Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Justė Maldžiūtė   |   2016-01-16

JK lietuvė dailininkė kuria išskirtinio grožio portretus

  
JK lietuvė dailininkė kuria išskirtinio grožio portretus Pieštukus, bei visą kitą meno amuniciją moteris išsitraukia tik išleidusi vaiką į darželį.

Dailininkė Aksana Lapeškina nesieja savo ateities planų su Lietuva. Jungtinėje Karalystėje ji gyvena jau penkerius metus ir savo ateitį mato tik šioje šalyje. Anot pašnekovės, gyvenimas kitoje šalyje praplėčia akiratį, tačiau kūrybinis įkvėpimas sklinda tik iš paties žmogaus vidaus.

A. Lapeškina  ne tik dailininkė, bet ir trijų metų berniuko motina bei žmona. Moteris „Tiesai” pasakojo, kad pirmenybę visada teikia šeimai, o visos likusios laisvos minutės atitenka menui. Išskirtinių portretų autorė džiaugėsi, kad neatsigina tautiečių užsakymų.
− Aksana, gimėte ir augote Lietuvoje, Alksniupių kaime. Šiaulių universitete studijavote dailės ir dizaino specialybę. Kodėl apsisprendėte palikti gimtinę?
 
− Baigusi studijas buvau tvirtai pasiryžusi rasti darbą pagal specialybę. Darbo pasiūlymų laukiau darbo biržoje, pati irgi intensyviai ieškojau dizainerės darbo, deja, nesėkmingai. Rudeniop radau darbo pasiulymą toje pačioje vietoje kur ir atlikau praktiką studijų metu, ir iškarto nusilyliau, nes siūlomas atlygis buvo minimalus. Tuo pačiu jutau jog projektuoti baldus vis dėl to − ne mano pašaukimas. Nusprendžiau, kad kol nėra vaikų ir didelės gyvenime sukauptos mantos, reikia kažką keisti.
 
Jeigu jau dirbti už minimalų atlyginimą, geriau tai daryti užsienyje. Susikroviau porą lagaminų ir išvykau su savo vaikystės drauge į Jungtinę Karalystę. Ji tuo metu kaip tik svečiavosi gimtineje ir sutiko man leisti pas ją prisiglausti kol rasiu darbą. Darbo paieškos neužtruko, nes pagrindinis kriterijus įsidarbinant buvo geros anglų kalbos žinios. Deja, Lietuvoje įgytas diplomas anglams darbdaviams įspūdžio nepaliko.
 
A. Lapeškina -  ne tik dailininkė, bet ir trijų metų berniuko motina bei žmona. A. Lapeškina -  ne tik dailininkė, bet ir trijų metų berniuko motina bei žmona.
 
− Nuo ko viskas prasidėjo?
 
− Potraukis menui manyje slypėjo visada. Specialybe jis tapo pradėjus piešti pagal užsakymus ir už tai gauti atlygį 2011 metais. Tuomet pirmą kartą pabandžiau nupiešti žmogaus portretą iš nuotraukos, tačiau pradžioje sekėsi nekaip, o pirmojo piešinio klientas net nenorėjo pirkti (juokiasi – aut.past.). tačiau tuomet aš nepasidaviau ir bandžiau vis iš naujo. Studijų metu mūsų nemokė piešti žmonių, tik vazas įvarius objektus.
„Dry brush” portretai išsiskiria švelniais šešėlių perėjimais. „Dry brush” portretai išsiskiria švelniais šešėlių perėjimais.
 
− Kokia technika atliekate šiuos nuostabius kūrinius?
 
− Dar prieš pradedant piešti portretus ant popieriaus lapo bei tapyti ant drobės, save atradau aerografijoje. Aerografija - tai menas piešti ant automobilių, bei kitų paviršių specialiu instrumentu - aerografu.
 
Išlaikiusi vairavimo teises įsigyjau automobilį su kėbulo defektais, tad su vyru nusprendėme patys imtis remonto. Kadangi nei vienas iš mūsų patirties tame neturėjome, žinių sėmėmės internete. Jo platybėse ir atradau aerografiją, bei netrukus įsigyjau savo pirmajį instrumentą - tiesiog pamėginimui.
 
Šio meno šakos išskirtinumas bei jo galimybių platybės mane sužavėjo, tad praleidau ne vienerius metus garaže piešdama įvairius piešinius ant automobilių, šalmų ir kitų paviršių. Esu dalyvavusi konkurse tik vieną kartą, tuomet užėmiau trečią vietą Lietuvoje.
 
Moteris praleido ne vienerius metus garaže piešdama įvairius piešinius ant automobilių, šalmų ir kitų paviršių. Moteris praleido ne vienerius metus garaže piešdama įvairius piešinius ant automobilių, šalmų ir kitų paviršių.
Dar prieš pradedant piešti portretus dailininkė save atrado aerografijoje. Dar prieš pradedant piešti portretus dailininkė save atrado aerografijoje.
 
Portretus įprastai atlieku dabar itin išpopuliarėjusia „dry brush” technika. Kol kas šis, galima pavadinti, tapybos būdas neturi vertimo į lietuvių kalbą. Šios technikos metu naudojamas lygaus paviršiaus piešimo lapas, įvairių dydžių ir formų teptukai, bei nedidelis kiekis aliejinių dažų, paprastai juodos spalvos.
 
„Dry brush” portretai išsiskiria švelniais šešėlių perėjimais, ypač gilia, juoda spalva bei skirtingai nei grafitu atlikti darbai, neatspindi šviesos žvelgiant iš bet kurio kampo. Minėtu būdu galima atlikti ir spalvotus kūrinius. Piešiant po dvi valandas per dieną, vieną vidutinį užsakymą atlieku maždaug per savaitę. Aliejinių dažų užsakytų darbų tenka palaukti ilgiau dėl jų ilgo džiuvimo laiko.
 
Be piešimo, tapybos ir aerografijos dar kartais užsiimu dekupažu, mezgimu ir kitais įvairiausiais rankdarbiais. Mėgaujuos visais remonto darbais. Tad sutaisyti blogai įtemptą drobę ar suklijuoti bei nudažyti rėmelius - vienas malonumas. Nėra neįveikiamų darbų - yra tik mažai noro. Galvoje visad sukasi idėjos, stengiuosi valdytis ir įgyvendinti po vieną vienu metu, kitokiu atveju namuose būtų pilna pradėtu, tačiau neužbaigtų darbų.
 
Praktiškai visi dailininkės užsakovai yra lietuviai. Praktiškai visi dailininkės užsakovai yra lietuviai.
 
− Ar susiduriate su konkurencija? Kas yra jūsų kleintai?
 
− Konkurencija mene − labai subtilus dalykas. Visi menininkai yra skirtingi ir nėra dviejų vienodų. Klientai pasirenka menininką pagal savo asmeninį skonį bei grožio suvokimą. Taigi, bet kol kas konkurencijos darbe neteko patirti.
 
Praktiškai visi mano užsakovai yra lietuviai, bet dauguma gyvena ne gimtojoje šalyje. Kiek žinau, Jungtinėje Karalystėje darbuojasi ne daug menininkų iš Lietuvos.
 
− Ar viskam užtenka laiko? Kaip pavyksta suderinti krybą su šeima?
 
− Pirmenybę visada teikiu savo šeimai. Jau dešimt metų esu ištekėjusi. Kartu su vyru auginame trijų metukų sūnų. Pieštukus, bei visą kitą meno amuniciją išsitraukiu tik kuomet išleidžiu vaiką į darželį. Tai viso labo kelios valandos per dieną. Susikaupti kūrybai, kuomet aplink laksto trimetis berniukas, yra tiesiog neįmanoma, o aš ir nemėginu.
 
Kasdienybėje pasitaiko visko: mano piešinius suranda vaikas, suglamžo, o kartais ir pati sugadinu netyčia. Tada tenka darbuotis iš naujo (šypsosi – aut.past.)
 
Derinant darbą, motinystę ir buvimą žmona kartais taip norisi skirti laiko sau, išsimaudyti vonioje, pasigražinti, apsitvarkyti žaislus kol mažylis snaudžia, bet... pasigaminu kavutės ir bėgu prie savo drobių darbuotis. Visada malonu kuomet tavo pastangas ir įdeta širdį įvertina užsakovas ir grįžta užsisakyti dar kartą.
 
Portretai paprastai atliekami dabar itin išpopuliarėjusia „dry brush” technika. Portretai paprastai atliekami dabar itin išpopuliarėjusia „dry brush” technika.
 
− Kaip žmonės apie jus sužino? Ar prireikia reklamos?
 
− Daugiausiai praleidžiu laiko socialiniame tinkle „Facebook", nes turiu savo puslapį „Ol'AxeBrush Artwork Portraits“. Tiesa, būtent šiuo metu reklamos vengiu. Nenoriu atsikąsti daugiau nei galiu sukramtyti. Labai dėkinga savo buvusiems ir tikiuosi dar būsimiems klientams už rekomendacijas. Nauji klientai mane dažniausiai suranda iš lūpų į lūpas, t.y. per rekomendacijas iš draugų.
 
− Kokie jūsų ateities planai?
 
− Kadangi visų užsakymų, dėja, negaliu priimti dėl laiko stokos, šiuo metu rimtai svarstau pradėti piešti daugiau kūrybinius ar gamtos bei gyvūnų portretus kurių spausdintas kopijas būtų galima parduoti internetu. Ateityje, manau, būtų puiku baigti papildomas dailės studijas Jungtinėje Karalystėje.
 
Piešti pagal individualius užsakymus iš nuotraukos nepadeda saviraiškai ir tai nėra geriausias būdas norint iš savo kuriamo meno užsidirbti, tačiau tai padeda įgyti patirties bei įgūdžių.
  

Žymos: Interviu, Justė Maldžiūtė, Dailininkė Aksana Lapeškina

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ona guodžiasi kaimynei:
– Ir kiek aš savo Jonui įrodinėjau, kad esu gera... Ir šaukiau, ir mušiau... Netiki...