Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Loreta Juodagalvyte   |   2017-02-16

Vištų fermoje dirbęs lietuvis: „Darbas, miegas ir alkoholis“

  
Vištų fermoje dirbęs lietuvis: „Darbas, miegas ir alkoholis“
© flickr.com
Darbo vištų fermoje valandos nebuvo nustatytos – dirbti tekdavo naktimis ir ištisas paras.
Žinoma, galėjau likti ir gyventi kaip kiti ten buvę emigrantai: miegas, darbas ir alkoholis. Bet manęs toks gyvenimas netenkino.

Vasario pradžioje nuvilnijus žiniai apie Klaipėdos rajone sulaikytą Ediką Mankevičių, išnaudojusį Jungtinėje Karalystėje dirbusius tautiečius, į „Tiesos“ redakciją kreipėsi jaunas vyras ir ryžosi pasidalyti savo skaudžia istorija.
Marius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė norintis paraginti visus nuo E. Mankevičiaus nukentėjusius lietuvius netylėti.

Kaunietis į Jungtinę Karalystę persikėlė prieš šešerius metus, vos dvidešimties. Darbą vištų fermoje netoli Maidstone’o susirado dar būdamas Lietuvoje – pagal skelbimą – ir vyko tikėdamasis užsidirbti. Tačiau patekęs į vieną iš E. Mankevičiaus ir jo bendrų valdomų namų patyrė tikrą košmarą.
Nesibaigianti pirmoji darbo diena
 
„Į Angliją išvažiavau 2011 metų vasarą, – pradėjo pasakojimą „Tiesos“ pašnekovas. – Angliškai kalbėjau prastai, tad maniau, kad pradžiai šis darbas man bus kaip tik.“
 
Nuvykęs nurodytu adresu, vaikinas sužinojo, kad name jis bus šešioliktas gyventojas. Sąlygos, pasak Mariaus, ten buvo itin prastos – tiesiog iš gatvės sunešti ir vienas šalia kito sumesti čiužiniai, ant kurių ir miegojo sunkiai dirbę emigrantai. Maža to: tokio būsto nuoma kiekvienam jų atsiėjo po 70 svarų sterlingų per savaitę.
 
Vos tik Mariui atvykus, pačios pirmosios dienos vakarą, jį ir kitus name gyvenusius žmones išvežė dirbti. Ir ta pirmoji vaikino darbo diena tęsėsi net 25 valandas.
 
Grįžęs namo, naujokas ėmė kalbinti savo kaimynus ir klausinėti, kodėl jie verčiami dirbti tokias ilgas valandas. „Taip jau čia yra“, – tepaaiškino nepavydėtinomis sąlygomis gyvenę ir triūsę darbininkai.
 
Netrukus Marius pats suprato, kokia ta, darbdavių įvesta, tvarka, kai, praėjus vos valandai, visi lietuviai vėl buvo išvežti dirbti – dar 16 valandų. Atidirbęs ir kitą dieną gavęs laisvadienį, kaunietis nusprendė daugiau pabendrauti su likimo draugais ir išsiaiškinti, kur pateko.
Skolos, skolos, skolos...
 
Vaikinas netruko sužinoti, kad visame name nebuvo nė vieno žmogaus, kuris nebūtų buvęs skolingas E. Mankevičiui. Skolos siekė penkis, septynis ar net penkiolika tūkstančių svarų.
 
Kilo natūralus klausimas, kaip tokios sumos susikaupė. Ir į jį netrukus buvo atsakyta.
 
„Atvažiavo Ediko brolis, atvežė degtinės ir paklausė, ar kas nors nenorėtų jos pirkti“, – pasakoja Marius, atvirai prisipažįstantis, jog vyriškio, kuris buvo vadinamas darbdavio broliu, vardo nepamena ir net nežino, ar jie tikrai buvo artimi giminaičiai.
 
Žmonėms paaiškinus, kad neturi pinigų, „geradarys“ mielai degtinę davė skolon. Visi, pasak Mariaus, sutiko su tokiu pasiūlymu. „Ir gėrė tą jo atvežtą degtinę. O vakarop Ediko brolis pareiškė, jog už girtavimą visam namui savaitę nemokės atlyginimo.“
 
Tiesa, dvidešimtmetis, kaip naujas žmogus name, nuo pirmos skolos buvo atleistas. „Tu dar naujas ir tau šitai negalioja“, – buvo paaiškinta jam.
 
Tokios istorijos, anot lietuvio, kartojosi nuolat. Jeigu darbo savaitės pabaigoje atvykęs Ediko brolis rasdavo nors vieną neblaivų emigrantą, atlyginimų nemokėdavo visiems name gyvenusiems žmonėms. O už tai, kad visi namo gyventojai negavo atlyginimų, atidirbti turėdavo vienas prasikaltęs žmogus. Kol darbininkas atidirbdavo, jo skola ir toliau kaupėsi, nes reikėjo mokėti ir už nuomą, ir už maistą.
 
Pats darbas, neslepia Marius, buvo itin sunkus. Nesilaikyta jokio grafiko – žmonės dirbti privalėjo tada, kai jiems buvo liepiama. Nors vienam atsisakius, atlyginimo vėl negaudavo visas namas.
Taip ir sukosi užburtas ratas.
 
Netenkino toks gyvenimas
 
Paukštyne Marius dirbo iš viso penkias dienas. Paprašytas atiduoti dokumentus, iškart suprato, kad reikia kuo greičiau sprukti. „Manęs paprašė paso – aiškino, jog dokumento reikia kad mane būtų galima legaliai įdarbinti“, – tad Marius sako kitą dieną susirinkęs daiktus ir išvykęs į Londoną.
 
Pasak jo, dokumentus E. Mankevičius su sėbrais atimdavo toli gražu ne iš visų. Apie tautiečių pjudymą šunimis jam tai pat neteko girdėti. „Gal visa tai vyko vėliau, kai manęs ten nebebuvo“, – svarsto.
 
„Aš buvau skolingas jau nuo pirmos dienos. Tūkstantį litų už įdarbinimą ir 70 svarų už pirmos savaitės nuomą. Supratau, kad skolos aš niekada neatiduosiu, ir ji tik didės, – prisiminė jis. – Žinoma, galėjau likti ir gyventi kaip kiti ten buvę emigrantai: miegas, darbas ir alkoholis. Bet manęs toks gyvenimas netenkino.“
 
Lietuviai buvo išnaudojami netoli Londono esančiame Maidstone‘o mieste. Lietuviai buvo išnaudojami netoli Londono esančiame Maidstone‘o mieste.
 
Alkoholis, vergavimas ir banko sąskaitų „deginimas“
 
Marius sako dar prieš atvykdamas į Jungtinę Karalystę girdėjęs apie tai, jog iš tautiečių yra atimami dokumentai ir jie paverčiami vergais. Tas jam suteikė ryžto nepasiduoti darbdavių įkalbinėjimams, o gelbėtis, kol neįklimpo per giliai.
 
Tačiau jis lig šiol prisimena name sutiktą jau trečius metus ten gyvenusį vaikinuką iš Klaipėdos. Paklaustas, kodėl kenčia tokiomis sąlygomis ir nesprunka, porą metų už Marių jaunesnis emigrantas guodėsi, jog yra skolingas, neturi dokumentų, nemoka kalbos. Be to, yra iš to paties miesto, kaip ir Edikas.
Mena Marius ir itin liūdną istoriją apie vyruką iš Ukrainos, kuris neturėjo dokumentų, nemokėjo kalbos ir dirbo vien už maistą ir alkoholį. Jis, pasak lietuvio, buvo tikras šiuolaikinis vergas.
 
Vyras neabejoja: žmonės nesipriešino išnaudojami, nes bijojo E. Mankevičiaus ir jo sėbrų. Bet svarbiausia priežastis, leidusi įsigalėti šiai faktinei vergovei, buvo alkoholis.
 
„Pastebėjau, kad Edikas surinkdavo tokius žmonės, kurie – nesvarbu, ar jauni, ar seni, – mėgdavo išgerti, nekalbėjo angliškai“, – sako Marius.
 
Kiekvienam žmogui buvo liepiama atsidaryti sąskaitą, nors atlyginimus darbdaviai dažniausiai mokėdavo išrašydami čekius.
 
Atsidariusiesiems banko sąskaitas buvo pasakoma, kad į jas bus pervedami visų namo gyventojų atlyginimai ir paprašoma išgryninti visus pinigus. Nieko neįtardami imigrantai padarydavo, kaip liepiami, ir nė neįtardavo, kad tokiu būdu tiesiog „pavogė“ pinigus iš banko.
„Vienas iš tokių žmonių buvau ir aš, ir iki šiol turiu blogą kredito istoriją“ – neslepia Marius.
 
Panašių istorijų – ne viena
 
Paklaustas, ar pabėgus ir įsikūrus Londone nekilo mintis kreiptis į policiją – papasakoti apie vykdomą nusikalstamą veiklą, Marius patikino, jog vištų fermoje dirbę tautiečiai nebuvo įkalinti.
 
„Išeičių tikrai buvo, – sako jis. – Juk tų žmonių buvo ne vienas – galėjo susivienyti, kreiptis į ambasadą. Galiausiai galėjo padegti kieno nors automobilį ir vietinė policija būtų viską išsiaiškinusi...“
 
Mariaus teigimu, tokių emigrantų išnaudojimo istorijų yra daug. Tačiau pažaboti šiuolaikinių vergvaldžių veiklą sudėtinga, nes jų aukos pačios tai toleruoja. „Ai, vieną savaitę algos nesumokėjo – gal kitą savaitę sumokės. Va, atvežė degtinės butelį, – juk nieko baisaus, gi draugas, palauksim dar savaitę“, – su kartėliu kalbėjo jis.
 
Lietuvis tvirtai įsitikinęs, kad žmonės neturėtų leistis išnaudojami. Jeigu ilgiau nei savaitę vėluoja atlyginimai, atimami dokumentai ir tenka gyventi nežmoniškomis sąlygomis, reikia nedelsti – ieškoti pagalbos. Ir nesvarbu, kad dirbi nelegaliai ar nemoki kalbos.
 
Teisingumo nesitiki
 
Marius netiki, kad E. Mankevičius ir jo bendrininkai sulauks pelnytos bausmės.
„Manau, jis paprasčiausiai tris mėnesius pabus areštinėje, susimokės, pasėdės metus dvejus ir viskas, – sako. – Juk viską daro pinigai. Tuo labiau kad teisiamas jis bus Lietuvoje.“
 
Netiki „Tiesos“ kalbintas lietuvis ir tuo, kad žiaurus E. Mankevičiaus verslas sustojo. Pasak Mariaus, su juo bendradarbiavo daug žmonių, tarp kurių buvo ne tik lietuvių, bet ir britų. Suėmus vienintelį įtariamąjį, visi kiti lieka laisvėje ir, labai gali būti, „verslauja“ toliau.
 
Ragina tautiečius netylėti
 
Marius „Tiesai“ savo istoriją papasakojo prabėgus daug metų nuo tos dienos, kai pirmą kartą atvyko į Angliją. Vyras pabrėžia norintis, kad visi sužinotų teisybę, nes nusikalstama veikla buvo vykdoma ilgai ir į užburtą išnaudojimo ratą buvo įtraukta labai daug žmonių.
 
„Aš į tą tinklą buvau pakliuvęs prieš šešerius metus ir sutikau žmogų, kuris su žmona buvo ten pradirbę jau šešerius metus. Taip pat jau minėtas vaikinukas, kuris ten gyveno ir dirbo trejus metus iki man atvykstant 2011-aisiais“, – vardija Marius ir sako, jog greta namo, kuriame vargo jis ir dar 15 žmonių, stovėjo dar vienas namas, kur tokiomis pat sąlygomis gyveno ir dirbo dar apie 10 emigrantų.
 
Persikėlęs gyventi į Londono priemiestį, vyras sako taip pat sutikęs nemažai tautiečių, nukentėjusių nuo minėto E. Mankevičiaus.
 
„Aš labai nudžiugau išgirdęs, kad jį sugavo – juk jis sugadino ir sugriovė gyvenimą daugeliui žmonių“, – kalbėjo Marius ir ragino visus žmones kreiptis į policiją, papasakoti savo istorijas.
53-ejų Edikas Mankevičius buvo sulaikytas Klaipėdos rajone. 53-ejų Edikas Mankevičius buvo sulaikytas Klaipėdos rajone.
 
 
E. Mankevičius – teisėsaugos rankose
 
53-ejų lietuvis Edikas Mankevičius, kartu su britais Darrellu Houghtonu ir Jacqueline Judge išnaudojo darbui į Jungtinę Karalystę atvykusius lietuvius.
 
Vištų gaudytojais įsidarbinusiems žmonėms žadėti geri atlyginimai, tačiau jie buvo įtraukti į vergiją pasinaudojus tuo, jog nemokėjo anglų kalbos ir nežinojo savo teisių. Prieš emigrantus buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, taikomos bausmės. Teigiama, jog žmonės net buvo pjudomi šunimis.
 
2012 metų spalį pirminį tyrimą atliko Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir socialinių tarnybų pareigūnai. Per didelio masto operaciją Maidstone ir jo apylinkėse buvo sulaikyti bendrovės savininkai, atliktos kratos bendrovės patalpose, taip pat būstuose, kur gyveno prekybos žmonėmis aukos.
 
2016-ųjų birželio mėnesį buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios darbo pastangomis ir buvo sulaikytas E. Mankevičius. Už prekybą žmonėmis, išnaudojimą priverstiniam darbui ir neteisėtą disponavimą šaudmenimis dideliais kiekiais jam gresia iki 12 metų nelaisvės.
 
Kaip atskirti nelegaliai dirbančią įdarbinimo agentūrą?
 
Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros emigra.lt direktorė Agnė Kotovaitė „Tiesai“ pasakojo, kad ieškantieji darbo užsienyje turėtų kreipti dėmesį į keletą aspektų:
 
● Nors Lietuvoje tokia veikla nėra licencijuojama, ją prižiūri Lietuvos darbo birža. Todėl reikėtų kreiptis būtent į tas agentūras, kurios yra registruotos Lietuvos darbo biržoje.
 
● Reikėtų atidžiai išsinagrinėti darbo sutartį. Pavyzdžiui, agentūroje emigra.lt pasirašant sutartį yra konkrečiai įvardinama, į kokią poziciją pretenduojama. Tai reiškia, kad jeigu žmogus nori išvykti į Angliją ir dirbti sandėliuose, agentūra negali jam duoti pasirašyti sutarties su Olandijoje esančiu fabriku.
Kartais būna pasirašomos abstrakčios sutartys, negarantuojančios jokios darbo vietos.
 
● Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sutarties galiojimo laiką. Agentūroje emigra.lt sutartis galioja mėnesį nuo išvykimo, todėl visą tą laiką žmogus gali kreiptis ir agentūra privalės jam padėti. (Toks terminas pasirinktas dėl to, kad, vykstant į Angliją, mėnuo yra optimalus laikas, per kurį paaiškėja, ar tinka darbas, ar laiku vyksta atsiskaitymai ir panašiai.) Jeigu pasirašyta sutartis nustoja galioti vos žmogui išvykus, tai turėtų sukelti įtarimų.
 
● Darbo ieškantis žmogus už įdarbinimą neprivalo mokėti. Visos kitos papildomos įdarbinimo paslaugos – pavyzdžiui, gyvenamosios vietos paieška, kelionės organizavimas, – gali būti apmokestinamos, bet jos neturi būti privalomos. Jeigu žmogui priverstinai siūlomas konkretus būstas ar liepiama naudotis tik tam tikros kelionių bendrovės paslaugomis, taip pat turėtų kilti įtarimas, jog tokios agentūros veikla nėra sąžininga.
  

Žymos: Darbas Anglijoje, Tiesos tema, Loreta Juodagalvytė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Blondinė – brunetei:

– Tu dar po stalu šliaužiojai ir į kelnes darei, kai aš jau į mokyklą vaikščiojau!

– Aha. O dabar mes klasiokės!