Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Viktorija Rinkevičiūtė   |   2015-07-16

Šykštus moka dvigubai: pigių vežėjų pinklės

  
Šykštus moka dvigubai: pigių vežėjų pinklės
© Asmeninio albumo nuotr.
Košmariškos kelionės akimirkos: nuolat rūkantį vairuotoją, vietos trūkumą, šiukšles.
Vairuotojas rūkė kas penkias minutes, visi pelenai krito ant mūsų. Paprašiau, kad uždarytų langą, nes visą naktį ir dieną jis važiavo su atidarytu, o jis rėžė: „Tu ką, nori, kad aš užmigčiau?“

Mažiausiai 4 tūkst. svarų vertės siunta paslaptingai dingo. Kelionė iš Londono į Lietuvą truko 42 valandas. Tai – tik pora istorijų apie siuntų ir keleivių vežėjų verslo Anglijoje ypatumus, dėl kurių tautiečiai vieni kitus įspėja socialiniuose tinkluose. „Tiesa“ domėjosi, kiek gali kainuoti „pigesnė“ kelionė namo, ir kaip nepakliūti į vežėjų pinkles.

Dvidešimtmetė Kristina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) prieš keletą savaičių namo į Kretingą vyko ne lėktuvu, o sėdo į pigesnį mikroautobusą.
„Sugalvojom, kad reikia skubiai grįžti, bet lėktuvo bilietai buvo labai brangūs – 150 svarų. Už „mikriuką“ teprašė 70-ies“,– sakė su drauge į Lietuvą skubėjusi mergina.
 
Tačiau pigi kelionė virto tokiu košmaru, kad kalbėdama apie ją mergina pabijojo prisistatyti tikruoju vardu.
„Neaiškus man tas vairuotojas, aš tokio žmogaus prisibijau“, – atviravo keliauninkė.
 
„Atvažiavus autobusiukui, mus su drauge ištiko lengvas šokas. Nemoku paaiškinti, kokio senumo tas autobusiukas, Lietuvoje gal tokie tarp miestų tik bevažiuoja, – pasakojo Kristina. – Bet vairuotojas sakė nekreipti dėmesio, esą gerai rieda.“
 
Kadangi merginos ir anksčiau naudodavosi tokių vežėjų paslaugomis, ir niekada nekilo problemų, į autobusiuką įsėdo.
 
„Kai įlipom į vidų, iš viso buvo tragiška – sėdynės nesilaiko, atsisėdi gale, užsidedi kojas ant priekinės sėdynės, ji iškart taip ir nulinksta, visiškai nefiksuota. Jei žmogus atsisėda priešais, tau užspaudžia kojas“, – pigesnės kelionės įspūdžiais dalijosi mergina.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Be to, vairuotojas su keleiviais irgi nesiskaitė.
 
„Vairuotojas rūkė kas penkias minutes, visi pelenai krito ant mūsų. Paprašiau, kad uždarytų langą, nes visą naktį ir dieną jis važiavo su atidarytu, o jis rėžė: „Tu ką, nori, kad aš užmigčiau?“ – pasakojo Kristina.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Kankinosi dvi paras
 
Nors paprastai kelionė iš Anglijos į Lietuvą, anot lietuvaitės, trunka apie 20–22 val., merginų kelias iki namų šįkart užsitęsė iki 42–43 valandų.
 
„Čia viskas dėl keistų jo sustojimų: nori, sustoja tris, nori – dvi valandas. Pavyzdžiui, Lenkijoje mus paliko ir išvažiavo kažkur, rodos, keturioms valandos. Grįžo visas smirdintis degalais“, – Kristina įtarė, kad vairuotojas išskubėjo įsipilti pigesnių degalų.
 
Jis esą keletui valandų keleivius paliko bent kartą Vokietijoje ir mažiausiai tris kartus – Lenkijoje.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
„Buvom Lenkijoje, sustojom į tualetą ir degalinėje nusipirkome po dešrainį. Vairuotojas liepė nevalgyti, nes esą tam stosime Lietuvoje. Mes ir taip jau pervargusios, kelionė išsitęsusi, tik namo norėjom, o jis sako:
„Man neįdomu, čia tokia tradicija – visą laiką stojam ten pavalgyt“, – piktinosi keleivė.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Bijo skųstis
 
Ją nustebino ir tai, kad tokį didelį atstumą automobilį vairavo tik tas pats vienas vairuotojas, ir nusnausti keletui valandų jis buvo sustojęs tik kartą.
 
Be to, Lenkijoje į autobusiuką, kuriame buvo ir siuntos, ir dar keturi keleiviai, vyras priėmė ir dar keturis žmones, kuriems Lenkijoje sugedo automobilis.
 
„Jis tuos pinigus už juos pasiėmė sau į kišenę, o mūsų net nepaklausė, ar mums netrukdys papildomi žmonės. Teko taip miegoti, kad mane vyrai spaudė iš visų pusių, vienas užmigo ant kojų, kitas – ant peties“, – nemaloniais kelionės įspūdžiais dalijosi mergina.
 
Nors paprastai už kelionę susimokama Lietuvoje, pinigines šiam vairuotojui keleivės turėjo atverti dar nė neišvykusios iš Anglijos.
 
„Sutikom, nes jo bijojom. Jis stambus, visą laiką keikėsi – visiškai nesiskaitė su klientais. Praktiškai bijojau ką ir pasakyti“, – paaiškino keleivė.
 
„Ne tiek tų pinigų gaila, kiek sveikatos, nes mano draugei po kelionės buvo tikrai blogai, – „Tiesai“ sakė Kristina. – Jai buvo trūkę kojos raiščiai, o čia ji neturėjo nei kur jos padėti – ir ji, ir kiti keleiviai važiavom kaip kokie kaliniai…“
 
Dingo siuntinys
 
Kitas „Tiesos“ herojus vadinamųjų vežėjų paslaugomis prieš trejus metus naudojosi į namus siuntiniui išsiųsti.
 
28-erių Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) į Lietuvą per tą pačią įmonę išsiuntė dvi siuntas: vienoje buvo vaikiški drabužėliai, kitoje – brangūs dizainerių drabužiai ir mobilusis telefonas.
 
„Ir išėjo taip, kad tas siuntinys su vaikiškais rūbeliais atvažiavo, o tas, kur su brangesniais drabužiais – dingo. Brangus siuntinys buvo, apie 4000 svarų vertės“, – sakė Tomas.
 
Tuomet vos atvykęs į Angliją vyras pasakojo dirbęs labdaros organizacijoje, kur per pusmetį prikaupė geresnių drabužių ir siuntė juos į Lietuvą.
 
„Iš pradžių jie man sakė, kad netyčia mano siuntinį paliko Anglijoje. Sakė, važiuos kitu reisu ir nuveš. Po savaitės jau sakė, kad siuntinį rado kažkur Lietuvoje, ir kai rinks visus siuntinius, tada ir maniškį parveš. Taip tęsėsi gal kokį mėnesį, kol jie galiausiai prisipažino, kad mano siuntinys dingo. Turbūt kažkoks kitas žmogus paėmė mano siųstą krepšį“, – pasakojo vyras.
 
Pinigų laukė mėnesį
 
Už prarastą siuntinį Tomas įmonės paprašė kompensacijos, šioji dosniai pažadėjo už savo klaidą sumokėti 1000 svarų.
 
Derybos dėl pinigų grąžinimo užtruko dar vieną mėnesį.
 
„Grasinau, kad, jei nebus pinigų, bus problemų, nes su jais buvo neįmanoma susikalbėti. Kai skambini, neatsiliepia, arba atsiliepia, bet nekalba“, – pasakojo Tomas.
 
Galiausiai atgavęs pinigus vyras apstulbo.
 
„Nors pirma žadėjo tūkstantį, man atvežė ir padavė tik penkis šimtus svarų. Pasakė, kad čia daugiausiai, kiek jie gali duoti, nes nežino, kas iš tikrųjų buvo siuntinyje“, – sakė Tomas.
 
Vyriškis prisipažino, kad siųstiems drabužiams tikrai neišleido 4 tūkst. svarų – esą tokia buvo jų rinkos vertė.
 
„Įdomiai čia viskas išėjo, nes abu siuntiniai buvo išsiųsti tuo pačiu adresu, ir vienas tikslą pasiekė, o kitas – dingo. Įtariu, kad kažkas iš vežėjų bus pasiėmęs, nes žinau, kad jie siunčiamus siuntinius tikrina – gal pamatė, kad brangesni daiktai? Juk jiems tai apsimoka – man sumokėjo tik penkis šimtus, o juk viso paketo vertė buvo gerokai didesnė“, – sielojosi vyras.
 
Brangi kelionė
 
Vasaros viduryje, kai kone kas antras tautietis traukia bent keletui dienų pailsėti į Lietuvą, lietuvių forumuose socialiniuose tinkluose panašių į Kristinos ir Tomo skundų dėl vežėjų mirgėte mirga.
 
Vasarą kelionė žeme į tėvynę gali būti bene tris kartus pigesnė. Pavyzdžiui, jei staiga norėtumėte į Lietuvą grįžti rugpjūčio 24–31 dienomis, „Ryanair“ namo ir atgal į Londoną parskraidintų už maždaug 224 svarus, „Wizzair“ už 164, o SAS, priklausomai nuo skrydžio laiko, už 167–200 svarų. Į kainą dar neįskaičiuoti papildomi didesnio bagažo mokesčiai.
 
Tuo tarpu už maždaug paros dardėjimą „mikriuku“ sumokėtumėte apie 70 svarų.
 
„Yra labai daug norinčių važiuoti greitai ir dar pigiai – taip jie ir įkliūna į tokių vaikinų rankas, kurie nesąžiningai dirba ir siekia tik vieno tikslo – gauti pelno sau, o keleivis yra visiškai nevertinamas“, –
„Tiesai“ sakė Lietuvos valstybinės transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas.
 
Inspekcija neretai gauna skundų dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos, apie kurią „Tiesai“ pasakojo pašnekovė Kristina, tačiau institucijos mažai ką gali padaryti, mat didžioji dalis iš Anglijos ar kitur į Lietuvą vykstančių „mikruškininkų“, anot specialisto, dirba neteisėtai.
 
„Lietuvoje yra įmonių, kurios surenka užsakymus ir teikia reklamą apie kelionės maršrutus, bet jie patys keleivių neveža. Yra vairuotojai, su kuriais įmonės kontaktuoja, ir keleivius jie veža jau kaip fiziniai asmenys“, – sakė R. Vilčinskas.
 
Tai reiškia, kad dažniausiai internete susiradę įmonės skelbimą ir rezervavę vietą autobusiuke į Lietuvą važiuosite ne su oficialiu vežėju, kuriam taikoma atsakomybė, bet su vairuotoju Jonu ar Petru. Tai – tas pats, lyg jus namo vežtų draugas, kuriam šiek tiek sumokėtumėte už kurą.
 
„Jei žmogus veža keleivius lengvuoju automobiliu, jis turi turėti keleivių vežimo lapą ir būti sudaręs sutartį su keleiviais dėl jų vežimo ne iš punkto A į B, bet į konferenciją, susirinkimą, seminarą. Minimi vežėjai naudojasi tokiu reglamentavimu ir veža žmones jau iš punkto A į punktą B“, – nelegalių vežėjų gudrybes paaiškino R. Vilčinskas.
 
Anot jo, nustačiusi tokius pažeidimus inspekcija vežėją tegali nubausti maksimalia 140 eurų bauda.
 
„Tokiems asmenims laikytis vairavimo poilsio režimo nereikia, nes jokių reikalavimų jiems nėra. Fizinis asmuo važiuoja tiek, kiek jam reikia ar norisi – reikalavimų, kad jis po 9 valandų privalo sustoti pailsėti, nėra“, – konstatavo transporto ekspertas.
 
Jis pabrėžė, kad keleiviai turėtų pagalvoti ir apie galimus kelių eismo įvykius – kas kam mokės kompensacijas, jei autobusiukų vairuotojai savo keleivių ir jų turto dažniausiai nedraudžia?
 
„Paklausa didelė, žmonės nevertina savo gyvybės, nesirūpina savo sveikata, jie mato šiandieninę
trumpalaikę naudą – sutaupytus 5, 10, 15 eurų“, – reziumavo R. Vilčinskas.
 
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria, kaip išvengti neteisėtai dirbančių įmonių pinklių:
 
• Pasitikrinti, ar keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė turi Kelių transporto inspekcijos išduotus dokumentus, suteikiančius teisę vežti keleivius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
• Renkantis pašto paslaugų teikėją pasitikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos puslapyje skelbiamą šių paslaugų teikėjų sąrašą.
• Būtina patikrinti, ar įmonė nurodo visus savo kontaktus (ne tik telefoną ar el. paštą, bet ir geografinį adresą), taip pat ar yra informacija apie paslaugos teikimo sutarties sąlygas, paslaugos kainą, paslaugos teikimo terminus, galimas pasekmes.
• Jei įmonė nepateikia sąskaitos ar neišduoda kvito, galima daryti prielaidą, kad ji veikia nelegaliai.
 
 
  

Žymos: Viktorija Rinkevičiūtė, Nepristatytos siuntos, Vežėjai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Eina rusas ir lietuvis per dykumą. Žiūri – džino lempa. Pabarškina į ją, išlenda pats džinas ir sako:
– Išpildysiu jums po norą.
Žinoma, rusas nori daug daug pinigų, o lietuvis – daug daug lašinių.
Eina rusas pilnom kišenėm pinigų, o lietuvis kemša ir kemša tuos lašinius ir siūlo rusui:
– Padarom turgų.
Rusas sutinka. Papjausto lietuvis plonom riekelėm lašinius ir laukia pirkėjų. Prieina rusas ir klausia:
– Kiek kainuoja viena riekelė?
– 6000 eurų, – atsako lietuvis.
– Taip brangiai? –nori derėtis rusas.
Lietuvis:
– Pavaikščiok po turgų, gal pigiau rasi.