Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-06-23

Bostono lietuvė: dėl „Brexit“ kalti ir imigrantai

  
Bostono lietuvė: dėl „Brexit“ kalti ir imigrantai
© Asmeninio archyvo nuotr.
Kristė teigia, kad žmogaus integracija svečioje šalyje daugiausia priklauso nuo jo paties.
Britai daugiausia kalba apie viešumoje nepadoriai besielgiančius girtuoklius užsieniečius ir norėtų, kad jų aplinkoje tokie negyventų. Nemanau, kad tai rasizmas. Bet būtent toks svetimšalių elgesys iš dalies lėmė „Brexit“.

Imigrantų pamėgtas, o britų labiausiai pasidalijusiu miestu pripažintas Bostonas – ne vieta integracijai, nes tautinės mažumos tarsi susiskirsčiusios į getus. Taip ne kartą skelbė Jungtinės Karalystės spauda. Tačiau jame įsikūrusi jauna lietuvė sako, kad Bostonas yra puiki vieta gyventi, o įsitraukimas į bendruomenę priklauso nuo paties imigranto.

25-erių Kristė Dautaraitė per pustrečių metų, aišku, įvertino ne tik Bostono pranašumus, bet ir trūkumus. Ir sako, jog minuso ženklą dėtų ir prie ne pagal visuomenės normas gyvenančių atvykėlių, kurie savo elgesiu paskatino vietinių nusiteikimą prieš Europos Sąjungą.
Nepaisant to, Kristė jaučiasi puikiai įsiliejusi į šio Rytų Anglijos miesto gyvenimą. Aktyvi ir nuomonės neslepianti mergina jau dukart patraukė ir vietos spaudos dėmesį: pirmą kartą dėl to, kad laikraščio žurnalistams pasirodė itin panaši į garsią Hollywoodo aktorę Scarlett Johansson, antrą kartą – dėl lietuvaitės iškeltos problemos apie tamsias miesto gatves.
 
K. Dautaraitė „Tiesai“ atvirai papasakojo saviškę integracijos patirtį, pasidalijo nuomone apie Bostono senbuvius ir atvykėlius.
 
– Kaip atsidūrėte šiame mieste?
 
– Dar gyvendama Lietuvoje universitete studijavau socialinę ekonominę geografiją ir regionistiką, tuo pat metu dirbau naktiniuose klubuose padavėja ir barmene, restorane – administratore, o baigusi studijas darbo pagal įgytą specialybę taip ir negavau. Labai susinervinau. Pamaniau, kad mokslams be reikalo iššvaistytas laikas ir pinigai. Du mano bendradarbiai jau buvo anksčiau išvykę į Bostoną, kvietė ten ir mane. Galiausiai nusprendžiau pabandyti laimę ir štai, gyvenu čia nuo 2015-ųjų sausio.
 
– Neatsibodo?
 
– Tikrai ne. Radau čia ne tik veiklos, bet ir draugą. Jis – tikras bostonietis. Ir aš šį miestą jau laikau namais, sieju savo ateitį su juo.
– Britų spauda ne kartą rašė, kad tai labiausiai pagal tautines mažumas pasidalijęs miestas, kad jame labai sunku integruotis. Kiek tame tiesos?
 
– Taip yra iš tikrųjų: čia labai daug užsieniečių, imigrantų.
 
– Kaip tas juntama kasdienybėje?
 
– Blogiausia yra tai, kad tie užsieniečiai viešosiose vietose netinkamai elgiasi – geria be galo daug alkoholio ir to neslepia, nesislėpdami šlapinasi ar guli neblaivūs kur papuola. Deja, tarp jų yra nemažai lietuvių. Jų pilni parkai.
 
Mano draugas visa tai fotografuoja ir viešina „Facebook“ taip siekdamas atkreipti policijos dėmesį į šią problemą. Aš jam visiškai pritariu. Išeitų, lyg išduodu savo tautiečius, bet negaliu ramiai į tai žiūrėti, noriu, kad situacija ateityje pasikeistų.
 
Žinoma, tarp tų žmonių yra ir britų, bet didžioji dauguma – kitataučiai. Dėl to jie čia ir linksniuojami neigiamame kontekste, dėl to Bostono gyventojai taip aktyviai balsavo už „Brexit“.
Geri žmonės nesiafišuoja. Pirmiausia matomi tie, kurie elgiasi ne pagal normas.
Kristė palaiko savo draugą Zaką Hollandą, kuris „Facebook“ paskyroje „Boston Bible“ viešina nepadoriai mieste besielgiančių imigrantų nuotraukas ir filmukus. Asmeninio archyvo nuotr. Kristė palaiko savo draugą Zaką Hollandą, kuris „Facebook“ paskyroje „Boston Bible“ viešina nepadoriai mieste besielgiančių imigrantų nuotraukas ir filmukus. Asmeninio archyvo nuotr.
– Ar verta manyti, kad išduodate tautiečius? Gal jums tiesiog rūpi, kokioje aplinkoje gyvenate?
 
– Aišku, rūpi. O ypač dėl to, kad Bostone planuoju ateitį. Į Lietuvą grįžti nesiruošiu – ten su savo sugebėjimais negalima leisti tiek, kiek čia.
 
Manau, kad čia liksiu ilgam, planuoju įsigyti namus, kurti šeimą, todėl aplinka man labai svarbi.
 
– Bet britų spauda rašė, kad užsieniečiui šis miestas – ne pati tinkamiausia vieta, menki šansai integruotis į vietos visuomenę. Pritariate tam?
 
– Aš to nejaučiu. Tikriausiai dėl to, kad mano vaikinas yra vietinis ir jis mane pristato. Be to, gerai kalbu angliškai. Bet sutinku, kad, neturint pažįstamų ir nemokant kalbos, miestas užsieniečiui gali pasirodyti nedraugiškas. Todėl imigrantai buriasi į saviškių grupeles. Žinoma, ne visi iki vieno.
 
– O ar neįspraudžia jie savęs į užburtą ratą? Nesimoko kalbos, neranda draugų tarp vietinių, neišnaudoja visų galimybių...
 
– Čia tikrai daug užsieniečių, kurie visiškai nemoka anglų kalbos. Ypač vyresni žmonės, kurie irgi nori geresnio gyvenimo bei emigravo, bet kalbėti taip ir neišmoko.
 
– Visada dar galima išmokti.
 
– Ne visi nori.
 
– Tai jau jų problema.
 
– Sutinku – jei nori, gali. Tačiau yra dar vienas aspektas: daugumai imigrantų anglų kalba nereikalinga, nes darbovietėse dirba tautiečiai, pilna parduotuvių, kuriose galima susikalbėti gimtąja kalba. Namuose irgi angliškai nekalbėsi.
Padavėja restorane dirbanti lietuvaitė įsitikinusi, kad nei kilmė, nei pareigos netrukdo žmogui siekti gerovės bendruomenei. Asmeninio archyvo nuotr. Padavėja restorane dirbanti lietuvaitė įsitikinusi, kad nei kilmė, nei pareigos netrukdo žmogui siekti gerovės bendruomenei. Asmeninio archyvo nuotr.
– Bostone yra didžiulė lietuvių bendruomenė. Kokią dalį tautiečiai užima jūsų gyvenime?
 
– Daugiausia mano laiko atima darbas ir šeima, kitoms veikloms jo nelabai lieka. Turiu tris drauges lietuves, darbe kolektyvas tarptautinis.
 
Žinau, kad mieste vyksta lietuvių bendruomenės renginiai, tačiau juose nedalyvauju. Kita vertus, kol kas nėra tokio poreikio: žinojau, kur išvažiuoju, kad teks gyventi tarp anglų.
 
– Na, bet vietos bendruomenėje pritapote ne per dieną. Kaip apibūdintumėte savo integraciją?
 
– Tik atvykusi bijojau net į parduotuvę eiti – kalbėti mokėjau, bet abejojau, ar galėsiu suprasti, ką vietiniai sako. Bostono gyventojai turi siaubingą akcentą, dėl kurio mums žinomi žodžiai gali įgauti visiškai kitą reikšmę ir galima nemenkai apsijuokti. Reikėjo laiko tai perprasti.
 
Iš pradžių teko padirbėti fabrikuose. Kolegos nekalbėjo angliškai, tad man teko dažnai išversti tai, ką sako vadovai. Dalis bendradarbių kalbėdavo angliškai, bet nedrįsdavo veltis į kalbas su britais, o aš nesivaržiau, visada atsikirsdavau. Nors įprasta manyti, kad visi fabrikuose dirbantys imigrantai angliškai nemoka arba moka prastai.
 
Manau, kad reikia neužsidaryti namuose, bendrauti. Aišku, viskas vyko palaipsniui, integracija užtruko.
 
– Dabar jau jaučiatės visateise vietos bendruomenės nare?
 
– Manau, kad taip. Skirtumo nejaučiu. Jaučiuosi taip pat, kaip ir Lietuvoje. Žmonės bendrauja – skiriasi tik kalba.
 
– Ar tai, kad vietos spaudoje iškėlėte neapšviestų Bostono gatvių problemą, irgi liudija jūsų, kaip visateisės miesto pilietės, statusą?
 
– Aš net nežinojau, kad po vidurnakčio apšvietimas išjungiamas, o tąkart po darbo namo teko grįžti pėsčiomis. Pakeliui manęs du vyrai paprašė cigaretės ir tamsoje mane sekė. Tąkart labai išsigandau, viešai išreiškiau pasipiktinimą. Su manimi susisiekė žurnalistai, savivaldybės atstovai – jie pasinaudojo mano žodžiais sprendžiant problemą.
Beje, tos gatvės jau apšviestos.
 
– Įrodėte, kad žmogus, nepaisant jo kilmės ar užimamų pareigų, gali reikalauti iš Bostono valdžios tam tikrų sprendimų.
 
– Manau, kad miesto gyventojai turi tokią teisę. Ypač tie, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius.
Gyvename viename pasaulyje – ne mūsų kaltė, kad jis taip suskirstytas. Bet jeigu jau lemta gyventi kitoje šalyje, būk mielas – išmok jos kalbą. Juk lietuviai to paties tikisi iš kitataučių, apsistojusių Lietuvoje.
 
Kalba įrodo ne tik tai, kad žmogus stengiasi, bet ir gerbia naująją aplinką.
 
O jeigu matai problemą – netylėk, bent bandyk apie ją pranešti. Tai pirmas žingsnis sprendimo link.
 
– Jūsų aplinkoje daug britų. Ar teko girdėti, ką jie kalba apie imigrantus, lietuvius?
 
– Galbūt jie apie tai kalbasi tarpusavyje – aš nedaug tegirdėjau. Pažįstu vietinio baro savininką, kuris sakė: niekada nesamdyčiau dirbti kitataučio žmogaus, bet man malonu, kai jie ateina į mano barą, su malonumu juos aptarnauju. Tiesiog toks jo nusistatymas. Kitas – įdarbinimo agentūros įkūrėjas – po „Brexit“ lėmusio referendumo man sakė, kad tai blogiausia, kas galėjo nutikti Anglijai.
 
Nuomonės įvairios. Grįšiu prie to, kad britai daugiausia kalba apie viešumoje nepadoriai besielgiančius girtuoklius užsieniečius ir norėtų, kad jų aplinkoje tokie negyventų. Nemanau, kad tai rasizmas. Bet būtent toks svetimšalių elgesys iš dalies lėmė „Brexit“. Patys esame šiek tiek dėl to kalti.
 
Baisu yra tai, kad lietuviai bando pateisinti nufotografuotus ir „Facebook“ paviešintus netinkamai besielgiančius imigrantus. Esą galima tai suprasti, mat žmonėms čia labai sunku: išvažiavo palikę namus, artimuosius, puola į depresiją – vienintelis alkoholis gelbsti. Teko matyti panašius lietuvių komentarus.
Ateitį Kristė Dautaraitė sieja su Bostonu. Asmeninio archyvo nuotr. Ateitį Kristė Dautaraitė sieja su Bostonu. Asmeninio archyvo nuotr.
– Nepaisant to, Bostonas yra puiki vieta gyventi ir jūs ten liksite ilgam?
 
– Man jis primena gimtąją Tauragę: per miestą teka upė, gražios apylinkės, graži istorija. Pusvalandis kelio – ir jūra su paplūdimiais. Galima įžvelgti panašumų su Lietuva. Dėl to čia smagu gyventi. Planuoju įsikurti. Studijuoju restoranų administravimą, personalo valdymą, noriu kelti kvalifikaciją.
 
– Gana aštriai pasisakėte kai kurių lietuvių atžvilgiu. Nebijote likti nesuprasta?
 
– Kiekvienas mano taip, kaip aš, bet ne kiekvienas išdrįsta tai pasakyti viešai. Jie irgi nenorėtų, kad į Lietuvą atvažiavę britai gertų alkoholį, kur papuola, šlapintųsi pakampėse ir miegotų ant parko suoliukų.
 
Yra tikimybė, kad liksiu tautiečių nesuprasta, bet aš Bostone noriu gyventi ir kurti šeimą, nenorėčiau vesti savo vaikų į darželį per parką, kuriame pilna miegančių alkoholikų ar narkomanų, ir aiškinti jiems, kodėl taip yra. Maži vaikai privalo matyti ir girdėti gražesnius dalykus nei girtuoklis parke.
 
  

Žymos: Bostonas, Imigrantai, integracija, Valdas Pryšmantas, kristė dautaraitė, bostono lietuviai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du girtuokliai dalyvauja savo sugėrovo laidotuvėse. Vienas sako kitam:
– Tu tik pažiūrėk, Vasia geriau už mus atrodo!
– O tai ko tu nori - jis jau tris dienas negeria!