Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Loreta Dragūnaitė   |   2015-08-29

Lietuvaitės hobis internete pritraukė dešimtis tūkstančių gerbėjų

  
 Lietuvaitės hobis internete pritraukė dešimtis tūkstančių gerbėjų
© Asmeninio albumo nuotr.
Metusi valgyti gyvūninės kilmės maistą, lietuvė atsikratė ligos, kurios priežasties nerado gydytojai
Jei aš taip negyvenčiau ir tuo netikėčiau, taip tikrai nekalbėčiau! Tačiau aš pati per viską perėjau ir viską patyriau savo kailiu.

Jauna ir veikli tinklaraštininkė Rūta Žilionytė džiaugiasi atradusi sveiką gyvenimo būdą, kuris padėjo išvyti kamavusius negalavimus, susijusius su sveikata. Patarimais apie veganišką mitybą, sveiką gyvenseną ir grožį, madą bei sportą mergina dalinasi savo plataus profilio blog‘e „Sveika Rūta“ bei socialinėje žiniasklaidoje.

Rūta, papasakok, kodėl ir kada nusprendei atvažiuoti į Anglijos sostinę?
Iš tikrųjų priežastis, kodėl čia atvažiavau, paprasta – dėl savo vaikino. Jeigu jis nebūtų Londone, tikriausiai aš būčiau Lietuvoje ir apskritai abejoju, ar būtų kilusi mintis išvažiuoti, nes šeima, esanti tėvynėje, man yra viena didžiausių vertybių. Tačiau turėjau rinktis ir nors truputį bijojau, vis tiek išvažiavau: su draugu mes jau buvome daug metų kartu, santykiai buvo ir yra gražūs ir tvirti. Todėl baigusi studijas universitete, išvykau. Žinoma, ilgiuosi artimųjų, todėl džiugu, kad bent su mama – savo geriausia drauge ir patarėja – kalbame beveik kas antrą dieną. Šiuo metu, nesigailiu savo sprendimo, kadangi tai nauja patirtis, nauji, įdomūs ir šilti žmonės bei didesnės galimybės.
 
 
Vadinasi, Londone buvai laukiama, tad, manau, gyvenimo pradžia šiame mieste buvo lengvesnė?
 
Iš pradžių, tiesą sakant, buvo labai sunku: čia visiškai kitoks gyvenimas, todėl reikėjo laiko, kol pripratau.
Žinoma, kadangi atvažiavau pas vaikiną, jis man viską paaiškino ir parodė – šiuo atžvilgiu buvo lengviau.
Gerai atsimenu, kaip pirmus du mėnesius nieko nenorėjau ir galvojau, ką aš čia išvis veikiu, ko čia atvažiavau, nes kur benueisi – viskas atrodė svetima, o ir draugo nei vieno tada dar neturėjau. Tačiau žingsnis po žingsnio gyvenimas keitėsi: susiradau darbą, atsirado pažinčių, pradėjau lankyti sporto klubą ir po truputį įsivažiavau. Vis dėlto, viso likusio gyvenimo Londone nenorėčiau praleisti - nei aš, nei mano vaikinas.
 
Jau daugiau nei pusę metų turi internetinį dienoraštį su beveik 10 tūkst. sekėjų. Kiek laiko ir savęs atiduoti šiam hobiui?
 
Daugelis, manau, net neįsivaizduoja, kiek daug laiko atima blog‘o kūrimas. Visą likusį laiką po darbo aš skiriu blog‘ui: nuotraukų darymui (man rūpi ne tik pagrindinis dalykas, kurį noriu parodyti, bet kuriu ir foną, kad viskas būtų gražu), filmavimui, montavimui, muzikos parinkimui, temų ir idėjų gryninimui, rašymui. Pavyzdžiui, sukurti 15 minučių video prireikia išties daug laiko, o viską padariusi, dar kartą tikrinu, kad nebūtų klaidų. Stengiuosi viską kuo geriau padaryti.
Tiesa, blog‘ą pradėjau rašyti prieš pat pat Kalėdas ir nesitikėjau, kad per tokį, sakyčiau, trumpą laiką jis taip užaugs.

 
 
Mačiau, kad blog‘ą kuri ne viena. Kaip atsirado bendramintė?
 
Taip, mes dirbame kartu su dar viena mergina Austėja. Ji prie manęs prisijungė po to kai perskaitė mano interviu „Panelėje“, kuriame užsiminiau, kad ateityje savo blog’ą matau dar didesnį, todėl man reikės pagalbos ir ji tiesiog parašė. Pagalvojau, o kodėl ne: būtų įvairesni straipsniai, gal ji pastebėtų tuos dalykus, į kuriuos aš neatkreipčiau dėmesio, tad kol kas mums puikiai sekasi dirbti kartu.

Tavo blog‘e galima pasiskaityti ir apie madą, mitybą, sportą - kaip visu tuo susidomėjai?
 
Pirmiausia, norėjau, kad blogas būtų platus profilio, nes aš nesu užkietėjusi veganė, kuri ištisai rašytų apie maistą ir sveiką gyvenseną bei norėtų pakeisit pasaulį pagal savo suvokimą. Be to, man įdomūs ir kiti dalykai: grožis, mada, sportas.
 
 
Kalbant apie mitybą, kai pasidalinau pirmuoju video, sulakiau daugybės komentarų, žmonės klausė ir domėjosi, kaip, kas, tada padariau antrą, trečią video ir lig šiol juos kuriu. O tai, kad temos apie veganišką maistą šiek tiek užgožė kitas, išėjo savaime – matyt, žmonėms tai įdomu ir aktualu. Nepaisant to, grožis, mada ir kiti moteriški dalykėliai man yra be galo artimi ir tai neatsiejama mano gyvenimo dalis.
Nenorėčiau, kad mano vardą žmonės težinotų ir sietų tik su mano mitybos pasirinkimu.
 
 
Kaip susidomėjai veganizmu?
 
Dėl sveikatos. Turėjau labai didelių ir rimtų problemų, nuolat gėriau vaistus, tačiau niekas nepadėjo, o nustojus vartoti medikamentus – būdavo dar blogiau. Mane girdė vaistais tol, kol galiausiai gydytoja pasakė: „Nežinau, kas tau yra, nesuprantu, kas tau darosi“, nes ir sportuodavau, ir maitindavausi daugiau mažiau sveikai. Mane nusiuntė į onkologijos skyrių, kuriame atlikus įvairius tyrimus, pasakė, jog kitos išeities nėra ir visą likusį gyvenimą privalėsiu gerti vaistus. Laikui bėgant ir geriant tiek vaistų, man jų reikėdavo vis daugiau, nes kai kurie jų iššaukdavo kitas problemas. Atsimenu, kartą sėdėjau pas bobutę išsidėjusi visus savo dienos vaistus ir sakiau: „Bobute, net tu tiek vaistų negeri kiek aš, o man dar tik dvidešimt.“ Pradėjau galvoti: nejau nieko nebegalima padaryti, nejau nebėra jokių išeičių, ką aš darysiu vėliau?
 
Tuo metu kaip tik atvažiavau į Angliją. Kartą stipriai apsinuodijau sugedusia žuvimi, tris dienas tik gulėjau lovoje ir gėriau vandenį. Ir benaršant internete apie sveiką mitybą, kuri visada mane domino, mano akys užkliuvo už 80-10-10 mitybos principo. Pradėjau vis daugiau domėtis, kas tai per mityba ir kokia nauda, skaičiau daug istorijų, kaip žmonės pasakojo, jog išsigydė net sunkiausias ligas. Prisiminusi savo ligos istoriją, komplikacijas ir pasekmes, nusprendžiau išbandyti, nes kitų išeičių kaip ir neturėjau. Praėjus kuriam laikui, aš vis mažiau gėriau vaistų, sveikata gerėjo, nuotaika irgi, jaučiausi puikiai. Tad galvojau, kad jei viskas tik geryn – vadinasi tai veikia. Todėl visiškai tikiu pasakymu, kad mes esame tai, ką valgome. Bent man tai pasitvirtino 100 proc. Šiuo metu nebevartoju visiškai jokių vaistų, net vitaminų jokių negeriu.
 
 
 
Ar bandai pakeisti kitų žmonių požiūrį į maistą, arba gal bent artimuosius stengiesi įtikinti, kad tas ar anas negerai?
 
Ne, niekada. Kiekvienas elgiamės, kaip mums atrodo teisinga. Nesikišu į kitų mitybą, kiti – į mano.
Tarkime, štai mano draugas viską valgo. Tiesa, kartais sulaukiu komentarų iš kitų merginų, kodėl nebandau pakeisti savo draugo požiūrio į maistą, bet juk mes kiekvienas turime teisę rinktis, todėl nieko nereikia brukti per prievartą. Tačiau pas namuose nerasite nei saldainių, nei sausainių. Be to, ir draugas pradėjo maitintis kur kas sveikiau. Tad jeigu jis norėtų keistis - aš visada jį palaikysiu, jeigu ne - tuomet gerbsiu jo apsisprendimą.
 
 
 
Kokia tavo „Facebooko” puslapio ar blog‘o ateitis, ar norėtum ,kad jie peraugtų į ką nors rimčiau?
 
Manau, „Facebookas” vieną dieną išvis išeis iš mados. Kaip ir daugelis socialinių tinklų. Kalbant apie blogą, žinoma, noriu, kad jis augtų, norėčiau, kad prisijungtų dar daugiau bendraminčių ir galbūt šis užsiėmimas galėtų tapti rimtu, įdomiu ir naudingu puslapiu. Be to, turiu svajonių, susijusių su grožio industrija ir nuosavu verslu. Tad šiuo metu esu labai užimta begale minčių, idėjų ir darbų.
 
Ar yra taisyklės bei rekomendacijos, kurių paisai?
 
Yra keli dalykai, kurių laikausi, tačiau jų nepavadinčiau taisyklėmis, nes atsižvelgiant į tam tikrus niuansus, tai yra geriau mūsų kūnui. Pirmiausia, iki vakarienės valgau tik vaisius, vėliau ‒ daržoves, grūdines kultūras, riešutus. Vaisius vartoju pirmoje dienos pusėje, nes jie greičiau virškinami. Tiesa, svarbu labai skirtingų vaisių nemaišyti, pavyzdžiui, rūgščių su saldžiais, priešingu atveju apsunkinsite virškinimą ir
atsiras nemalonūs pojūčiai žarnyne. Vakarienei gaminu daržoves, ryžius, įvairias grūdines kultūras.
Žodžiu, rinktis tikrai yra iš ko, tereikia pasidomėti ir labai to norėti.
 
 
 
Bet juk vaisiuose tiek daug cukraus…
 
Vaisiuose yra gerasis cukrus, nemaišykime to! Tai gyvybinis cukrus, kuris mums greitai duoda energijos ir palaiko cukraus kiekį kraujyje. Ypač tai svarbu žmonėms, sergantiems diabetu, kurie galvoja, kad jie negali valgyti daug vaisų, tačiau priešingai, vaisiai kaip tik išlaiko vienodą cukraus kiekį. O štai cukrus iš saldumynų greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet greitai ir nukrenta, šokinėja.
 
Ar veganu gali būt kas tik nori, ar tokia mityba tiktų kiekvienam žmogui?
 
Esu įsitikinusi, kad taip. Netgi mokslininkai įrodė, kad gyvulinės kilmės produktai sukelia daug įvairių ligų! „Youtube: galima pasižiūrėti tikrais moksliniais straipsniais paremtų ir patvirtintų video, kuriuos kuria Dr. Michael Greger (kanalo pavadinimas - NutritionFacts.org). Jis labai aiškiai ir trumpai aptaria visų gyvulinės kilmės produktų maistines vertes ir jų žalą mūsų sveikatai. Džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių kaip jis, nes jo filmukai tikrai atveria akis. Taip pat maždaug 80 proc. žmonių netoleruoja pieno produktų, kuriuose nėra nieko gero. Jei aš taip negyvenčiau ir tuo netikėčiau, taip tikrai nekalbėčiau! Tačiau aš pati per viską perėjau ir viską patyriau savo kailiu.
 
Daugiau lietuvaitės patarimų rasite jos „Facebook” profilyje ir internetiame dienoraštyje.
 
 
  

Žymos: Loreta Dragūnaitė, Rūta Žilionytė, Sveika gyvensena

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kai už buratino nugaros užsitrenkė kameros durys, teisėjas palaimingai atsiduso:
– Na va, pagaliau pasodinau medį...