamybai ES ir JAV
Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos informacija. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos informacija.
Chemikalus gamina pelėsiniai grybai, randami žemės ūkio kultūrose, tokiose kaip kukurūzai, įvairūs grūdai, žemės riešutai. Jie užsikrečia dar laukuose arba sandėliuojant derlių. Į žmogaus organizmą šie toksinai patenka vartojant iš šių kultūrų pagamintus produktus arba mėsą bei pieno gaminius, pagamintus iš galvijų, mintančių užterštais augalais.
 
Šalies opozicija spaudžia valdančiuosius būsimiems prekybos partneriams nenusileisti dėl saugumo standartų ir nerizikuoti gyventojų sveikata.
 
JK plačiai nuskambėjo ir žinia apie JAV gaminamus mėsos produktus: chloru plautą vištieną, pieno rūgštimi apdorotą kiaulieną ar hormonų injekcijomis „praturtintą“ jautieną.
 
Tai jau seniai yra normalu JAV, o ES tokius produktus ir procesus auginant ar apdorojant maisto produktus yra griežtai uždraudusi.
Į pieno kokybę amerikiečiai taip pat žiūri atlaidžiau. Public Domain Pictures nuotr. Į pieno kokybę amerikiečiai taip pat žiūri atlaidžiau. Public Domain Pictures nuotr.
Nauda – tik JAV?
 
Jungtinės Karalystės aplinkosaugos aktyvistų bendruomenės „Žemės draugai“ vadovas Samas Lowe‘as yra vienas iš tų, kurie į būsimąją sutartį žvelgia be didelio entuziazmo. Jo įsitikinimu, šis susitarimas bus naudingas tik vienai pusei – aiškią strategiją turinčiam amerikiečių verslui, o visa kita turės „niokojamą poveikį“.
 
„Mus neramina metodai, kuriuos produkcijos gamybai naudoja amerikiečiai. Europoje jie uždrausti, o ten leidžiama į maisto grandinę sugrąžinti net tuos produktus, kurie, pavyzdžiui, užkrėsti salmonelėmis. Būtent tam skirtas mėsos plovimas chloru. Amerikiečių žemdirbiams tai paprastas būdas parduoti „nešvarią“ mėsą“, – aiškino S. Lowe’as.
 
Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į JAV gaminamus pieno produktus, kurių žaliavos kokybė matuojama pagal somatinių ląstelių kiekį. Europiečiai yra nustatę leistino kiekio ribas, o amerikiečiai šio rodiklio nesureikšmina.
 
„Turime būti sąžiningi: JAV pareikalaus, kad JK taikytų nuolaidas, ypač žemės ūkio ir maisto saugos standartams. To pasekmės bus ne tik mažiau apsaugotas maistas – norėdami konkuruoti su JAV žemdirbiais, taip pat ims elgtis ir JK ūkininkai. Aplinkosaugos požiūriu tai bus tikra pražūtis“, – be didelio entuziazmo kalbėjo S. Lowe‘as.
 
Jis tikino manantis, kad JK amerikiečiams – tik pirmas žingsnis Europos link.
 
„Jie mąsto strategiškai. Būsime bandomieji triušiai, vėliau su savo produkcija amerikiečiai žengs ir į Europą, mus panaudodami kaip pavyzdį“, – sakė aplinkosaugos aktyvistas.
 
Žaliuosius gąsdina ir JAV toleruojamas genetiškai modifikuotas maistas. ES didžiausias leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis – vos 0,1 proc. gyvulių pašaruose, o JAV Maisto ir vaistų administracija vienodai vertina GMO patiekalus ir įprastą maistą.
 
Aplinkosaugos, maisto ir kaimo reikalų ministerija į tokias kalbas reagavo santūriai.
 
„Maisto kokybės standartai yra esminiai dalykai, sieksime, kad jie būtų išlaikyti vienodai aukšti tarptautiniuose laisvosios prekybos susitarimuose“, – gautas toks atsakas.
Po „Brexit“ ir toliau perkant maistą iš ES, jo kaina gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, už šalyje populiarią jautieną iš Prancūzijos gali tekti mokėti pusantro karto daugiau nei šiandien. Pixabay nuotr. Po „Brexit“ ir toliau perkant maistą iš ES, jo kaina gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, už šalyje populiarią jautieną iš Prancūzijos gali tekti mokėti pusantro karto daugiau nei šiandien. Pixabay nuotr.
  

Žymos: JAV, Maisto produktai, importas, brexit, maisto kokybė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Morgas. Naktis. Kapų tyla. Tik staiga tylus balsas tamsoje:
– Ei, Petrai, man atrodo, kad truputį padauginom. Petrai? Ei, Petrai…