Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Barbora Grigaliūnaitė   |   2015-11-26

Vilties netekę tėvai tampa savo vaikų grobikais

  
Vilties netekę tėvai tampa savo vaikų grobikais Prieš dvejus metus A. Rakšnytė be dukros tėvo žinios išsivežė dukrą gyventi į Angliją.
Reikia suprasti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyja labai reikšmingų pareigų užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar mama.

Norite išvykti gyventi į užsienį, tačiau su vaiko tėvu ar motina esate išsiskyrę? Paprastai tėvai žino apie vaiko kelionei būtinus dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai. Praktika rodo, kad apie kitą esminį dokumentą – raštišką Lietuvoje liekančio tėvo ar teismo leidimą, kuris yra būtinas tėvui, išvykstančiam su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, dažnai pamirštama.

Šis dokumentas yra privalomas net ir tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu vienu iš tėvų. Be tokio leidimo išvykstantis asmuo neteisėtai išsiveža vaiką, o kai kuriais atvejais teisininkų tai gali būti prilyginama ir vaiko pagrobimui.
Ir nors toks poelgis užtraukia baudžiamąją atsakomybę, daugelis tėvų į tai žiūri pro pirštus.
 
Skaitytojos pagalbos šauksmas
 
„Tiesos“ redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji dalijasi jau kelerius metus nesibaigiančia istorija. Būdama dar visai jauna mergina Aurelija Rakšnytė su mylimu vyru susilaukė dukrytės. Tačiau gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi, ir du jauni žmonės pasuko skirtingais keliais.
 
Šio straipsnio herojė naują, laimingesnį gyvenimą siekia kurti jau nebe gimtojoje Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje (JK). Tuo tarpu buvęs vyras, pasak moters, iš jos siekia atimti jos vienintelę laimę – ketverių metų dukrą. Jaunos moters širdis neišlaikė, ir po vieno vizito Lietuvoje į naujus namus JK ji parsivežė mamos paleisti nenorėjusį vaiką. „Ką tokiu atveju darytumėte jūs?“ – retoriškai klausė laišką parašiusi moteris.
Prieš dvejus metus A. Rakšnytė be dukros tėvo žinios išsivežė dukrą gyventi į Angliją. Prieš dvejus metus A. Rakšnytė be dukros tėvo žinios išsivežė dukrą gyventi į Angliją.
 
Jaunystės meilė
 
22-ejų lietuvė pasakojo, kad dukros susilaukė labai anksti, būdama vos aštuoniolikos metų. Biologinio dukros tėvo motina, sužinojusi, kad jos sūnaus draugė laukiasi, buvo labai nepatenkinta, tačiau jos tiesmukas pasiūlymas atsikratyti dar negimusio vaiko moterį labai įskaudino.
 
A. Rakšnytė tuomet dukros močiutės pasiūlymu nusprendė nepasinaudoti. Pasak moters, nuo tada, kai ši atsisakė pasidaryti abortą, jos ir vaikino santykiai pradėjo braškėti. Belaukiant vaikelio pora skyrėsi ir taikėsi ne vieną kartą.
 
2011-aisiais būsimojo vaikelio tėvas nusprendė išvykti į Angliją uždarbiauti. Nėščia A. Rakšnytė išvyko paskui savo vaiko tėvą. Dukra gimė jau gyvenant JK. „Gimus dukrai vis dar mėginome gyventi kartu. Dukros tėvui sunkiai sekėsi legaliai įsidarbinti, įtampa augo, santykiai visai pašlijo“, – dėstė JK jau ne vienerius metus gyvenanti A. Rakšnytė.
 
Pasak moters, neradęs darbo vyras pasinėrė į nelegalią veiklą ir netrukus buvo sučiuptas. JK turėjo įvykti teismas, bet vyras į jį neatvyko. Pasak A. Rakšnytės, jis tiesiog pabėgo iš Anglijos. Tuo metu poros dukrai jau buvo 10 mėnesių. Po vyro pabėgimo iš šalies jų namus Anglijoje lankė policija, darė kratą, tačiau net ir po šių įvykių jauna mama nesiryžo skirtis. Ji paskui vyrą grįžo į Lietuvą.
 
Vaiką atėmė netikėtai
 
„Po kelių mėnesių jo motina mane pradėjo labai spausti, kad eičiau dirbti. Vaikui buvo vos metukai. Kadangi jo motina dirba lopšelyje, ji pasisiūlė dienomis pažiūrėti anūkę, tačiau aš dukros palikti buvau dar nepasiruošusi“, – pasakojo lietuvė.
 
„Vyro motina ir vėl buvo labai nepatenkinta. Tuomet, manau, motinos palieptas vyras mane su dukra išmetė iš nuomojamo buto“, – skaudžias akimirkas prisiminė A. Rakšnytė.
 
Tačiau jauna moteris savo dukros tėvo taip lengvai palikti nenorėjo. „Po kelių mėnesių ir vėl pradėjom gražiai bendrauti. Aš norėjau su juo bendrauti dėl vaiko“, – dėstė ketverių metų mergaitės motina.
 
Kai A. Rakšnytė nusprendė grįžti į darbą, tuo metu Lietuvoje darbo susirasti nepavyko. Jauna moteris su mergaite pinigų užsidirbti norėjo vykti į Švediją.
 
„Kai tai pranešiau, pats tėvas pasiūlė palikti jam mergaitę, kol įsikursiu ir galėsiu pasiimti vaiką“, – prisiminė A. Rakšnytė. Tačiau po dviejų mėnesių į Lietuvą grįžusi pasiimti vaiko moteris sužinojo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ir dukros ji nebeatgaus.
 
Prieš išvykdama į užsienį A. Rakšnytė vaiko tėvui buvo iškėlusi civilinę bylą dėl alimentų mokėjimo. Pasak straipsnio herojės, pasinaudodamas jos išvykimu vyras prisiteisė vaiko priežiūrą. Dėl finansinių lėšų trūkumo moteriai neliko jokios kitos galimybės, tik su tėvu pasirašyti Taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad dukra gyvens su tėvu Klaipėdos rajone.
 
Aurelija Rakšnytė su dukra Melita ir sužadėtiniu, kuris sausio mėnesį taps jos vyru, bei jo dukra. Aurelija Rakšnytė su dukra Melita ir sužadėtiniu, kuris sausio mėnesį taps jos vyru, bei jo dukra.
 
Bendrauti su vaiku beveik neleisdavo
 
Bendrauti po sutarties pasirašymo sekėsi sunkiai. Dukros tėvas su mergaite leisdavo matytis retai ir tik darželyje prižiūrint auklėtojoms. To metu A. Rakšnytė baisiai įsiskolino greitųjų paskolų kreditams ir vėl išvyko uždarbiauti į Angliją.
 
„Vyras leisdavo su dukra pasimatyti tik kas antrą savaitgalį – valandą su ja pašnekėdavome „Skype“, – sunkias akimirkas prisiminė mergaitės motina.
 
Grįžus į Lietuvą atostogų vaiko tėvas A. Rakšnytei leido trumpam pasiimti dukrą.
 
„Kartu praleidus savaitę pradėjau dukrai aiškinti, kad mama ir vėl išvažiuos. Žinią dukrytė sutiko labai liūdnai, ašaros truko kelias dienas. Tada ir nusprendžiau, kad nebegaliu kenkti savo vaikui. Be tėvo leidimo ir žinios išsivežiau vaiką į Angliją. Tada, žinoma, jis mane apkaltino vaiko pagrobimu“, – pasakojo su dukra Anglijoje jau dvejus metus gyvenanti moteris.
 
Teismai be pabaigos
 
Jau dvejus metus Lietuvoje vyksta civilinė byla, kurią A. Rakšnytė iškėlė vaiko tėvui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tuo tarpu vaiko tėvas moteriai iškėlė dvi baudžiamąsias bylas. Moteris kaltinama vaiko pagrobimu bei teismo sprendimo nevykdymu.
 
„Tiesai“ pavyko susisiekti su biologiniu mergaitės tėvu. Jis teigė iki galo sieksiąs, kad mergaitė augtų su juo. „Aš suprantu, kad kiekvienam vaikui yra geriau augti su mama, tačiau su gera mama. Numesti vaiką, dingti, po to vėl atsirasti ir pagrobti dukrą nėra normalus elgesys. Geros mamos taip nedaro“, – sakė Lietuvoje gyvenantis Darius Jurkša.
 
A. Rakšnytė piktinosi, kad nors jos gyvenimo sąlygos yra daug geresnės, nei Lietuvoje su tėvais gyvenančio ir pamaininį darbą dirbančio dukros tėvo, tačiau Lietuvos vaikų teisių gynėjai lyg papirkti stoja į tėvo pusę. Moteris spėja, kad tam įtakos gali turėti vaiko seneliai.
 
„Nors vietinės vaikų apsaugos institucijos į Lietuvą rašė raštus, kad vaikas į Lietuvą grąžintas nebus, nes mergaitė Anglijoje adaptavosi ir turi normalų vaikišką gyvenimą, Lietuvoje į tai niekas neatsižvelgia“, – sakė savo vaiko pagrobimu kaltinama lietuvė.
 
„Vaiko tėvas pateikė pasiūlymą sudaryti dar vieną Taikos sutartį ir baigti tas civilines bylas. Aš sutikau ir pasiūliau jam labai geras sąlygas“, – dėstė A. Rakšnytė.
 
Tačiau vaiko tėvas su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Vyras reikalauja, kad vaikas jam būtų pristatytas nustatytomis dienomis, nepaisant jokių kliūčių, net ir vaiko ligos atveju, o neįvykdžius šio punkto motina turėtų mokėti dideles baudas. Tuo tarpu A. Rakšnytė teigia, kad su tokiomis sąlygomis negali sutikti, nes mamos patirtis sako, jog vaiko ligų nesuplanuosi.
 
„Aš siūliau tikrai mažus alimentus (100 eurų), žadėjau derintis prie jo darbo grafiko, siūliau atidaryti sąskaitą vaiko, o ne savo vardu. Tačiau, atrodo, kol kas jis labiau siekia pasipelnyti, nei rūpinasi dukros interesais“, – dėstė bendro sutarimo su vaiko tėvu nerandanti lietuvė.
 
Tokių atvejų – ne vienas
 
Ne tik teisininkų praktika, tačiau ir kiti šaltiniai byloja, kad tokių atvejų Jungtinėje Karalystėje – ne vienas ir ne du.
 
„Kai išsiskyriau, teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su manimi. Netrukus sugalvojau išvykti į JK, tačiau vaiko tėvas užprotestavo. Pasisamdžiau advokatą, surinkome visus būtinus dokumentus, ir, nelaukusi teismo sprendimo, išvykau. Po šiek tiek daugiau nei mėnesio sužinojau, kad gavau laikiną leidimą iš šalies išsivežti vaiką. Dar po mėnesio jau čia su vaiku gyvenome legaliai. Vyras neprieštaravo, nes nenorėjo apmokėti visų teismo išlaidų“, – pasakojo jau penkerius metus JK gyvenanti Monika.
 
Tuo tarpu kita „Tiesos“ skaitytoja Julija pasakojo, kad su savo trijų vaikų tėvu išsiskyrė prieš šešerius metus. Moteris teigė, kad niekam nepranešusi tiesiog nusipirko lėktuvo bilietus ir iki šiol gyvena JK. „Vaikų tėvas mus prisiminė tik po kokio pusmečio. Jis net nežinojo, kad mes nebegyvename Lietuvoje. Tai puikiausiai atskleidė, kiek jis iš tiesų buvo suinteresuotas savo vaikais“, – pasakojo Julija.
 
Tiesa, advokatas M. Vaičiūnas, teigė, kad tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („Ai, išvažiuosim, ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra gana pavojinga, nes teismo atveju, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, sprendimas būtų labai akivaizdus.
 
„Lieka labai mažai erdvės teisinei gynybai, ir, tikėtina, kad vaiką be teisinio sutikimo išsivežusiam tėvui gali tekti atsidurti teisiamųjų suole“, – aiškino šios srities specialistas.
 
Nors mergaitė Anglijoje adaptavosi ir turi normalų gyvenimą, Lietuvoje į tai niekas neatsižvelgia. Nors mergaitė Anglijoje adaptavosi ir turi normalų gyvenimą, Lietuvoje į tai niekas neatsižvelgia.
Teisininko komentaras
 
Šeimos teisės advokatas bei advokatų profesinės bendrijos „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ partneris Mindaugas Vaičiūnas sutiko pakomentuoti sudėtingą A. Rakšnytės atvejį:
 
„Mama jaučiasi nusivylusi Lietuvos teisėsauga dėl nesuteikiamos pagalbos. Vis dėlto, nežinau, ar teisinga galvoti, kad institucijos viskuo pasirūpins ir pagalvos už mamą. Institucijos atlieka joms priskirtas funkcijas, tik tiek. Žinoma, pagalbą jos gali suteikti, bet labai dažnai tenka prašyti ir paaiškinti, kokios konkrečiai pagalbos reikia.
 
 
Pagal įstatymą, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Kita vertus, reikia taip pat suprasti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyja labai reikšmingų pareigų užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar mama.
 
Bendravimo užtikrinimas reikalauja pastangų ir lėšų, ypač kai kalbame apie vaikus, kurių tėvai gyvena skirtingose valstybėse. Taip pat teks išspręsti, kaip turėtų būti paskirstomos dėl bendravimo su užsienyje gyvenančiu vaiku susijusios išlaidos.
 
Galiausiai itin svarbus dalykas yra tai, kad tiek tėvas, tiek mama užsimena apie Taikos sutartį. Ir ne tiek svarbu, kad jos pasiekti kol kas nepavyko. Svarbu, kad šalys bent jau bando pasiekti bendro susitarimo.
 
Mama užsimena, kad vaiko tėvą veikti galimai skatina vaiko seneliai. Galbūt juos įtraukus į pokalbį, pripažįstant jų poreikį turėti ryšį su vaikaičiu, atsirastų naujų galimybių klausimus išspręsti bendru sutarimu?”
 
Kaip išvengti tokios situacijos?
 
Kaip aiškino advokatas M. Vaičiūnas, vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
 
Klaidinga būtų manyti, kad teismo sprendimu vieno iš tėvų naudai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta yra tarsi laimėtas „aukso puodas“, kai galima neatsižvelgiant į kito tėvo interesus spręsti su vaiku susijusius klausimus. Priešingai, reikia nepamiršti, kad gyvenamosios vietos nustatymas sukuria pareigą užtikrinti vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų bei kartu derinti su vaiku susijusius sprendimus.
 
„Turėtume dažniau pagalvoti apie vaikus ir apie jų teisę turėti tiesioginį ir betarpišką ryšį su abiem tėvais, kai vienas iš tėvų gyvena atskirai. Ne apie save ir suaugusiųjų interesus. Po išsiskyrimo suaugusiųjų tarpusavio santykiai dažnai tampa neišsprendžiamai sudėtingi, tačiau vaikui kiekvieno iš tėvų dalyvavimas ir vaidmuo jo gyvenime ir toliau yra svarbus“, – priminė advokatas.
 
 
  

Žymos: Barbora Grigaliūnaitė, Vaiko pagrobimas, Aurelija Rakšnytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.